- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-889-255-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- V. D.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-889-255/2013
Žemesnės instancijos teismas
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Stasio Valužio, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (trys epizodai) ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl 2005-04-20 dokumentų - santuoką nutraukti bendru sutarimu bei santuokos nutraukimo pasekmių sutarties suklastojimo – 50 parų arešto; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl 2005-06-02 dokumento bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nagrinėti I. T. nedalyvaujant - 50 parų arešto; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties teismui pateiktos 2006-01-18 suklastojimo – 60 parų arešto; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo – 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 70 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos subendrintos bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos namuose. Palikta kardomoji priemonė suėmimas. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, t.y. nuo 2013-03-29 sulaikymo momento (įskaitant sulaikymą pagal Europos arešto orderį) iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. buvo nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrą dokumentą ir disponavo suklastotu dokumentu: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2005-04-20 pasirašydamas 2005-04-20 prašymą nutraukti jo ir I. T. (dabar I. T.) santuoką bendru susitarimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris ant šių dokumentų pasirašė už I. T., įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. jog jis V. D. ir I. T. prašo nutraukti santuoką bendru sutarimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo sutartį, bei jog jie yra susitarę dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuos pateikė 2005-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismui, S.Daukanto 8, Klaipėdoje, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo.
Be to, nuteistas už tai, kad jis disponavo žinomai netikru dokumentu: 2005-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismui, S.Daukanto 8, Klaipėda, pateikė žinomai suklastotą dokumentą, - surašytą I. T. (dabar I. T.) vadu prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Be to, nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrą dokumentą ir disponavo suklastotu dokumentu: V. D., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku, pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris ant šių dokumentų pasirašė už I. T. (dabar I. T.), įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. jog jis V. D. ir I. T. susitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurį pateikė 2006-01-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismui, S.Daukanto 8, Klaipėdoje, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo.
Be to, jis nuteistas už tai, kad jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, esančiam S.Daukanto g. 8, Klaipėdoje, 2005-05-24 pateikdamas žinomai netikrą dokumentą, t.y. savo ir I. T. (dabar I. T.) vardu surašytą 2005-04-20 prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“, kuriame nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, jog sutuoktiniai V. D. ir I. T. susitaria, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas nuosavybes teise V. D., bei kuriuose už I. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, taip pat 2005-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismui, S.Daukanto g. 8, Klaipėdoje, pateikdamas žinomai netikrą dokumentą, t.y. 2005-06-02 I. T. vardu surašytą prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kurį už I. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, taip pat 2006-01-17 pateikdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, S.Daukanto 8, Klaipėdoje, žinomai netikrą dokumentą, t.y. savo ir I. T. vardu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, surašytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriame nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, jog sutuoktiniai V. D. ir I. T. susitaria, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo paliekamas nuosavybes teise V. D., bei kuriuose už I. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, bei šių dokumentų pagrindu gavęs 2006-01-23 priimtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šį sprendimą pateikęs Valstybės įmonės registrų centrui, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 535 000 Lt vertės, ir priklausantį V. D. ir I. T. bendros jungtinės nuosavybės teise, įregistravo kaip savo asmeninę nuosavybę. Tokiu būdu, savo naudai įgijo didelės vertės I. T. priklausančio jungtinės nuosavybes teise dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 535 000 Lt. vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam teisėjui. Skunde nurodoma, kad šis nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, šališkas dėl aiškiai per griežtos bausmės skyrimo, neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, nusikaltimų kvalifikacijos, procesinių reikalavimų pažeidimų. Apeliantas mano, kad jis yra nepagrįstai ir melagingai apkaltintas padaręs nusikaltimus, kad baudžiamoji byla yra surežisuota nukentėjusiosios ir jos atstovo byloje surinktais fiktyviais įrodymais. Teigia, kad jis realiai jokiu turtu pasinaudoti nei tada, nei kitu metu ar pasisavinti jo negalėjo ir jokios materialinės naudos iš viso to neturėjo -pardavęs savo butą grąžino visas bendras skolas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis visada vienodai nuosekliai aiškino, jog nei vieno iš išvardintų nusikaltimų jis nėra padaręs. V. D. nurodo, kad jam būnant jūroje, sutuoktinė pradėjo bendrauti su kitu vyriškiu, važiavo su juo ilsėtis į Turkiją už V. D. ir jo sutuoktinės bendrus pinigus, pastojo nuo jo, pagimdė jam vaiką ir tada abu geruoju susitarė, jog santuoką reikia nutraukti bendru sutarimu, o pardavus butą sugrąžinti visas skolas bankams ir kitiems kreditoriams. I. T. su tokiu pasiūlymu tada sutiko. Advokatui E. P. (Janonio g. 17 Klaipėda) surašius bendrą sutuoktinių pareiškimą santuokai nutraukti, V. D. jį įdėjo į reisinį autobusą ir nukentėjusioji šį pareiškimą pasirašius turėjo jį tokiu pat būdu - per reisinio autobuso vairuotoją, grąžinti. Mano, kad pareiškimą, santuokos pasekmių nutraukimo sutartį ir prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant I. T. tyčia davė pasirašyti už save kitam asmeniui, todėl ekspertai byloje ir nurodo jog parašai yra ne jos. Skunde nurodoma, kad V. D. jokio paso iš I. T. nevogė ir žinutėse jie kalba ne apie asmens pasą, o apie automobilio (duomenys neskelbtini) techninį pasą, kuris I. T. pasisavinus automobilį ir pardavus jį Rusijoje, liko Klaipėdoje, kadangi savo asmens pasą I. T. pametė parke ir tą aplinkybę nurodė oficialiame pareiškime Rusijos milicijai.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas šią bylą nagrinėjo šališkai ir atmestinai, neužtikrino jam vertėjo pagalbos (vertėja per posėdį sėdėjo tik šalia I. T. ir viską vertė tik jai). Teismas iš viso nesiaiškino kiek faktiškai pinigų jis su sutuoktine I. T. buvo pasiskolinę, nuosprendyje visiškai sumaišė faktines aplinkybes - paskolų sumas, įvėlė begalę klaidų bei netikslumų, nepašalino iškilusių abejonių kurios turėjo ir turi būti traktuojamos tik V. D. naudai, dėl to toks nuosprendis negali būti paliktas galioti. Teismas be motyvų atmetė V. D. ir jo gynėjo prašymus užklausti kitus pasienio postus apie tai, kada konkrečiai tuo metu I. T. kirto sieną iš Lenkijos pusės, kada pakeitė pavardę iš T. į T., o liudytoja N. D., nors ir buvo iškviesta į teismo posėdį, jokių parodymų net ir nedavė, nes posėdyje iš viso nedalyvavo, nors būtent jai esant V. D. su I. T. abu skolinosi dideles pinigų sumas - 75000 Lt ir 125000 Lt. V. D., pardavęs butą, oficialiai per banką atidavė skolas, tačiau teismas nepriėmė banko išrašų, įrodančių, kad šios sumos buvo atiduotos už skolas ir jis neturėjo jokio pelno. Visos šios aplinkybės įrodo, kad byla teisme ištirta šališkai, netiksliai ir turėtų būti grąžinta kitam teisėjui nagrinėti iš naujo. Nuosprendyje teismas nurodė, kad bausmę V. D. skiria vadovaudamasis tik bendraisiais bausmių skyrimo principais, tačiau neperkvalifikavo veikos iš antros dalies į pirmą, neteisingai nurodė, jog jis slapstėsi nuo teisingumo, nors užsienyje dirbo oficialiai ir turėjo leidimus tokį darbą ten dirbti. Apeliantas mano, kad teismas neturėjo jokio pagrindo tokioms išvadoms ir todėl paskirta bausmė ir nusikaltimų kvalifikavimas yra aiškiai neteisinga dėl savo griežtumo, mano, kad tokios nuomonės panašiose bylose laikosi teismai, formuojantys praktiką.
