- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2-6784-866/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01227-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos vaikų ir jaunimo centro
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį pareikštą atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje Lietuvos vaikų ir jaunimo centras,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu ieškiniu prašo teismo priteisti 1 500 Lt turtinės žalos atlyginimo, 28 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame nurodo, kad 2011 m. spalio 17 d. lankėsi BĮ „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ didžiajame baseine. Apie 6. 30 val., ieškovė lipdama iš baseino tam skirtoje vietoje, pastatė kairę koją ant grotelių, dengiančių vandens nutekėjimo angą. Šios grotelės sulūžo, todėl ieškovė įsmuko į vandens nutekėjimo angą, o grotelių nuolaužos supjaustė jos kairę koją. Šio įvykio metu ieškovė susižalojo kairiąją šlaunį bei kairės blauzdos apatinę dalį. Ieškovė nuvyko į VĮ „Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių centro filialą“, kur ieškovei buvo suteikta medicininė pagalba, susiūta žaizda ant kairiosios šlaunies. BĮ „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“. Dėl atsakovo draudėjo kaltės ieškovei buvo padaryta žala – 7, 5 cm ilgio žaizda kairės šlaunies viršutinio trečdalio išorinio – užpakalinio paviršių riboje. To paties įvykio metu ieškovei buvo padaryti dar trys horizontaliosios eigos linijiniai nuo 4,3 cm iki 7,5 cm ilgio odos nubrozdinimai su poodine kraujosrūva kairės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje. Atsakovas įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo ieškovei 2 021 Lt draudimo išmoką. Ieškovė su minėtos išmokos dydžiu nesutiko. Atsižvelgiant į tai atsakovas papildomai išmokėjo 120 Lt sumą turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė reikalauja iš atsakovo 1 500 Lt turtinės ir 28 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Grįsdama reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovė nurodo, kad ieškovei po įvykio ant kairiosios šlaunies užpakaliniame paviršiuje liko 4 cm randas, kurio pašalinimo operacija kainuoja 1 500 Lt. Grįsdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė apeliuoja į tai, kad jai buvo sutrikdyta sveikata. Pažymi, kad dėl minėto įvykio ieškovė patyrė didelį skausmą ir šoką, buvo stipriai psichiškai sukrėsta, jautė stiprius fizinius skausmus, po patirto fizinio sužalojimo ieškovė jautė didelį fizinį diskomfortą, negalėjo nevaržomai vaikščioti, nes privalėjo dėvėti atitinkamus drabužius, slepiančius žaizdas. Be to, dėl patirto sužalojimo ieškovė negalėjo aktyviai judėti, sportuoti, lankytis baseine, nes tai galėjo pakenkti žaizdos gijimui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad atsakovo ir VĮ „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės sutartis, kurios pagrindu buvo apdrausta VĮ „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ civilinė atsakomybė. Minėtoje draudimo sutartyje numatyta 100 Lt besąlyginės išskaitos suma. Vadovaujantis taisyklių 2.1. p., sutarties draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir kt. Taisyklių 2.2.1. punktas patikslina, kad veiklos civilinė atsakomybė – atsakomybė už žalą, susijusią su draudėjo veikla, draudėjui priklausančia ir/ar kitu teisėtu būdu naudojama teritorija ir pastatais, įrenginiais, mechanizmais. Pažymėjo, kad įvykis, kurio metu buvo sužalota ieškovė buvo pripažintas draudiminiu ir jai buvo išmokėta 2 021 Lt draudimo išmoka. Ieškovei nesutinkant su išmokėtos išmokos dydžiu buvo priimtas papildomas sprendimas ir išmokėta papildoma 120 Lt draudimo išmoka. Atsakovas atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą dėl 1500 Lt turtinės žalos priteisimo nurodo, kad jis yra nepagrįstas, kadangi ieškovės prašoma suma už potrauminio rando operaciją viršija vidutinės rinkos kainas siekia maksimalias tokio pobūdžio procedūrų kainas. Antra, atsakovo teigimu, tokio pobūdžio išlaidos yra atlyginamos tik jas faktiškai patyrus, bei įsitikinus jų pagrįstumu. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė norėdama gauti žalos atlyginimą už būsimą operaciją, turėtų įrodyti sunkią savo materialinę padėtį bei patirtų išlaidų būtinumą. Atsakovo nuomone plastinei chirurgijai skirtos lėšos nelaikytinos būtinomis bei neišvengiamomis. Atsikirsdamas į reikalavimą priteisti neturtinę žalą atsakovas nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka dėl to, kad esant sveiktos sužalojimui kiekvienu atveju asmuo patiria skausmą, šoką ir panašius veiksnius bei išgyvenimus. Antra atsakovo manymu ieškovės atveju žala negali būti vertinama 30 000 Lt, nes tai neatitiktų teismų formuojamos praktikos.
