Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. M. (V. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. lapkričio 6 d. Skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), neturtinės žalos atlyginimą – po 68 Eur už kiekvieną parą (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Lukiškių TI-K periodiškai laikomas nuo 2010 m. netinkamomis sąlygomis, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K yra perpildytas, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) reikalavimų, t. y. kad asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto. Pasak pareiškėjo, jis kamerose laikytas su 3–5 asmenimis, o kameros plotas – 8 m², todėl būdamas mažesnėje negu priklauso erdvėje pareiškėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, kitais nepatogumais. Visi veiksniai darė pareiškėjo dvasinei pusiausvyrai neigiamą įtaką, dėl to sutriko pareiškėjo miegas, pareiškėjas jaučia nuolatinę depresiją, be to, kamerose tarp jose laikomų asmenų kildavo buitinių konfliktų, kartais ir su fiziniu kontaktu. Taigi, pareiškėjo nuomone, nurodytos gyvenimo sąlygos yra nepriimtinos, nežmoniškos ir žeminančios. Be to, kameroje įrengtos tik 2 kėdės, kai yra 4 suimtieji.

Pasak pareiškėjo, nurodytas pažeidimas nėra trumpalaikis veiksnys, o nuolatinis, trunka daugiau kaip 4 metus. Nežmoniškos sąlygos prilyginamos kankinimui.

2.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, jos 1 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsniu.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 7–18).

1. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

3. Remiantis pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijomis, 2011 m. sausio 20 d. ryte, 2011 m. vasario 24 d. ryte, 2011 m. gegužės 16 d. ryte, 2011 m. gegužės 25 d. vakare, 2011 m. gegužės 27 d. ryte, 2011 m. birželio 15 d. ryte, 2011 m. birželio 23 d. ryte, 2011 m. liepos 8 d. ryte, 2011 m. liepos 9 d. – 2011 m. rugpjūčio 30 d., 2011 m. rugpjūčio 31 d. ryte, 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 13d., 2014 m. spalio 14 d. – 2014 m. spalio 19 d., 2014 m. spalio 27 d. – 2014 m. lapkričio 10 d., 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. lapkričio 23 d., 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 15 d., 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. sausio 23 d., 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. sausio 29 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 12 d. – 2015 m. kovo 15 d., 2015 m. kovo 23 d. – 2015 m. kovo 29 d., 2015 m. balandžio 8 d. – 2015 m. balandžio 26 d., 2015 m. gegužės 4 d. – 2015 m. gegužės 17 d., 2015 m. gegužės 25 d. – 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. – 2015 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. – 2015 m. rugsėjo 18 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. – 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. spalio 13 d. – 2015 m. spalio 18 d., 2015 m. spalio 26 d. – 2015 m. lapkričio 1 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs iš įstaigos.

4. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

5. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

6. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

7. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

8. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

11.1. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, tačiau HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato / patalpų rekonstrukcijos darbais; taip pat nurodyta higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

11.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1K-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti; šio įsakymo skirsnyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis.

Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras; remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose.

Pagal HN 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

13. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo, nors siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde nurodyti Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė jo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

14. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėjas V. M. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–18), asmens įskaitos kortelių kopijas (b. l. 19–28)):

– pirmą kartą pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki išvykimo į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN) 2010 m. vasario 17 d., antrą kartą pareiškėjas laikytas Lukiškių TI-K nuo 2011 m. sausio 19 d. iki išvykimo į Alytaus PN 2011 m. spalio 4 d.;

– pareiškėjas, trečią kartą atvykęs į Lukiškių TI-K 2014 m. rugsėjo 11 d., buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 255 (plotas – 24,38 m²), kameroje buvo 4 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 105 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 14 d. kameroje Nr. 105 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 312 (plotas – 7,67 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 16 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 312 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 23 d. išvyko į Alytaus PN;

– 2014 m. spalio 14 d. atvykęs iš Alytaus PN buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 405 (plotas – 17,02 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 405 buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 405 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. spalio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 18 d. – 2014 m. spalio 19 d. kameroje Nr. 400 buvo 5 asmenys;

