Panevėžio apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. V.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje suinteresuotiems asmenims D. B. ir A. S. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie, pagal jų sudarymo datą, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui – 2022 m. kovo 19 d. pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 7GD-536, 2022 m. kovo 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 7VSV-529, 2022 m. balandžio 7 d. Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Nors atsiliepimuose suinteresuoti asmenys nesutinka, kad šie įrodymai būtų pridėti prie bylos, atsižvelgus į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų, siekiant geriausių vaiko interesų nustatymo ir jų užtikrinimo, minėti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad šalių rašytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti po bylos gavimo apeliacinės instancijos teisme, šalims susipažinus ir neprieštaraujant, priimti 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje.

22. Byloje nustatyta, šių aplinkybių šalys neginčija, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022 m. gruodžio 29 d. registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2022 m. gruodžio 29 d. nepilnametis L. S. buvo laikinai apgyvendintas pas močiutę V. B. dėl jo tėvų nusišalinimo nuo tėvų pareigų tinkamai auginti, auklėti, ugdyti ir išlaikyti vaiką, t. y. dėl to, kad 2022 m. gruodžio 27 d. D. B. ir A. S. šeimoje, tuo metu nesant nepilnamečiui vaikui, vyko galimas smurtas artimoje aplinkoje, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas, vaiko įstatyminiai atstovai buvo neblaivūs.

23. 2023 m. sausio 3 d. užpildyta Vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 29 d. skyriaus specialistai-budėtojai vyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo rasti vaiko tėvai, motina pripažino turinti priklausomybę alkoholiui, tėvas aiškino, kad sūnus pastarąsias dvi savaites gyvena pas močiutę, sūnumi jis nuolat rūpinasi, jį aprūpina, jei reikia, nuveža į mokyklą, taip pat nurodė, kad jis kartais išgeria alkoholio, bet ne vaiko akivaizdoje, neigė turtintis priklausomybę. Tuo metu nustatyta, kad butas vieno kambario, netvarkingas – lovos nepaklotos, patalynė purvina, aplinka netvarkinga, grindų ir baldų paviršiai lipnūs, dulkėti, lankantis specialistams, namuose tvyrojo alkoholio, rūkalų kvapas, kambaryje buvo matyti tuščių alkoholio butelių (degtinės, alaus). Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 29 d., skyriaus specialistai-budėtojai atvyko į vaiko močiutės (V. B.) namus (duomenys neskelbtini), buvo kalbintas ir mažametis L. S., kuris nurodė, kad su močiute būna per išeigines, kitas dienas – pas tėtį, nurodė, kad nori likti pas močiutę, aiškino, kad tėtis alkoholio nevartoja, o mama geria. Paklausus vaiko ar tėvai namuose pykstasi, vaikas atsakė, jog pykstasi ir mušasi, bet nurodė, kad tėvai jo neskriaudžia.

24. Atsižvelgęs į nustatytą situaciją, pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. nusprendė organizuoti vaiko laikinąją priežiūrą pas vaiko giminaičius (močiutę), o nevykstant pokyčiams šeimoje, vaiko laikinosios priežiūros organizavimo priemonė pratęsta iki 2023 m. vasario 24 d., inicijuotas atvejo vadybininko paskyrimas ir organizuotas mobiliosios komandos sudarymas. Suinteresuoti asmenys sutiko priimti mobilios komandos intensyvią pagalbą, tačiau mobilios komandos teiktos pagalbos metu A. S. nepripažino turintis alkoholio vartojimo problemą, mobilios komandos darbo metu D. B. gydėsi priklausomybę (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre psichosocialinėje reabilitacijoje 2 savaites.

