- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- eI2-10393-641/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02239-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Milvydaitė, Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Erikas Pavlovičius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimimo Užubalio,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Ulevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų administracinį teismą skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR). Taip pat prašė atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja ir jos atstovas advokato padėjėjas E. Pavlovičius skundu bei teisme duotais paaiškinimais su Departamento Sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti. Tvirtino, jog turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės pareiškėja nuo Departamento neslėpė. Priešingai, dar 2021 m. rugsėjo mėn. buvusio pirmojo apsilankymo Departamente metu, kuomet buvo sprendžiamas leidimo laikinai gyventi LR klausimas (kurio pasekoje pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi), pareiškėja į Departamentą pristatė visus turimus galiojančius ir negaliojančius pasus, tame tarpe ir negaliojantį (duomenys neskelbtini) pilietės pasą, tačiau jis nebuvo Departamento darbuotojų paimtas.
3. Paaiškino, jog pildydama 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi mokymosi tikslu, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, pareiškėja konsultavosi su Departamento darbuotojais kaip jį teisingai užpildyti ir jame nurodė tik (duomenys neskelbtini) pilietybę, kadangi dėl anglų ir lietuvių kalbų mokėjimo stokos tinkamai nesuprato Departamento darbuotojo klausimo, taip pat aiškiai ir tinkamai nesuprato šio prašymo atitinkamos skilties, kurioje reikėjo įrašyti duomenis apie pilietybę (-es) turinio, t. y. jog turi prašyme nurodyti visas turimas pilietybes. Tačiau (duomenys neskelbtini) pilietybės niekada neslėpė ir vėliau, Departamento darbuotojui paprašius pateikti papildomus duomenis, pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) pilietybę. Kartu su 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymu Departamentui pateikė tik (duomenys neskelbtini) pilietės pasą, gimimo liudijimą, mokymosi diplomus, buto įsigijimo dokumentus, iki (duomenys neskelbtini) galiojusį leidimą laikinai gyventi LR bei pažymą apie pavardės pakeitimą. Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat paaiškino laikanti save tik (duomenys neskelbtini) piliete, nes (duomenys neskelbtini) negyvena 20 metų ir jog (duomenys neskelbtini) pilietės pasas yra seniai nebegaliojantis, ji niekada nesikreipė dėl naujo (duomenys neskelbtini) pilietės paso išdavimo, todėl maniusi, jog jai (duomenys neskelbtini) pilietybė yra panaikinta. Taip pat nurodė, jog po prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo Departamentui dienos (2023 m. rugsėjo 8 d.) ji 2024 m. vasario 1 d. pateikė dokumentus (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakyti, t. y. užpildė klausimyną dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo, pateikė reikiamus dokumentus, tačiau pilietybės atsisakymo procesas vis dar nėra užsibaigęs.
4. Pareiškėja paaiškino, jog Lietuvoje, gyvena tris metus kartu su mažamete dukra, nes Lietuvoje 2016 m. buvo nusipirkusi butą ir 2021 m. pabėgo iš (duomenys neskelbtini) dėl ten vykstančių neramumų (apšaudymų), dėl kurių dvi savaites praleido slėptuvėje. (duomenys neskelbtini) studijuoja ir visus mokslo darbus rašo lietuvių kalba, naudodamasi vertėjo paslaugomis. Kalbanti (duomenys neskelbtini) kalbomis bei truputį suprantanti (duomenys neskelbtini) kalbas.
5. Pareiškėjos atstovas paaiškino, jog tokia situacija galėjo susiklostyti dėl to, jog beveik nekalbėdama lietuvių ir anglų kalbomis pareiškėja pildydamas 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo neteisingai suprato, kokius duomenis turi įrašyti bei galimai dėl Departamento darbuotojų 2021 m. priimant pareiškėjos dokumentus leidimo laikinai gyventi klausimui išspręsti padarytos žmogiškosios klaidos, kuomet pareiškėjai Departamento darbuotojams pateikus negaliojančius (duomenys neskelbtini) pilietės pasus, jie nebuvo paimti. Taip pat mano, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tęstinis pagrindas išduoti laikiną leidimą gyventi LR, nes anksčiau pareiškėjai jau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR, o Departamentas Sprendimą priėmė neteisėtai, visiškai netyręs ir nepasitikslinęs tikrųjų pareiškėjos gyvenimo aplinkybių, kokiomis aplinkybėmis pareiškėja pateikė neteisingai užpildytą prašymą ir neįvertinęs to, kad pareiškėja nesiekė nuslėpti savo vis dar turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės fakto, o tai įvyko dėl žmogiškųjų klaidų.