– 2014 m. spalio 20 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2014 m. spalio 27 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 6 asmenys;

– 2014 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2014 m. spalio 31 d. – 2014 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 258 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 258 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 6 d. – 2014 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 8 d. – 2014 m. lapkričio 10 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 11 d. išvyko į Alytaus PN;

– 2014 m. lapkričio 18 d. atvykęs iš Alytaus PN buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 400 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 20d. kameroje Nr. 400 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 21 d. – 2014 m. lapkričio 23 d. kameroje Nr. 400 buvo 6 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 24 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2014 m. gruodžio 1 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. gruodžio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 6 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 3 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 4 d. – 2014 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 258 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 6 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 7 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 8 d. – 2014 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 12 d. – 2014 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 258 buvo 9 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 16 d. išvyko į Alytaus PN;

– 2015 m. sausio 13 d. atvykęs iš Alytaus PN buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas – 7,69 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 14 d. – 2015 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 283 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 283 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. sausio 20 d. – 2015 m. sausio 22 d. kameroje Nr. 283 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 283 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. sausio 24 d. – 2015 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 283 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 283 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 283 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. sausio 30 d. – 2015 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 267 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 267 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 267 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. vasario 6 d. – 2015 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 267 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. vasario 9 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. vasario 18 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2015 m. vasario 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 284 (plotas – 7,15 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 284 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. vasario 21 d. – 2015 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 284 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. vasario 24 d. išvyko į Alytaus PN;

– 2015 m. kovo 10 d. atvykęs iš Alytaus PN buvo uždarytas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 404 (plotas – 17,02 m²), kameroje buvo 6 asmenys;

– 2015 m. kovo 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 400 buvo 9 asmenys;

– 2015 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 400 buvo 5 asmenys;

– 2015 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 400 buvo 7 asmenys;

– 2015 m. kovo 16 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. kovo 23 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2015 m. kovo 25 d. – 2015 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 258 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2015 m. kovo 28 d. – 2015 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2015 m. kovo 30 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. balandžio 8 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2015 m. balandžio 9 d. – 2015 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 258 buvo 5 asmenys;

– 2015 m. balandžio 11 d. – 2015 m. balandžio 13 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2015 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2015 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2015 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2015 m. balandžio 17 d. – 2015 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2015 m. balandžio 20 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2015 m. balandžio 23 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2015 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2015 m. balandžio 25 d. – 2015 m. balandžio 26 d. kameroje Nr. 258 buvo 9 asmenys;

– 2015 m. balandžio 27 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. gegužės 4 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 5 asmenys;

– 2015 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 258 buvo 9 asmenys;

– 2015 m. gegužės 7 d. kameroje Nr. 258 buvo 5 asmenys;

– 2015 m. gegužės 8 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2015 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 258 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 10 d. – 2015 m. gegužės 11 d. kameroje Nr. 258 buvo 5 asmenys;

– 2015 m. gegužės 12 d. kameroje Nr. 258 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2015 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2015 m. gegužės 15 d. – 2015 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2015 m. gegužės 17 d. kameroje Nr. 258 buvo 9 asmenys;

– 2015 m. gegužės 18 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. gegužės 25 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 6 asmenys;

– 2015 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2015 m. gegužės 28 d. kameroje Nr. 258 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 258 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gegužės 30 d. – 2015 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 258 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. birželio 2 d. išvyko į Alytaus PN;

– 2015 m. rugpjūčio 18 d. atvykęs iš Alytaus PN buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugpjūčio 20 d. kameroje Nr. 258 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. rugpjūčio 21 d. – 2015 m. rugpjūčio 23 d. kameroje Nr. 258 buvo 4 asmenys;

– 2015 m. rugpjūčio 24 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. rugpjūčio 31 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugsėjo 1 d. išvyko į Alytaus PN;

– 2015 m. rugsėjo 15 d. atvykęs iš Alytaus PN buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 388 (plotas – 26,96 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugsėjo 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 398 (plotas – 32,33 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugsėjo 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. rugsėjo 18 d. kameroje Nr. 400 buvo 5 asmenys;