25. 2023 m. sausio 31 d. po mobilios komandos darbo ir pateiktų rekomendacijų, buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, rekomenduota: socialinio darbuotojo pagalba, orientuota į nuoseklias konsultacijas vaiko auginimo, jo poreikių supratimo ir atliepimo klausimais; socialinio darbuotojo pagalba klientei ugdant socialinius ir tėvystės įgūdžius; pagal galimybes gerinti buities sąlygas, nupirkti vaikui rašomąjį stalą, atskirti kambarį, kad vaikas turėtų savo asmeninę erdvę; užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, tinkamą vaiko priežiūrą; užregistruoti (duomenys neskelbtini) psichologo konsultacijoms; rūpintis vaiko asmens, miego higiena ir rėžimu, švara, sveikatos būkle, laiku nuvesti pas reikiamus gydytojus ir laikytis jų rekomendacijų; aktyviai bendradarbiauti su ugdymosi įstaigos specialistais, domėtis vaiko pasiekimais; šeimoje įvesti bendrus pokalbius/susirinkimus aptariant nesėkmės, sėkmės atvejus, pasidalinti įspūdžiais, aptarti dienos įvykius, planuoti bendras veiklas, laisvalaikį; pagalba vaikui mokymosi procese (padėti ruošti pamokas, skaityti kartu, peržiūrėti ar susidėjo reikiamas ugdymosi priemones); mamai palaikyti artimesnį ryšį su sūnumi, rūpintis jo emociniais, fiziniais, socialiniais, ugdymosi poreikiais.

26. Tačiau p atvejo nagrinėjimo posėdžio D. B. rasta neblaivi 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. vasario 13 d. bei 2023 m. vasario 14 d., tėvas A. S. nelankė psichologo konsultacijų, priklausomybių konsultanto konsultacijų, teigė, kad nemato poreikio, nes jis neturi priklausomybės alkoholiui, šią problemą turi tik D. B., dėl psichiatro konsultacijos taip pat nesikreipė, per visą laiką tėvai negerino buities sąlygų namuose, nustatyta, kad tėvams sunkiai sekėsi užtikrinti saugią aplinką nepilnamečiam sūnui, nes D. B. vartojo alkoholį, moteris nesikreipė pas specialistus dėl alkoholio vartojimo problemos, per visą mėnesį buvo nuvykusi tik į vieną anoniminių alkoholikų (AA) susitikimą, A. S. suteikti (duomenys neskelbtini) bendruomeninių šeimos namų kontaktai registracijai į pozityvios tėvystės kursus, tačiau vyras konsultacijos metu teigė, kad nemato poreikio lankyti konsultacijas, nes jis geba bendrauti su vaiku, geba juo pasirūpinti, vaikas jo klauso. D. B. psichologo konsultacijų nelankė, užsiregistravo 2023 m. kovo mėnesiui.

27. 2023 m. vasario 21 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu šeima pripažino, kad pagalbos plano įsipareigojimų nevykdė, tik užregistravo sūnų psichologo konsultacijoms. D. B. nurodė, jog prioritetas šiuo metu yra susirasti darbą ir dirbti. A. S. pripažino, kad jokių pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdė. Tėvai neprieštaravo, kad vaikui būtų nustatyta laikinoji globa močiutės namuose. 2023 m. vasario 21 d. surašytas Vaiko laikino apgyvendinimo aktas, vaikas laikinai apgyvendintas pas močiutę.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors suinteresuoti asmenys ir nėra pakankamai aktyvūs įgyvendindami tėvų pareigas, nuo jų nėra nusišalinę, teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų ne jo paėmimas iš tėvų, o tolesnės pagalbos jiems teikimas. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad teismas patikėjo suinteresuotų asmenų pozicija, dėl ko buvo priimta nepagrįsta nutartis, nes pagrindinė problema D. B. šeimoje yra alkoholio vartojimas, kuri yra ilgalaikė ir įsisenėjusi, o esamas pagerėjimas yra laikinas, nes D. B. gali vėl pradėti vartoti alkoholį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdyje, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjas, šiuo konkrečiu atveju, neįrodė, kad yra pagrindas leisti paimti vaiką iš jo tėvų.

29. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas, paskyręs bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pasiūlė šalims pateikti į bylą papildomų teisiškai reikšmingų su esama šeimos situacija susijusių duomenų.

30. Teismui pateiktame Socialinių iniciatyvų centro „Atviras ratas“ 2023 m. balandžio 5 d. rašte nurodoma, kad centras priklausomybės konsultavimo paslaugas D. B. teikia nuo 2023 m. kovo 2 d.; paskutinis susitikimas buvo 2023 m. balandžio 5 d.; iš viso vyko penkios konsultacijos; kitas susitikimas numatytas 2023 m. balandžio 11 d. (data taisyta); į konsultacijas Daiva atvyksta pasiruošusi pokalbiui, motyvuota keistis ir pažinti savo elgesio priežastis bei pasekmes; klientė stengiasi suvokti savo elgesio motyvus, noriai ieško blaivaus gyvenimo privalumų, drąsiai atsako į konsultanto užduodamus savityros klausimus ir paiso rekomendacijų; klientė buvo motyvuota lankyti AA savipagalbos grupę.

31. Respublikinio priklausomybės ligų centro 2023 m. balandžio 14 d. rašte nurodoma, kad pilietė D. B. gydosi (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. vasario 23 d.; baigė pilną psichosocialinės reabilitacijos programą; dalyvavo grupiniuose psichologo, socialinių darbuotojų, ergoterapeuto užsiėmimuose; individualiai konsultuota gydytojo psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo; supažindinta su AA veikla; gydymas tęsiamas, lankosi pas gydytoją psichiatrą ir psichologą.

32. Iš 2023 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) administracijos rašto nustatyta, kad lyginant su mokymosi pasiekimais nuo lapkričio mėnesio, L. S. daro pažangą, gerėja skaitymo, rašymo, skaičiavimo rezultatai, tačiau atliekant savarankiškas užduotis trūksta susikaupimo, savarankiškumo, nors pats geba atlikti tinkamai, berniukui kai kuriais momentais trūksta pasitikėjimo savimi; nuo II pusmečio yra aktyvesnis pamokos metu (dažniau pakelia ranką); vaikas, lyginant su mokslo metų pradžios elgesiu, bendrauja pagarbiai, išklauso kito nuomonę, išsako savąją, neretai su pykčiu (net agresija, jeigu mokytojos nėra šalia) draugų atžvilgiu, ne visada bendrauja kultūringu žodynu (vartoja keiksmažodžius), pažada laikytis kultūringo bendravimo, tačiau sunkiai sekasi laikytis pažado, tėvai keletą kartų informuoti apie vaiko keiksmažodžių vartojimą mokykloje, pasak tėvų, keiksmažodžiai namuose nevartojami, mokinys atėjęs į mokyklą, palieptas tėvų, atsiprašė, tačiau situacija vis dar kartojasi. Rašte taip pat nurodoma, kad informacijos apie močiutę mokykla neturi, su klasės mokytoja močiutė nekontaktuoja, tačiau, pasak pačio mokinio, močiutė ateina berniuko pasiimti iš mokyklos; tėvai, pagal galiojančią tvarką, yra parašę prašymą, kad mokinys žino kaip saugiai grįžti iš mokyklos savarankiškai namo, tačiau paskutiniu metu, pasibaigus pamokoms, mokinys skambina, dažniausiai būnant klasėje tėčiui (kartais mamai), išėjęs iš klasės skambina močiutei (drovisi klasės draugų) informuoja, kad pasibaigė pamokos ir, jeigu yra būrelis (popamokinė veikla), informuoja, kad bus būrelis, pasibaigus būreliui skambina vėl ir informuoja apie jo pabaigą ir, kad yra laisvas ir gali eiti namo. Taip pat nurodoma, kad tėtis buvo atvykęs į individualų pokalbį, atrodė, kad tėtis mažai turi informacijos apie sūnų (namų darbų ruošą); nei tėvai, nei močiutė neskambina, neklausia kaip vaikui sekasi, kaip jis jaučiasi mokykloje, TaMo dienyne įrašus seka, informaciją perskaito abu tėvai. Rašte nurodytas klasės mokytojos pastebėjimas, kad (duomenys neskelbtini) kovo pabaigoje ateidavo labiau išsiilsėjęs, nei rugsėjo, spalio mėnesiais, aktyvesnis yra pamokose, tačiau rūksta vaikiškumo, šypsenos, iš berniuko akių, veido sklinda rūpestis, nerimas, ilgesys (sprendžiant iš pasisveikinimo, bendravimo telefonu su tėvais klasėje). Jeigu juokiasi, tai garsiai kvatodamasis, daugiau siekdamas į save atkreipti dėmesį, o kurį laiką (pastebėta nuo kovo 9 d.) klasėje žaidė su kitais vaikais smurtinį žaidimą (pasak vaikų „Pijokai ir „farai“), dažnu atveju (duomenys neskelbtini) būdavo šio žaidimo iniciatorius.