Skunde remiamasi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur nustatyta, kad esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų yra apgaulės naudojimas prieš nukentėjusiuosius siekiant įgyti (užvaldyti) turtą ar turtinę teisę, išvengti prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė - tai turto savininko, teisėto valdytojo suklaidinimas ir tokiu būdu "privertimas" jį perduoti kaltininko nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę, o turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Tokia apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė t .y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui, nes kitu atveju veika negali būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas. Remiantis šiuo, apeliantas mano, kad visais būdais stengėsi susigrąžinti pinigus, todėl esminio sukčiavimo požymio - apgaulės nėra, todėl nėra padaryta veika, turinti sukčiavimo požymių, o pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino surinktus įrodymus. Teigiama, kad teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl visiškai tiki nukentėjusiosios kuri, beje, turi materialinį suinteresuotumą šioje byloje, parodymais ir netiki V. D. ir liudytojais, kodėl teismas netaikė senaties termino, o pirmą kartą teisiamam teisme asmeniui paskyrė itin giežtą laisvės atėmimo bausmę ir neatsižvelgė į tai, jog turėdamas iš santuokos milžiniškas skolas V. D. pardavė ne svetimą butą, o savo nuosavybę ir neturėjo iš to jokio pelno. Apeliantas nurodo, kad byloje yra įrodymai, kad šiuo metu jis yra sukūręs visai kitą šeimą - turi kūdikį ir tokia didelė bausmė neigiamai paveiks jo gyvenimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas M. Kepenis prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kaltinimai V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra visiškai įrodyti, teisėjų kolegija laiko, kad kaltinamojo veika tinkamai įvertinta kaip atitinkanti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl šių motyvų nekartoja. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, padarė išvadas, kurios neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl veikų, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2005-05-24 pateikė žinomai netikrą dokumentą, t.y. savo ir I. T. vardu surašytą 2005-04-20 prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“, kuriame nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, jog sutuoktiniai V. D. ir I. T. susitaria, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas nuosavybes teise V. D., bei kuriuose už I. T. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2005-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismui, pateikė žinomai netikrą dokumentą, t.y. 2005-06-02 I. T. vardu surašytą prašymą dėl santuokos nutraukimo ir bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kurį už I. T. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2006-01-17 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, žinomai netikrą dokumentą, t.y. savo ir I. T. vardu surašytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriame nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, jog sutuoktiniai V. D. ir I. T. susitaria, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo paliekamas nuosavybes teise V. D., bei kuriuose už I. T. pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apgaulės būdu šių dokumentų pagrindu gavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-01-23 priimtą sprendimą, kuriuo buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šį sprendimą pateikė Valstybės įmonės registrų centrui ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), 535 000 Lt vertės, ir priklausantį V. D. ir I. T. bendros jungtinės nuosavybės teise, įregistravo kaip savo asmeninę nuosavybę. Tokiu būdu tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės -535 000 litų, I. T. priklausančio jungtinės nuosavybes teise dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šią jo veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka V. D. visiškai prisipažino, suklastojęs kaltinime nurodytus dokumentus. Parodė, kad su I. T. buvo nutarę nutraukti santuoką tokiomis sąlygomis, kaip ir nurodyta teismui pateiktuose dokumentuose, abu lankėsi pas advokatą dėl dokumentų santuokos nutraukimui parengimo, tačiau I. T. neatvyko dokumentų pasirašyti, todėl jis pateikė teismui suklastotus dokumentus. Laukti negalėjo, nes dėl sveikatos prarado gerai apmokamą darbą, neįstengė mokėti kreditų, todėl siekė kuo greičiau parduoti turtą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Esant byloje surinktiems įrodymams: nukentėjusiosios I. T. parodymams, kad dokumentų, parengtų teismui ji nepasirašė ir nepateikė; liudytojos E. Č. parodymams dėl dokumentų priėmimo ir registravimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme tvarkos, daiktų pateikimo protokolo (1t., b.l. 22) daiktų apžiūros protokolo (1t., b.l. 23-27); dokumentų pateikimo protokolo iš kurio matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas pateikė V. D. ir I. T. vardu surašytus dokumentus: prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu, santuokos pasekmių sutartį, patikslintą sutartį (1t., b.l. 30, b.l. 32-33, b.l. 34-36); specialisto išvadai Nr. 140-(9348)-ISI-7339, kuria nustatyta, kad parašus 2005-04-20 V. D. ir I. T. prašyme Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2005-04-20 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarp V. D. ir I. T., pasirašyti I. T. vardu, tikriausiai, pasirašė ne I. T., o kitas asmuo (1t., b.l. 48-50); specialisto išvadai Nr.11 K-49(10) iš kurios matyti, jog papildomai ištyrus V. D. ir I. T. vardu surašytą 2005-04-20 prašymą „Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatyta, jog šiuose dokumentuose I. T. vardu pasirašė ne pati I. T., o kitas asmuo (1t., b.l. 60-62); specialisto išvada Nr. 11K-166(11) matyti, jog 2005-06-02 prašyme “Dėl santuokos nutraukimo “ reg. Nr. 2R-12991, I. T. vardu rankraštinius jos vardo, pavardės įrašus parašė ir pasirašė ne I. T.. Taip pat, jog tirti pateiktame dokumente be datos V. D. ir I. T. vardu „Patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių” prašą I. T. vardu pasirašė ne I. T. (1t., b.l. 72-79) bei specialisto išvadai Nr. 11K-182(11) (1t., b.l. 83-91) ir V. D. prisipažinimui, visiškai pakanka įrodymų, kad nuteistasis padarė visas veikas, inkriminuotas BK 300 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas neginčija Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio šioje dalyje. Esant visoms paminėtoms aplinkybėms: pakeistai nuteistojo pozicijai ir pakankami įrodymų, kad nuteistasis padarė visas jam inkriminuotas veikas, kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Dėl veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir priimtas neteisingas sprendimas, pasireiškęs neteisingu V. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir neteisingai jam paskirta bausme.