6. Pareiškėjos atstovas pabrėžė, jog pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų patikslinti Departamentui pateiktame prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo padarytą klaidą – 2024 m. vasario 26 d. per atstovą pateikė Departamentui pataisytą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, bet jis Departamento nebuvo priimtas. Nagrinėjamu atveju Departamentas Sprendimą priėmė techniškai, visiškai neatsižvelgdamas, kad buvo padaryta žmogiška klaida ir nepadėjęs jos pareiškėjai ištaisyti.
7. Taip pat mano, jog Departamentas ignoravo tai, kad pareiškėja yra ne tik (duomenys neskelbtini) pilietė, o turi dvigubą pilietybę, be to ir tai, kad ji atvyko į Lietuvą dėl (duomenys neskelbtini) vykstančių veiksmų (ne dėl (duomenys neskelbtini) įvykių), leidimą laikinai gyventi LR buvo gavusi dar iki Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymo atsiradimo, todėl pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas Sprendime nurodytas Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymas, laikinai sustabdęs (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi LR pateikimą ir priėmimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovo Departamento atstovė A. Ulevič atsiliepimu į skundą bei teisme duotais paaiškinimais su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi LR, Departamentas priėmė įvertinęs visus surinktus duomenis ir nustatęs, jog pareiškėja, pildydama 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi mokymosi tikslu, jame nuslėpė duomenis apie tai, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tokiu būdu pažeidė Lietuvoje taikomas migracijos procedūras, išvengė patikros pagal Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš (duomenys neskelbtini) nustatymo įstatymą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiams nustatytų ribojamųjų priemonių dėl prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo. Dėl ko Departamentas, nustatęs imperatyvų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UPTĮ) 35 straipsnio 1 dalį, neturėjo jokio kito pasirinkimo, kaip tik priimti ginčijamą Sprendimą, nes UTPĮ nuostatos nenumato išimčių, kada atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimo laikinai gyventi pagrindai gali būti netaikomi.
9. Paaiškino, jog pareiškėja nei viename Departamentui pateiktame prašyme išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi LR nebuvo pateikusi duomenų, jog turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir kartu su šiais prašymais nepateikė (duomenys neskelbtini) pilietės paso ar kito dokumento, iš kurio būtų buvę galima nustatyti, jog ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. O aplinkybė apie tai, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė Departamentui paaiškėjo iš jos kartu su 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktos pažymos apie pavardės pakeitimą duomenų.
10. Tvirtino, jog pareiškėjos ir jos atstovo nurodomos aplinkybės dėl galimų Departamento darbuotojų žmogiškųjų klaidų 2021 m. nepaimant iš pareiškėjos negaliojančio (duomenys neskelbtini) paso turi būti vertinamos kritiškai, kadangi visiškai nesuprantama apie kokias Departamento klaidas yra kalbama. O aplinkybės, jog pareiškėja nuo 2016 m. atvykdavo su dukra į Lietuvą, čia įsigijo butą, pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pasas yra negaliojantis, pareiškėja nelaiko savęs (duomenys neskelbtini) piliete, kai šios pilietybės teisės aktų nustatyta tvarka nėra atsisakiusi, negali vykti į (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog ji nėra (duomenys neskelbtini) pilietė.
11. Mano teisingai taikę teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines pareiškėjos bylos aplinkybes ir priėmę pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, o pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Departamentas netyrė jos situacijos individualiai ir nebendradarbiavo su pareiškėja. Paaiškino, jog pareiškėja, nei pateikdama 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per Departamento elektroninę MIGRIS, nei vėliau atvykusi gyvai į Departamentą pateikti dokumentų originalus, nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog yra ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini) pilietė iki tol, kol Departamentas 2023 m. spalio 19 d. per MIGRIS pareiškėjos paskyrą išsiuntė jai paklausimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės turėjimo, po ko, pareiškėja pateikė 2006 m. kovo 3 d. išduoto (duomenys neskelbtini) vidaus paso skaitmeninę kopiją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
12. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. gegužės 3 d. priimto Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi LR, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, turėjusi iki (duomenys neskelbtini) galiojusį leidimą laikinai gyventi LR, išduotą UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi LR studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu, Departamentui pateikė 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas) UTPĮ 46 straipsnyje nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėja įrašė ginčui aktualią informaciją apie turimą pilietybę (-es) – (duomenys neskelbtini) bei ankstesnę pilietybę – (duomenys neskelbtini) ir Prašymo formoje patvirtino žinanti, kad už melagingų duomenų pateikimą atsakys įstatymų nustatyta tvarka. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog Prašymo formą pildė pati pareiškėja ir kartu su Prašymu pareiškėja Departamentui tiek per MIGRIS sistemą, tiek vėliau atvykusi pateikti dokumentų Departamentui tiesiogiai pateikė tik (duomenys neskelbtini) pilietės pasą. Departamentas skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi LR, nes duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės, t. y. pareiškėja siekė gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu pateikdama tikrovę neatitinkančius duomenis – nuslėpė duomenis apie tai, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė.