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, esant CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punkte nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

34. VTAPĮ 36³ straipsnyje nustatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: 1) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį arba, 2) jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka.

35. VTAPĮ 36⁴ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (kai vaikas perduodamas giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų asmenų priežiūrai), gali būti taikomos iki 30 dienų. Pagal poreikį vaiko laikinosios priežiūros priemonių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymas gali būti pratęstas iki 30 dienų arba jos keičiamos į vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte (apgyvendinimas su tėvais ar vienu iš tėvų įstaigoje). Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą.

36. Pagal VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, paėmęs vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

38. Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje akcentavo, kad taikius laikiną priežiūros priemonę, taikant šeimai atvejo vadybą, situacija šeimoje nekito, tėvai buvo nesuinteresuoti keistis, tėtis atsisakė mobiliosios komandos ir specialistų paslaugų, o motina, nors ir gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, buvo rasta kelis kartus namuose neblaivi, pabrėžė ir tai, kad ta aplinkybė, jog šiuo metu motina apie du mėnesius nevartoja alkoholio, neįrodo, kad pokyčiai šeimoje yra stabilūs.

39. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog patikėjo suinteresuotų asmenų pozicija, duomenų, kurie paneigtų nepilnamečio vaiko tėvų, taip pat liudytojos V. B. teiktus parodymus apie tai, kad vaiko motina apie du mėnesius nevartoja alkoholio, institucijų informaciją apie motinai teikiamą pagalbą, apeliantas neteikė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo atstovai būtų lankęsi šeimoje po kreipimosi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl leidimo išdavimo. Nors apeliantas deklaruoja norą ne atskirti vaiką nuo šeimos, o padėti šeimai, sudaryti ateityje tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis stabilioje šeimoje, pareiškėjas negalėjo paneigti suinteresuotų asmenų teismo posėdyje nurodytų aplinkybių apie buities susitvarkymą, rašomojo stalo vaikui nupirkimą, nes iš esmės tarnyba šeima per beveik du mėnesius nesidomėjo ir jokios pagalbos jai nesiūlė.

41. Apelianto argumentai, kad, tikėtina, jog vaiko motina vėl pradės vartoti alkoholį, nes jau ir anksčiau yra gydžiusis priklausomybę, yra deklaratyvūs ir pagrįsti tik prielaidomis, kadangi byloje nėra duomenų, jog iki 2023 m., iki laikinos priežiūros taikymo, šeimai būtų teikta intensyvi pagalba (tiek dėl turimos priklausomybės, tiek dėl tėvystės įgūdžių ugdymo). Nors VTAS Mobiliosios komandos rekomendacijose, surašytose 2023 m. sausio 30 d., nurodoma, kad nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. spalio 7 d. šeimai taikyta atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas, pareiškėjas duomenų apie šeimai anksčiau teiktą realią pagalbą ir jos rezultatus teismui neteikė. Todėl teigti, kad šeima net ir su intensyvia vaiko teisių apsaugos specialistų pagalba ateityje nesugebės užtikrinti vaikui tinkamų, stabilių, nežalojančių gyvenimo sąlygų, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.

