Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. lapkričio 12 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia peilio ašmenimis trenkė vieną kartą į kaktą savo šeimos narei – sugyventinei E. D., bei trenkė vieną kartą delnu į kairį skruostą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai pjautinę kaktos žaizdą, tuo sukėlė E. D. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis ir E. D. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį. Kartu gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini), turi du bendrus vaikus. 2023 m. lapkričio 11 d. nuo ryto kartu su sugyventine E. vartojo alkoholį. Gėrė alų ir degtinę. Ir taip gėrė visą dieną su pertraukomis. Konflikto tą dieną jokio nebuvo. 2023 m. lapkričio 12 d. atsikėlę apie 7 val. ryto, prie lovos dar rado pusę butelio degtinės. E. pradėjo sakyti, kad niekur neinam, degtinę išgeriam lovoje, o jis pasakė, kad einam į virtuvę gerti. Ir taip kilo žodinis konfliktas dėl to, kad nenorėjo E. eiti į virtuvę. Paskui abu atsikėlę nuėjo į virtuvę ir abu susėdę jie pradėjo gerti likusią degtinę. Begeriant jie vėl susipyko ir kažkuriuo momentu jis dėl girtumo nelabai atsimena, neneigia, kad E. su peilio ašmenimis trenkė vieną kartą per kaktą ir vieną kartą delnu sudavė per kairį skruostą. Tiksliai visų aplinkybių dėl stipraus apsvaigimo neatsimena. Kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo prieš sugyventinę.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

nukentėjusioji E. D. parodė, kad ji ir V. B. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį. Kartu gyvena apie 30 metų, turi du bendrus vaikus - sūnų T. B. ir dukrą A. B.. Vaikai su jais negyvena. Jie abu gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 11 d. nuo ryto ji su sugyventiniu namuose vartojo alkoholį, gėrė alų ir degtinę. Išgėrę nemažai alkoholio, ji apie pietus atsigulė pagulėti ir užmigo. Atsikėlusi pamatė, kad namuose nėra V. Po kiek laiko jis grįžo. Grįždamas parnešė į namus dar alaus ir degtinės. Toliau abu vartojo alkoholį. Begeriant alkoholį jie užmigo. Atsikėlę jau kitą dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 12 d., apie 07.00 val., prie lovos rado du nugertus butelius degtinės. Atsikėlę ir nuėję į virtuvę jie kartu su V. toliau gėrė. Baigus išgerti degtinę tarp jos ir V., apie 09.00 val., virtuvėje kilo žodinis konfliktas dėl įvairių buities dalykų. Ir taip jie stipriai apsižodžiavo, šio konflikto metu V. paėmęs ant stalo buvusį peilį juo jai vieną kartą trenkė per kaktą kairėje pusėje, smūgis buvo suduotas peilio ašmenimis. Po to jis padėjęs peilį dar vieną kartą sudavė delnu jai į kairį skruostą. Jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kaktoje atsirado žaizda, iš jos pradėjo bėgti kraujas. Neužilgo atėjo jos sūnus T., kuris gyvena kaimynystėje, kitame name ir pamatė, kad jai bėga iš kaktos kraujas. Sūnus iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas T. B. parodė, kad E. D. yra jo mama, o V. B. yra jo tėvas. Jis nuo tėvų gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tėvai dažnai vartoja alkoholį. 2023 m. lapkričio 12 d., apie 10 val., jis buvo kieme ir išgirdo, kad tėvų bute triukšmas. Iškart suprato, kad tėvai susipyko. Nuėjęs pas juos į butą pamatė, kad mamai bėga kraujas iš kaktos. Paklausė, kas atsitiko. Mama jam nieko neaiškino. Jis iškart suprato, kad tėvas prieš ją smurtavo, nes lauke būdamas girdėjo didelį triukšmą sklindantį iš jų buto. Tėvas tylėjo, nieko nesakė, gulėjo lovoje. Mama taip pat gulėjo lovoje. Jie abu buvo akivaizdžiai neblaivus. Nei tėvas, nei mama nieko jam neaiškino, bet buvo akivaizdu, kad tėvas prieš mamą smurtavo. Kuomet jie būna neblaivūs dažnai pykstasi.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 12 d., apie 09.00 val., V. B., (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta 3,23 promilių neblaivumas, sugyventinei E. D., (duomenys neskelbtini), kuriai nustatyta 3,09 promilių neblaivumas, išgertuvių metu, peiliu trenkė į kaktą. E. D. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje paimtas peilis, kuris buvo apžiūrėtas ir gražintas pagal pakvitavimą V. B..

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant E. D. kaktos matyti patinimas ir nubrozdinimas.

Gautoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2411/2023 (02) nurodyta, kad E. D. konstatuota pjautinė žaizda kaktoje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – sugyventinę, jos atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą ir sukeldamas skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamasis turi būti nubaustas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra, yra (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros grupėje; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Paimtas peilis, kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas pagal pakvitavimą V. B., paliktinas jo žinioje.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. lapkričio 12 d., 11.00 val., iki 2023 m. lapkričio 13 d., 11.41 val. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, laikinajame sulaikyme iš viso išbūtas laikas (2 paros), įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos jį įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos V. B. įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir tęsti darbą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniuose numatyta tvarka, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 12 d., 11.00 val., iki 2023 m. lapkričio 13 d., 11.41 val. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Paimtą peilį, kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas pagal pakvitavimą V. B., palikti jo žinioje.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.