Pirmosios instancijos teismas V. D. pripažinimą kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį motyvavo tuo, kad V. D., pateikdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui žinomai suklastotus dokumentus, apgaule įgijo didelės 535 000 litų vertės I. T. jungtinės nuosavybes teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Teismas nurodė, kad esminis sukčiavimo nusikalstamos veikos požymis, darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu - apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, o V. D. panaudojęs apgaulę, įgijo svetimą didelės vertės turtą. Apeliantas teigia, kad visais būdais stengėsi susigrąžinti pinigus, todėl esminio sukčiavimo požymio - apgaulės nėra, todėl nėra padaryta veika, turinti sukčiavimo požymių, o pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino surinktus įrodymus. Apelianto manymu, anot jo, tarp jo ir nukentėjusiosios I. T. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie jau yra sprendžiami civilinio proceso tvarka, nes Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai V. D. pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad šio nusikaltimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šis asmuo privalo įvykdyti. Šio nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas, o tik svetimas, asmeniui asmeninės nuosavybės teise nepriklausantis turtas. Sukčiavimo dalykas įstatyme įvardijamas požymiais: svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė. Teismų praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad pagal BK 182 straipsnį svetimu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Veiksmai atlikti su sutuoktinių bendru turtu šioje situacijoje, kai vyksta bendro turto padalijimo teisinis procesas ir abu sutuoktiniai pripažįsta, kad dalijamas turtas yra bendras jų turtas, sutinka su jo kiekiu, tik ginčija, kokia dalis ir kuriam buvusiam sutuoktiniui turi priklausyti po padalijimo, negali būti laikomi sukčiavimu BK 182 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-309/2012). Todėl teismo išvados dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnį yra neteisingos.
Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip svetimo turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-620/2010, 2K-535-2011). Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turto piniginio ar daiktinio ekvivalento, būtina nustatyti ir kitus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaip minėta, šio nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas, o tik svetimas, asmeniui asmeninės nuosavybės teisę nepriklausantis turtas. Šiuo atveju V. D. neteisėtai pardavė turtą, kuris buvo jo ir nukentėjusiosios I. T. bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnis nustato, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taigi jis nėra svetimas nė vienam sutuoktiniui. Santuoka buvo sudaryta 2002 m. lapkričio 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi santuokos nutraukimas buvo panaikintas ir V. D. ir I. T. pareiškimas paliktas nenagrinėtas (2t, b.l. 11 – 12). Veiksmai atlikti su sutuoktinių bendru turtu šioje situacijoje, kai vyksta bendro turto padalijimo teisinis procesas ir abu sutuoktiniai pripažįsta, kad dalijamas turtas yra bendras jų turtas, sutinka su jo kiekiu, tik ginčija, kokia dalis ir kuriam buvusiam sutuoktiniui turi priklausyti po padalijimo, negali būti laikomi sukčiavimu BK 182 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-461/2006, 2K-312/2013). Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. D. nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis dėl V. D. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikintina ir V. D. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas daug dėmesio skyrė aplinkybei, kad pinigus, kuriuos jis gavo už parduotą butą, panaudojo bendriems sutuoktinių įsipareigojimams kreditoriams padengti, pateikė V. D. sąskaitos išrašus, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. D. patvirtino, kad skolino pinigus V. D. buto remontui, o V. D. šiuos pinigus pardavęs butą jai grąžino. Pažymėtina, kad nustačius, jog V. D. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių, šie duomenys nėra reikšmingi nusikalstamos veikos kvalifikavimui todėl neanalizuojami. Tarp V. D. ir I. T. yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie šiuo metu yra sprendžiami civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, šie duomenys gali būti reikšmingi šioje civilinėje byloje sprendžiant santuokos nutraukimo ir žalos atlyginimo klausimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl V. D. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. D. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Panaikinti BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatų taikymą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos ir BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintos 70 parų arešto bausmės laiką įskaičiuoti V. D. suėmime išbūtą laiką ir laikyti, kad V. D. jam paskirtą bausmę yra atlikęs.
V. D. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir V. D. paleisti teismo salėje.