42. Svarbu ir tai, kad esama situacija, palyginus su ta, kuri buvo fiksuota 2022 m. gruodžio 29 d. bei 2023 m. vasario mėn., šiuo metu iš esmės yra pasikeitusi – nepilnamečio vaiko motina yra įsidarbinusi, ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo metu motina yra atsisakiusi alkoholio vartojimo, o tėvas lanko konsultacijas, t. y. tėvai iš dalies priėmė jiems siūlomą pagalbą. Šių aplinkybių pareiškėjas neneigė ar nepaneigė, todėl yra pagrindas išvadai, kad šeima, t. y. vaiko tėvai, turi realias galimybes keistis ir negalima preziumuoti, kad šis pokytis, padedant specialistams ir vaiko tėvams neatsisakant su jais bendradarbiauti, yra nestabilus.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, išsakytu teismo posėdyje (vertinant vaiko ugdymo įstaigos pateiktus duomenis), kad po to, kai buvo pradėta taikyti laikinoji priežiūra, vaiko elgesys bei mokymosi rezultatai pasikeitė į gerą, kas pasak apelianto, reiškia, jog vaikui šiuo metu geriau augti su močiute. Teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad tiek motina, tiek vaikas, iš esmės ilgą laiką gyveno močiutės namuose kartu su močiute, motina pripažino, kad jai buvo reikalinga jos mamos (vaiko močiutės) pagalba, o grįžimas į šeimos butą (duomenys neskelbtini) būdavo epizodinis (pvz., nusimaudyti). Tiek suinteresuoti asmenys, tiek liudytoja, pripažino, kad taikant laikiną vaiko priežiūrą močiutės namuose, juose taip pat gyveno ir vaiko motina, t. y. iš esmės faktinė situacija dėl vaiko gyvenimo kartu su motina nepasikeitė, todėl labiau tikėtina, kad teigiamus vaiko elgesio ir mokymosi rezultatų pokyčius lėmė ne laikinos priežiūros nustatymas, o pokyčiai nepilnamečio vaiko motinos elgesyje.

44. Dėl šio priežasties, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų ne jo paėmimas iš tėvų, o tolesnės pagalbos jiems teikimas, kadangi šeima, nors ir turi akivaizdžių problemų ir patiria sunkumus, yra linkusi keistis. Vaiko teisių apsaugos institucijos pareiga visų pirma yra padėti tėvams įveikti iškilusius sunkumus. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu vaikams turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jų gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kraštutinės priemonės – vaiko paėmimo, taikymas praėjus itin mažai laiko po institucijų pagalbos šeimai teikimo bei esant duomenims, kad tėvas nėra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nesant duomenų apie tėvo priklausomybę alkoholiui, o motinai bandant įveikti priklausomybę, negali būti laikomas proporcingu ir teisingu esamai situacijai.

45. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti vaiko teisę gyventi savo tėvų šeimoje, nenustačius aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečio vaiko ir tėvų tolesnį išskyrimą, nagrinėjamu atveju išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį L. S. iš jo atstovų pagal įstatymą šiuo metu nėra pagrindo.

46. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia suinteresuotų asmenų – nepilnamečio vaiko tėvų, dėmesį, kad tėvai privalo bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijos specialistais, rodyti aktyvius veiksmus siekiant kiek įmanoma labiau užtikrinti vaikui stabilią, saugią, jo interesų nepažeidžiančią aplinką, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrintas stabilus teigiamas pokytis šeimoje. Išaiškintina, kad nepasiteisinus suinteresuotų asmenų nurodomoms aplinkybėms apie pokyčius šeimoje, skyrius turės teisę iš naujo pradėti tiek laikinos priežiūros, tiek vaiko paėmimo procedūras.

47. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino prašymo leisti paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų – tėvų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 9d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.