- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-3408-902/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02831-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- R. T.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturinčio, gyvenančio (duomenys neskelbtini)administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. T. 2014-10-03 apie 15 val., Panevėžyje, Beržų g. 2 vairuodamas automobilį Scania P94 DB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš kairio šono, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė degalinės teritorijoje kairėje pusėje stovėjusį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. FH 615. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. R. T. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 231.1, 232 punkto reikalavimą bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.
R. T. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu labai apgailestavo, kad išvažiuodamas iš įvykio vietos pažeidė KET, prašė atsižvelgti, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes skubėjo darbo reikalais pristatyti krovinį, jį tai skubino padaryti ir iš įvykio vietos išvažiuoti jo vadovas. Taip pat nurodė, jog jokio kontakto su kitu automobiliu jis nejuto, apie kitai transporto priemonei padarytą apgadinimą jam pasakė kito automobilio vairuotojas, su kuriuo įvykio vietoje jis dėl to aiškinosi daugiau kaip valandą laiko ir pastarajam atlyginti padarytos žalos nesutiko, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, jis taip pat nežino, kodėl apie kilusį eismo įvykį nepranešė policijai ir nežino, kas policiją informavo apie eismo įvykį. Teigė, jog tą kartą apie tai (pranešimą policijai) net nepagalvojo, ateityje žinos, kaip turi elgtis nutikus eismo įvykiui. Taip pat prašė išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą ilgesniam laikui, nurodė, jog per mėnesį gali mokėti po 200 litų paskirtos baudos. Teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl darbo – dirba vairuotoju.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. T. teisme duoto paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje ir maždaug protokole nurodytu laiku jis automobiliu manevravęs degalinės teritorijoje, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), vyresn. patrulio D. D. ir vyr. patrulio E. V. tarnybiniais pranešimais (b.l. 11; 12), kur užfiksuotos įvykio tyrimo aplinkybės, eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 13; 14-15), kur detalizuoti automobiliams eismo įvykio metu padaryti apgadinimai bei fotonuotraukomis (b.l. 16-18); nukentėjusiojo G. Š. paaiškinimu apie įvykio aplinkybes (b.l. 20), dalinai liudytojo E. K. paaiškinimu apie įvykio aplinkybes (b.l. 21), kur jis nurodė, jog stovintis vilkikas sudarė sunkumų pravažiuoti, matė, kaip kito vilkiko vairuotojas prašė mašiną patraukti, tačiau to padaryta nebuvo, vilkiko vairuotojas atsargiai bandė pravažiuoti; vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 22), iš kurios matyti, jog R. T. įvykio metu teisę vairuoti transporto priemonę turėjo. Šiuo atveju, teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo duotu paaiškinimu apie įvykio aplinkybes ir apgadinimus ant automobilio, nes byloje nėra duomenų, kad jis būtų suinteresuotas šios bylos baigtimi ir kartu būtų suinteresuotas apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo tokį paaiškinimą taipogi patvirtina ir byloje surinkta medžiaga: tiek R. T. paaiškinimas apie sudėtinga pravažiavimą toje vietoje bei liudytojo paaiškinimą, kuris taip pat patvirtino sudėtingos situacijos pravažiavimo metu buvimą. Policijos pareigūnai atlikę eismo įvykio tyrimą, nustatė apgadinimus ant abiejų automobilių, lygino jų aukščius ir kilimo aplinkybes/pažeidimų pobūdį, abejonių dėl padarytų automobiliams apgadinimų vieno eismo įvykio metu jiems nekilo. Kaip matyti, eismo įvykyje dalyvavo didelių gabaritų transporto priemonės, apgadinimai padaryti nėra dideli, kontakto metu pažeidėjas galimai jų ir nematė.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad R. T. 2014-10-03 apie 15 val., Panevėžyje, Beržų g. 2 vairuodamas automobilį Scania P94 DB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš kairio šono, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė degalinės teritorijoje kairėje pusėje stovėjusį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. FH 615, ir taip apgadino abi transporto priemones, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Tai, kad kita transporto priemonė R. T. vairuojamai transporto priemonei kelyje sudarė kliūtį, savaime nešalina R. T. administracinės atsakomybės arba kaltės dėl sukelto eismo įvykio, nes kaip matyti būtent stovinti, o ne judanti (važiuojanti) kita transporto priemonė buvo kliudyta, tačiau ši aplinkybė yra pagrindu sušvelninti R. T. atsakomybę.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 232 punktas numato, jog tuo atveju, kai dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi po eismo R. T. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir kreiptis į policiją, nesitarus dėl eismo įvykio aplinkybių. Kaip matyti, įvykio vietoje R. T. aiškinosi eismo įvykio aplinkybes daugiau kaip valandą laiko, todėl akivaizdu,jog tokiu atveju, jis galėjo pasielgti pagal KET reikalavimus – į įvykio vietą kviesti policiją. Šiuo atveju, dėl aukščiau nurodytos aplinkybės, iš įvykio vietos išvažiavimas darbo reikalais pristatant krovinį vadovo nurodymu nešalino jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė –nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimo padarymo motyvus ir visas įvykio aplinkybes, į tai, kad dėl kilusio eismo įvykio savo veiksmais yra iš dalies kaltas ir kitos transporto priemonės vairuotojas, kuris nepatraukė vilkiko taip, kad R. T. vairuojama transporto priemonė bet kuriuo atveju galėtų saugiai pravažiuoti, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, todėl R. T. už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina bauda, mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o už ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą skirtina minimali bauda, paskirtos nuobaudos subendrintinos.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).
ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo R. T. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes. Kaip matyti, R. T. pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, o kartu dėl eismo įvykio sukėlimo, labai gailėjosi dėl jam nepalankiai susiklosčiusios situacijos, nuo pareigūnų nesislapstė ir eismo įvykio tyrimo neapsunkino, eismo įvykio metu ant jo vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų, kurie nėra dideli, nepašalino, taipogi vertinti kitai transporto priemonei padaryti apgadinimai (nėra duomenų apie didelio turinio nuostolio buvimą), į tai, kad pažeidėjo išvykimą iš įvykio vietos lėmė ir jo vadovo paraginimas pristatyti skubų krovinį, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirti mažesnio nei įstatymo sankcijoje numatyto dydžio baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, nes pažeidėjas anksčiau nebuvo padaręs itin šiurkščių KET pažeidimų, jam teisė vairuoti yra reikalinga darbe, nes dirba vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas išmtinai teigiamai, todėl akivaizdu, kad spec. teisės atėmimas netgi minimaliam, sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams, būtų neproporcinga nuobauda pažeidėjui, nes jis prarastų darbą.
Baudos mokėjimas, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra išdėstytinas (LR ATPK 313 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 24 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
-už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (šimto litų) (28 EUR) baudą.
-už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą – 1800 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų litų) (521 EUR) baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu R. T. galutinai paskirti 1800 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų litų) (521 EUR) baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Paskirtos 1800 litų baudos mokėjimą išdėstyti 9 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. T. kas mėnesį mokėti po dalį – 200 Lt teismo paskirtos baudos, pirmą įmoką sumokant iki 2014 m. gruodžio 31 d., o nuo 2015 m. sausio 1 d. mokant po 57.93 EUR iki galutinio atsiskaitymo.
Paskirta bauda privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.