14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ bei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 15 d., Toliau – Aprašas).
15. Užsienietis <..> prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS, pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis (Aprašo 8 punktas). Aprašo 1 priedo 2.7., 2.8. papunkčiais ir 11. punktas numato pareigą užsieniečiui prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi LR, be kitų privalomųjų duomenų, nurodyti savo turimą (-as) pilietybę (-es), ankstesnę pilietybę bei patvirtinti atliekant žymą, jog žino, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aprašo 64 punktas numato Departamento įgalioto valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir prie jo pridėtus dokumentus, pareigą nustatyti, ar užsienietis atitinka UTPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu, ir ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Vykdant šią pareigą, be kitų šiame Apraše nurodytų veiksmų, taip pat yra privaloma: sutikrinti, ar prašyme išduoti ar pakeiti leisimą nurodyti užsieniečio asmens duomenys sutampa su jo duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose, ar prie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą pateikti visi prašymą išduoti ar pakeitimą leidimą pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti (Aprašo 64.3. papunktis). Jeigu nepateikė biometrinių duomenų arba nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, Departamento įgaliotas valstybės tarnautojas turi papildomai paprašyti per nustatytą terminą šiuos duomenis pateikti (Aprašo 65 punktas).
16. UTPĮ 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
17. Pažymėtina, kad UPTĮ 35 straipsnyje yra nustatyti savarankiški atsisakymo užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą neišduoti leidimo laikinai gyventi. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi LR. Iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjai teko pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. Departamentui teikiamą Prašymą užpildyti tikrovę atitinkančias duomenimis apie save bei jame pateiktų duomenų teisingumą pagrįsti dokumentais.
18. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais dokumentais nustatyta, jog Departamentas atliko pareiškėjos pateiktame Prašyme pateiktos informacijos patikrinimą pagal pateiktus Prašymą pagrindžiančius dokumentus, kurio pasekoje, paprašius iš pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus, nustatė, jog pareiškėja Prašyme nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie turimas pilietybes, t. y. jog pareiškėja nurodė turinti tik (duomenys neskelbtini) pilietybę, kai iš tikro turėjo dvigubą pilietybę – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
19. Nors pareiškėja byloje ginčija aplinkybę siekusi gauti leidimą laikinai gyventi LR Prašyme pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimas pilietybes, t. y. nuslėpdama duomenis apie tai, jog ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tačiau visgi pripažįsta šių duomenų neįrašiusi į Prašymo formą, tvirtindama, jog to nepadariusi, nes nesuprato Prašymo formos atitinkamos skilties, kurioje turėjo būti pateikti duomenys apie pilietybę (-es) dėl lietuvių ir anglų kalbos žinių stokos.