Trečiasis asmuo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi įvykis galėjo įvykti ir dėl pačios ieškovės veiksmų. Pažymėjo, kad baseino įranga, įskaitant groteles, atitinka visuomenės sveikatos centro teisės aktų reikalavimus, grotelės atlaiko didelį svorį, pačios neapsiverčia. Po incidento grotelės nesulūžo. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo pozicija, kad reikalaujama 1500 Lt suma už potrauminę rando operaciją viršija vidutines rinko kainas be to pažymi, kad šios išlaidos nėra realiai patirtos. Dėl neturtinės žalos dydžio trečiasis asmuo tai pat nesutinka ir nurodo, kad ieškovės prašomas neturtinės žalos dydis neatitinka ieškovės patirtų išgyvenimų.
Teismo posėdžio metu ieškovės E. K. atstovas advokato padėjėjas S. M. prašė ieškinį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė S. M. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad plastinės operacijos, kokia reikalinga ieškovei, kainos svyruoja nuo 200 Lt iki 1500 Lt.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Lietuvos vaikų ir jaunimo centro atstovė advokatė V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją. Prašė teismo įvertinti pačios ieškovės veiksmus, patikslino, kad ant grotelių, ant kurių užlipusi susižalojo ieškovė, galima lipti, bet yra tam tikra rizika. Pažymėjo, kad randas nėra matomoje vietoje. Mano, kad ieškinio suma nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. spalio 17 d. įvykio, kuris atsakovo buvo pripažintas draudiminiu (b. l. 10), metu ieškovei E. K. buvo padaryti kūno sužalojimai: žaizda kairės šlaunies viršutinio trečdalio išorinio užpakalinio paviršių riboje, linijiniai odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje (b. l. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18-19). Ginčo dėl to, kad sužalojimai atsirado ieškovei lipant iš baseino, esančio Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, byloje nėra. VĮ „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs UAB DK „PZU Lietuva“ (b. l. 28-39). Kaip jau minėta draudikas, pripažino minėtą įvykį draudiminiu ir nustatė, kad ieškovei išmokėtina 2 021 Lt draudimo išmoka (b. l. 10). Ieškovė su nurodytu draudimo išmokos dydžiu nesutiko ir pakartotinai kreipėsi į atsakovą. Atsakovas įvertinęs tai, kad ieškovė kreipėsi į medikus ir konsultavosi dėl įvykio metu padarytos žalos padarinių pašalinimo, nusprendė, kad ieškovei papildomai išmokėtina 120 Lt draudimo išmoka kuri susijusi su nuostoliais patirtais konsultuojantis su plastikos chirurgais (b. l. 7-8). Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 500 Lt turtinės ir 28 000 Lt neturinės žalos atlyginimo už jo draudėjo padarytą žalą.
Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, svarbu įvertinti subjekto dėl kurio veiksmų atsirado žala veiklos pobūdį. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Kasacinės instancijos teismas yra apibrėžęs, kad sprendžiant dėl tam tikros veiklos, kaip keliančios didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio, atsižvelgiama į du pagrindinius kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
Dėl konstrukcinių savybių ir kitų priežasčių žmogus tik ribotai gali kontroliuoti baseino įrangą. Tuo paaiškinama, kad asmenų veikla teikiant vandens pramogų paslaugas, kelia didesnę grėsmę padaryti žalą aplinkiniams. Vandens pramogų paslaugų teikimui būdinga tam tikra specifika, t. y. naudojantis baseino paslaugomis asmeniui, dėl baseino įrenginių savybių ir konstrukcijų, potencialiai kyla daugiau grėsmių, tokių kaip skendimo, slydimo ir kitų, todėl asmuo teikiantis tokias paslaugas yra laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, kadangi tokiu atveju padidėja galimybė padaryti žalą aplinkiniams. Teismas pažymi, kad tai, jog teikiamos paslaugos atitinka visuomenės sveikatos teisės aktų keliamus reikalavimus nėra reikšminga aplinkybė, vertinant didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad asmuo teikiantis vandens pramogų paslaugas yra didesnio pavojaus šaltinis baseino lankytojų atžvilgiu, todėl jam atsakomybė kyla CK 6.270 straipsnio pagrindu.
Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad ieškovei buvo padaryti sužalojimai (b. l. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18-19), sužalojimai padaryti naudojantis trečiojo asmens paslaugomis, trečiojo asmens draudikas įvykį dėl kurio ieškovė patyrė sužalojimus pripažino draudiminiu (b. l. 10). Ginčas kilęs dėl paslaugų teikėjo kaltės. Taikant Civilinio kodekso 6. 270 straipsnio nuostatas asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, atsako be kaltės.
Trečiasis asmuo nesutikdamas su ieškovės argumentais pažymėjo, kad baseinas, kurio paslaugomis naudodamasi ieškovė patyrė sužalojimus atitinka visus visuomenės sveikatos teisės aktų keliamus reikalavimus ir buvo tvarkingas, tačiau priežasčių dėl ko įvyko įvykis tiksliai įvardinti negalėjo, mano, kad įvykis galėjo įvykti dėl ieškovės neatsargių veiksmų (b. l. 52-54). Civilinio kodekso 6. 270 straipsnyje kaip viena iš sąlygų eliminuojančių didesnio pavojaus valdytojo atsakomybę nurodyta - jei žala atsirado dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas pažymi, kad į bylą nėra pateikta duomenų liudijančių apie tai, kad ieškovė naudodamasi baseino paslaugomis būtų pažeidusi Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vidaus elgesio taisykles, todėl trečiojo asmens teiginys, kad ieškovė galimai susižalojo dėl savo kaltės, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.
Už draudėjo padarytą žalą atsako draudikas (CK 6. 254 straipsnis). Šiuo atveju draudikas apdraudė draudėjo turtinius interesus, susijusius su draudėjo padaryta žala trečiojo fizinio asmens turtui, fizinio asmens sveikatai ar gyvybei (b. l. 34). Draudimo sumos nustatyti limitai: 1 500 000 Lt veiklos civilinei atsakomybei, 100 000 Lt neturtinei žalai (b. l. 28-29).
Dėl turtinės žalos.
Atsakovas atskirsdamas į ieškovės reikalavimą atlyginti 1 500 Lt turtinę žalą, nurodo, kad ieškovė šios žalos nėra faktiškai patyrusi, o jos prašomos žalos dydis yra didesnis už vidutines tokio pobūdžio operacijos kainas. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nustatęs, kad nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Tiesioginę žalą pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Kasacinės instancijos teismas formuodamas praktiką tokios kategorijos bylose nurodo, kad asmuo, kuris siekia, kad jam būtų atlyginti būsimi nuostoliai be kitų sąlygų, turi įrodyti ir žalos šalinimo padarinių būtinumą. Šiuo atveju minėtą kasacinio teismo įtvirtintą sąlygą teismas sieja su teismų praktikoje įtvirtinta taisykle, kuri nurodo, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama nukentėjusį asmenį grąžinti į padėtį buvusią iki žalos padarinių atsiradimo. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad yra galimybė pašalinti žalos padarinius, kurių nebūtų, jei nebūtų įvykęs minėtas įvykis. Pažymėtina, kad ieškovės kūno sužalojimai kairės šlaunies viršutinio trečdalio išorinio užpakalinio paviršių riboje yra akivaizdūs ir labai pastebimi (b. l. 20). Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu pastebėjo, kad ieškovei padaryti kūno sužalojimai nėra nuolat matomoje vietoje (b. l. 77-81). Teismas šį pastebėjimą vertina kaip nepagrįstą, kadangi ieškovei padarytų sužalojimų pobūdis negali būti menkinamas dėl to, kad sužalojimai nėra nuolat matomoje vietoje. Visų pirma, objektyviai vertinant ieškovei sužalota kūno dalis yra toje srityje, kuri yra atidengiama ir gali būti matoma. Antra sužalojimas yra didelis 4 cm ilgio. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu vienareikšmiškai lemia įvykio metu padarytos žalos padarinių šalinimo būtinumą.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas formuodamas taisykles dėl būsimos turtinės žalos atlyginimo vienareikšmiškai nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl būsimų nuostolių priteisimo teismas turi įvertinti žalą patyrusio asmens finansinę padėtį. Pagal ieškovės atstovo pateiktus duomenis matyti, kad šiuo metu ieškovė niekur nedirba (b. l. 71, 72, 73). Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, ji neturi net minimalių pajamų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei buvo padaryti sveikatos sužalojimai (b. l. 