Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), tautybė - (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pradinį išsilavinimą, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 20.28 val., adresu Gedimino pr. 9, Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,64 prom. girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be priežasties po vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. P. į dešinės pusės smilkinį ir į krūtinę, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies voke, ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

R. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailėjosi. 2024 m. rugpjūčio 24 d. buvo stipriai neblaivus. Su draugais susitiko Vilniaus mieste, ten išgėrė stipriųjų alkoholinių gėrimų, nuo alkoholio buvo stipriai neblaivus. Su draugais ėjo Gedimino pr., jiems priėjus prie kiosko „Narvesen“, kažkokiam vyriškiui sudavė į veido sritį, po ko, į krūtinę. Dėl ko jis jam sudavė, neprisiminė. Jam atrodė, kad po visko jie tiesiog išėjo namo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nepilnametis, ikiteisminio tyrimo metu, atliekant jo apklausą dalyvavo gynėjas advokatas bei atstovas pagal įstatymą jo brolis A. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 53 straipsnis, 54 straipsnis.

Be R. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis M. P. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 20 val., vaikščiojo Vilniuje, Gedimino prospektu kartu su savo žmona R. P. ir šuniu. Priėjus prie Gedimino pr. 9, šalia kiosko „Narvesen“, apie 20.28 val. prie jo priėjo keli vyrai, kurių nepažįsta, jie buvo galimai (duomenys neskelbtini) tautybės, nes (duomenys neskelbtini) ir be jokios priežasties, neišprovokuotai, vienas iš jų trenkė jam du kartus kumščiu. Vienas smūgis buvo į galvos sritį (dešinį smilkinį), skausmą po smūgio vertina 8 balais iš 10. Kitas smūgis buvo į krūtinę, skausmą vertina 3 balais iš 10. Viskas įvyko staigiai. Smūgių nesitikėjo, todėl neturėjo laiko išsisukti. Asmuo, kuris jam trenkė, yra (duomenys neskelbtini) gymio vyras, amžiaus nežinojo, juodais plaukais, apsirengęs tamsiais rūbais, ūgis apie 170 cm. Kiti asmenys buvę su tuo vyru po smūgių atitraukė mušeiką ir bandė jį sulaikyti. Kitiems asmenims pretenzijų neturėjo. Nepažinojo tų asmenų. Po įvykio iš karto buvo iškviesta policija ir kol pareigūnai važiavo, jie ėjo paskui asmenį, kuris jam sudavė smūgius. Vėliau privažiavus policijai, Gedimino pr. einant arti Arkikatedros jis nurodė asmenį ir jį sulaikė.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima nukentėjusio M. P. dešinės pusės veido sritis prie smilkinio. Matosi, kad šalia antakio yra paraudimas. Taip pat, apžiūrima vyro krūtinės sritis, matosi, kad per vidurį, yra paraudimas. Apžiūra atliekama T. Ševčenkos g. 26 apklausos kambaryje. Paraudimai nufotografuoti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 311/2024 (01) nurodyta, kad M. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies voke. Sužalojimas galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu - buku daiktu, veikiant smūgio jėga. Sužalojimas atitinka apie 1-3 parų laikotarpį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis. Sužalojimas galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu į dešinio smilkinio - akies sritį. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti žalojusį objektą ar patikslinti įvykio aplinkybes. Sužalojimas nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilnius, Gedimino pr. 9, <...> daiktų ar objektų galinčių turėti reikšmės tyrimui nerasta, niekas nepaimta; pridėtos fotonuotraukos.

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas atsiųstas per „wetransfer“. Apžiūrimas vaizdo įrašas, nurodyta 2024-Sep-24 20:27:25.365, vaizdo kamera fiksuoja vaizdą Gedimino pr. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip žmonės vaikšto šaligatviu, taip pat matyti, kaip bėgioja kelių vyriškių kompanija <...> Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu 2 <...> eina grupė (duomenys neskelbtini) tautybės vyriškių. Tarp minėtų asmenų vyksta galimai žodinis konfliktas, jie bėgioja pirmyn atgal, po to išeina ir dingsta iš vaizdo kameros akiračio <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. P. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 20 val., vaikščiojo kartu su savo vyru M. P. Gedimino prospektu. Jie ėjo link V. Kudirkos aikštės pusės, jiems priėjus netoli „Narvesen“ kiosko iš už kiosko išbėgo jai nepažįstamas vaikinas. Jį matė pirmą kartą. Jis buvo smulkaus kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) tautybės, vilkėjo juodą palaidinę trumpomis rankovėmis ir juodas baltais dryžiais kelnes. Už jos ėjo jos vyras. Jai prasilenkus su minėtu vyriškiu išgirdo smūgį, atsisukus pamatė, kad jos vyras susirietęs. Tada pamatė, kaip tas pats vaikinas sudavė jos vyrui į pilvo sritį. Tada pribėgo kiti (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys ir atitraukė užpuoliką ir jos vyrą vieną nuo kito. Tada jos vyras susirinko akinius nuo žemės, nukritusius užpuolimo metu, ir priėjo prie jos, o tuo metu užpuoliką jo draugai laikė, kad jis daugiau nepultų. Ji tuo metu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį, o užpuolikas su savo draugais ėmė šalintis iš įvykio vietos ir eiti link Katedros, Gedimino prospektu. Bekalbėdama su pareigūnais telefonu sekė paskui užpuoliką. Užpuolikas pareigūnų buvo sulaikytas ties Gedimino pr. 5, Vilnius. Jokio konflikto tarp jos vyro ir užpuoliko nebuvo, ji nežino, kodėl jis sudavė jos vyrui.

Pridėtas patikros sertifikatas Nr. 2069371 bei alkotesterio ALCOTEST 6810 rodmenys, iš kurių matyti, kad R. B. 2024 m. rugsėjo 24 d., 21.44 val., nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. B. sukėlė nukentėjusiajam M. P. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. 2024 m. rugsėjo 24 d., apie 20.28 val., adresu Gedimino pr. 9, Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,64 prom. girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be priežasties, po vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. P. į dešinės pusės smilkinį ir į krūtinę, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies voke, ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašymų neturėjo. Nukentėjusiajam M. P. elektroniniu paštu 2024 m. gruodžio 20 d. buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų negauta.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, kadangi R. B. nusikalto būdamas nepilnametis, bausmės skyrimui reikšmingos baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jis, kumščiu trenkdamas nukentėjusiajam į veido sritį bei kumščiu trenkdamas į krūtinės sritį, sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. B. yra nepilnametis ((duomenys neskelbtini) metų). Baudžiamosios bylos duomenimis mokosi mokykloje, per 3 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai ir BK 80 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis bus įgyvendinta R. B. paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu bei draudimu šiam laikotarpiui: 1) mokytis, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi ir 87 straipsniu, paskirti R. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį – 1) laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.30 val. būti savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; 2) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

R. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu bei draudimu šiam laikotarpiui – 1) mokytis, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu bei draudimu šiam laikotarpiui – 1) mokytis, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi ir 87 straipsniu, paskirti R. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį – 1) laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.30 val., būti savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; 2) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties ar teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (0 5) 212 3551, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.