20. Tačiau šiuos pareiškėjos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, kaip galimai pareiškėjos pasirinktą gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma, kadangi: pirma, tiek pati pareiškėja patvirtino, tiek ir į bylą pateikto pareiškėjos (duomenys neskelbtini) paso, (duomenys neskelbtini) paso duomenys patvirtina aplinkybes, jog pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini) bei pati pareiškėja patvirtino teisės aktų nustatyta tvarka iki Prašymo pateikimo Departamentui dienos neatsisakiusi (duomenys neskelbtini) pilietybės, o šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog teikiant Prašymą Departamentui pareiškėja žinojo ir suprato esanti (duomenys neskelbtini) pilietė, nes (duomenys neskelbtini) pilietybę ji įgijo gimdama, tačiau visgi šios aplinkybės apie turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę Departamentui Prašyme nenurodė; antra, Prašymo formoje pareiškėja net ir nurodydama duomenis apie savo buvusią pilietybę įrašė, jog tai (duomenys neskelbtini), kas visiškai paneigia pareiškėjos argumentus, jog ji manė praradusi (duomenys neskelbtini) pilietybę dėl to, kad jos (duomenys neskelbtini) paso galiojimas buvo seniai pasibaigęs ir ji niekada nesikreipė dėl galiojančio paso išdavimo; trečia, pareiškėja teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus patvirtino Prašymo formą pildžiusi konsultuodamasi su Departamento darbuotoju, o tai paneigia pareiškėjos argumentus, jog ji galėjo nesuprasti Prašymo formos turinio ir dėl to netiksliai nurodė duomenis apie pilietybę. Be to, pareiškėja patvirtino Lietuvoje studijuojanti ir netgi mokslo darbus rašanti lietuvių kalba, todėl pareiškėjos argumentus dėl nemokėjimo užpildyti Prašymo dėl lietuvių kalbos nesupratimo teismas vertina kritiškai; ketvirta, pačios pareiškėjos prašymu į bylą išreikalauti duomenys apie pareiškėjos ankstesnius (2021-2022 m. laikotarpiu) Departamentui teiktus prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir pakeitimo, įvertinus jų turinį, patvirtina tą pačią aplinkybę, jog pareiškėja, nei viename Departamentui teiktame prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir pakeitimo nebuvo nurodžiusi turinti (duomenys neskelbtini) pilietybę.
21. Pareiškėja ir jos atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat įrodinėjo, jog ginčo situaciją sąlygojo ne pareiškėjos, tačiau Departamento darbuotojų veiksmai, tvirtindami, jog pareiškėja dar 2021 m. pirmąjį kartą atvykusi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pristatė Departamentui nebegaliojantį (duomenys neskelbtini) pasą, tačiau jis nebuvo priimtas dėl Departamento darbuotojų žmogiškosios klaidos. Be to, pareiškėja Lietuvoje lankėsi nuo 2016 m., buvo ne kartą per laikotarpį nuo 2016 iki 2023 m. rugsėjo 8 d. Prašymo pateikimo tikrinama Departamento, todėl Departamentas turėjo visas galimybes per tiek laiko išsiaiškinti visus duomenis apie pareiškėją. Visgi teismas pažymi, jog šie argumentai yra subjektyvūs pareiškėjos ir jos atstovo samprotavimai, kurie neturi jokios įrodomosios galios ginčui išspręsti, nes pareiškėja ir jos atstovas šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. O byloje surinktų įrodymų visuma, tame tarpe ir ankstesnių iki 2023 m. rugsėjo 8 d. Prašymo pateikimo pareiškėjos Departamentui teiktų prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi LR turinys patvirtina priešingą aplinkybę, jog minėtų prašymų formose ji nurodydavo tik (duomenys neskelbtini) pilietybę. Be to, minėta, Aprašo nustatyta tvarka (teismo sprendimo 15 punktas) numato pareigą užsieniečiui kiekvienu individualiu atveju kreipiantis dėl leidimo laikinai išdavimo ar pakeitimo pildyti naują prašymą išduoti ar pakeisti laikiną leidimą gyventi LR, atsakingai užpildant prašymo formą, prisiimant asmeninę atsakomybę dėl šiame prašyme pateiktų duomenų teisingumo bei jame nurodytas aplinkybes pagrįsti rašytiniais dokumentais. O taip pat ir Departamento pareigą atsakingai ir detaliai įvertinti kiekvieną individualų užsieniečio kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo. Nei UTPĮ normos, nei Aprašo taisyklės nenumato tęstinių pagrindų išduoti laikiną leidimą gyventi LR, ar galimybės leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimo sprendimo galimybės pagal ankstesnių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi turinyje pateiktą informaciją bei remtis ankstesniems prašymams išspręsti / pagrįsti užsieniečio Departamentui teiktais dokumentais, todėl šie pareiškėjos ir jos atstovo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