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18-19). Po šių sužalojimų liko akivaizdūs padariniai (b. l. 20, 21). Šių padarinių specifika, t. y. kūno sužalojimai, randai, lemia, kad įvykio metu padarytos žalos padariniai gali būti pašalinti tik medicininėmis priemonėmis, t. y. atliekant plastinę operaciją. Ieškovė pateikė įrodymus pagrindžiančius jai reikalingos plastinės operacijos kainą, kuri yra 1 500 Lt (b. l. 9). Kaip jau minėta atsakovas su tokia suma nesutinka, o grįsdamas nesutikimą pateikė išrašus iš įstaigų, kurios teikia plastinės chirurgijos paslaugas internetinių svetainių (b. l. 40-41, 42). Teismas atsakovo pateiktus įrodymus vertina kritiškai, kadangi mano, jog šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad ieškovė lankėsi pas plastikos chirurgą ir konsultavosi konkrečia dėl jos patirtų sužalojimų (b. l. 9), o tai teismui leidžia daryti išvadą, kad gydytojai vertino konkrečią situaciją ir kaina nustatyta atsižvelgiant į ieškovės patirtus sužalojimus. Be to teismo posėdžio metu pati atsakovo atstovė nurodė, kad tokios operacijos kaina būtų iki 1 500 Lt (b. l. 77-81). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti 1 500 Lt pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Ieškovė prašo teismo priteisti 28 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovė apeliuoja į tai, jog buvo pažeista ypač saugoma vertybė asmens sveikata. Grįsdama šį reikalavimą ieškovė nurodo, kad ji dėl sužalojimų patyrė didelį skausmą ir šoką, buvo stipriai psichiškai sukrėsta, jautė stiprius fizinius skausmus, didelį diskomfortą, negalėjo nevaržomai vaikščioti, nes privalėjo dėvėti atitinkamus drabužius, slepiančius žaizdas, negalėjo aktyviai judėti, sportuoti, lankytis baseine, nes tai galėjo pakenkti žaizdos gijimui. Atsakovas atskirsdamas į šiuos ieškovės argumentus nurodo, kad ieškovės patirta žala negali būti vertinama 30 000 Lt suma, nes tai neatitinka teismų formuojamos praktikos vertinant tokio pobūdžio sužalojimus, kokius patyrė ieškovė. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kas yra laikoma neturtine žala, kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad asmens sveikata yra viena iš labiausiai saugomų asmens vertybių, tačiau šiuo atveju spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į sužalojimo laipsnį, į tai, kad byloje nėra duomenų apie sunkius liekamuosius reiškinius, dėl sveikatos sužalojimo, į tai, kad byloje nepateikta objektyvių duomenų apie nedarbingumo lygį. Teismas įvertinęs ieškovei padarytos žalos mastą sprendžia, kad neturtinės žalos kompensavimo tikslas šiuo atveju būtų įgyvendintas, ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertinus 3 021 Lt. Teismas pažymi, kad draudikas, pripažinęs įvykį, kurio metu ieškovei buvo padaryta žala, draudiminiu, ieškovei išmokėjo 2 021 Lt neturtinės žalos atlyginimo išmoką (b. l. 10), todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ieškovei priteistina 1 000 Lt neturtinės žalos suma.
Taigi iš viso ieškovės naudai priteistina 1 500 Lt už būsimą operaciją ir 1 000 Lt neturtinės žalos
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 2, 4 dalies nuostatas patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, tačiau nuo šių taisyklių teismas gali nukrypti atsižvelgiant į priežastis dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).
Ieškovas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į šią nuostatą ir tenkinus ieškinį iš dalies 71 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.
Trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurios sudaro 375 Lt (b. l. 67, 68, 69). Nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sumažinta neturtinės žalos suma, o reikalavimas priteisti 1500 Lt turtinę žalą patenkintas visiškai, iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistina 375 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057896, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 1 500 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos, ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057896, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 71 Lt žyminio mokesčio, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057896, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 375 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiojo asmens Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, į. k. 190996278, buveinės adresas Konstitucijos pr. 25, Vilnius, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.