22. Be to, teismas konstatuoja, jog byloje nustatytos aplinkybės dėl Departamento atliktų veiksmų, nagrinėjant pareiškėjos Prašymą, paneigia ir pareiškėjos bei jos atstovo argumentus, jog Departamentas Sprendimą priėmė visiškai netyręs ir nepatikslinęs tikrųjų pareiškėjos gyvenimo aplinkybių bei to, jog ji nesiekė nuslėpti (duomenys neskelbtini) pilietybės turėjimo fakto, nes byloje duotais paaiškinimais abi bylos šalys patvirtino aplinkybes, jog su Prašymu buvo pateiktas pareiškėjos pavardės pakeitimą patvirtinantis dokumentas, kurio turinyje buvo nurodyta pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietybė, ko pasekoje, nagrinėdamas Prašymą, Departamentas paprašė pateikti pareiškėjos papildomus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pilietybės turėjimą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir Departamento kartu su atsiliepimu į skundą pateikti duomenys apie pareiškėjai per MIGRIS sistemą siųstus pranešimus. O tai rodo, jog Departamentas, nagrinėdamas Prašymą, tikrino ar jame pareiškėjos pateikti duomenys sutampa su duomenimis, esančiais pareiškėjos Prašymui pagrįsti pateiktuose dokumentuose, (kilus abejonėms galimiems neatitikimams) prašė juos patikslinti, taigi veikė tiksliai pagal Aprašo taisykles. O vien ta aplinkybė, jog jau po Prašymo Departamentui pateikimo pareiškėja, vykdydama Departamento pareikalavimą pateikti duomenis apie (duomenys neskelbtini) pilietybę, pripažino ją turinti (2023 m. spalio 26 d. klausimynas) nepaneigia paties fakto, jog pareiškėja, būdama supažindinta, jog už melagingų duomenų Prašyme pateikimą turės atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, Prašyme visgi nenurodė turinti (duomenys neskelbtini) pilietybę, nors žinojo ją turinti, t. y. akivaizdžiai teikdama Prašymą Departamentui nuslėpė minėtą aplinkybę.
23. Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi LR. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti UTPĮ numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi LR išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-19 nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). Todėl, Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatęs aukščiau minėtas faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – Departamentui teikiamą Prašymą užpildyti tikrovę atitinkančias duomenimis apie save, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja teikdama Prašymą Departamentui nuslėpė aplinkybę apie turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę, teismas mano, jog Departamentas pagrįstai nustatė UPTĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomąjį teisinį pagrindą pareiškėjai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi LR ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
24. Pareiškėja ir jos atstovas skundą grindė taip pat ir aplinkybėmis dėl LR ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo normų pareiškėjos atžvilgiu netaikymo, tačiau teismas šiuos argumentus laiko pertekliniais, neturinčiais įrodomosios reikšmės šalių ginčui išspręsti ir jais nesiremia, kaip neturinčiais jokios įrodomosios reikšmės tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti, kadangi Sprendimas buvo priimtas ne LR ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pagrindu, tačiau UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t .y. leidimą laikinai gyventi LR buvo atsisakyta išduoti ne todėl, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o todėl, jog duomenys apie pareiškėjos turimas pilietybes, kuriuos ji pateikė Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi LR, neatitiko tikrovės.
25. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
26. Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvada, kad Sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius skundu taip pat prašė atlyginti pareiškėjais jos byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėja už elektroninio ryšio priemonėmis paduotą skundą sumokėjo 45,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikė į bylą jo sumokėjimą pagrindžiantį 2024 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymą Nr.74. Taip pat į bylą buvo pateikta 2024 m. gegužės 7 d. atstovavimo sutartis, 2024 m. birželio 18 d. prašymas dėl papildomų duomenų prijungimo prie bylos su 2024 m. gegužės 7 d. sąskaita Nr. 202423, 2024 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 69 ir 2024 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 71, iš kurių nustatyta, jog pareiškėja byloje patyrė 1000,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai mokėti: 100 Eur – už pirminę konsultaciją; 300 Eur – už susipažinimą su pateiktais dokumentais, jų analizę ir įrodymų rinkimą skundo parengimui; 600 Eur – už skundo teismui parengimą.
28. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą.
29. Nagrinėjamu atveju sprendimu atmetus pareiškėjos skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai, skundu pareikštas pareiškėjos prašymas dėl 1000,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo yra atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
30. Remiantis ABTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, už elektroninio ryšio priemonėmis pareikštą skundą pareiškėja byloje turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog sumokėjo 45,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Nustačius, jog pareiškėja byloje sumokėjo 22,50 Eur didesnį, nei numatyta įstatymo, žyminį mokestį, pareiškėjai grąžintina 22,50 Eur žyminio mokesčio permoka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos E. S. prašymą dėl 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 euro centų) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti atmesti.
Grąžinti pareiškėjai E. S. 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 eurų centų) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gegužės 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 74, permoką.
Teismo sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.