– 2015 m. rugsėjo 19 d. – 2015 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 400 buvo 12 asmenų;

– 2015 m. rugsėjo 21 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. rugsėjo 28 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 6 asmenys;

– 2015 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2015 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2015 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2015 m. spalio 3 d. – 2015 m. spalio 4 d. kameroje Nr. 258 buvo 9 asmenys;

– 2015 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys;

– 2015 m. spalio 6 d. išvyko į Alytaus PN;

– 2015 m. spalio 13 d. atvykęs iš Alytaus PN buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2015 m. spalio 14 d. kameroje Nr. 400 buvo 5 asmenys;

– 2015 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 400 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 400 buvo 6 asmenys;

– 2015 m. spalio 17 d. – 2015 m. spalio 18 d. kameroje Nr. 400 buvo 11 asmenų;

– 2015 m. spalio 19 d. išvyko į Ukmergės areštinę;

– 2015 m. spalio 26 d. atvykęs iš Ukmergės areštinės buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2015 m. spalio 28 d. – 2015 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys;

– 2015 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys;

– 2015 m. spalio 31 d. – 2015 m. lapkričio 1 d. kameroje Nr. 258 buvo 9 asmenys;

– 2015 m. lapkričio 2 d. išvyko į Ukmergės areštinę.

2. 2011 m. sausio 20 d. ryte, 2011 m. vasario 24 d. ryte, 2011 m. gegužės 16 d. ryte, 2011 m. gegužės 25 d. vakare, 2011 m. gegužės 27 d. ryte, 2011 m. birželio 15 d. ryte, 2011 m. birželio 23 d. ryte, 2011 m. liepos 8 d. ryte, 2011 m. liepos 9 d. – 2011 m. rugpjūčio 30 d., 2011 m. rugpjūčio 31 d. ryte, 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 13 d., 2014 m. spalio 14 d. – 2014 m. spalio 19 d., 2014 m. spalio 27 d. – 2014 m. lapkričio 10 d., 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. lapkričio 23 d., 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 15 d., 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. sausio 23 d., 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. sausio 29 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 12 d. – 2015 m. kovo 15 d., 2015 m. kovo 23 d. – 2015 m. kovo 29 d., 2015 m. balandžio 8 d. – 2015 m. balandžio 26 d., 2015 m. gegužės 4 d. – 2015 m. gegužės 17 d., 2015 m. gegužės 25 d. – 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. – 2015 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. – 2015 m. rugsėjo 18 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. – 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. spalio 13 d. – 2015 m. spalio 18 d., 2015 m. spalio 26 d. – 2015 m. lapkričio 1 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; pareiškėjas nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d., nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. vasario 22 d., nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. spalio 13 d., nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. spalio 27 d., nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d., nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 12 d., nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 17 d., nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. kovo 9 d., nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 22 d., nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. balandžio 7 d., nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 3 d., nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gegužės 24 d., nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 27 d., nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 12 d., nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. spalio 25 d., buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–18), asmens įskaitos kortelių kopijas (b. l. 19–28)).

3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

3.1. 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2196, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 405 buvo nubyrėjusių sienos dažų, sienų paviršiai nepritaikyti lengvam valymui ažar dezinfekcijai, tai neatitiko HN 776:2010 28 punkto reikalavimo (b. l. 62–63).

3.2. 2014 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2362, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 105 vėdinimas, santykinė oro drėgmė, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, oro temperatūra, dirbtinė dieninė apšvieta neatitiko nustatytų reikalavimų; kameroje Nr. 105 lubos buvo be apdailos, dalis lubų buvo papilkėjusi, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tai neatitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimų; kameroje Nr. 105 buitinių parazitų ir graužikų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo sudaręs sutarti su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (UAB „Dezinfa“ sutartis Nr. VLN-P-2013/255), informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama, nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus (b. l. 52–54).

3.3. 2015 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-206, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 111 oro temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus, kameroje grindys ir joje esantys įrenginiai buvo vizualiai švarūs (b. l. 91).

3.4. 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1068, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 111 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 111 lubų paviršius nepadengtas danga, bet tinkamas lengvam valymui, grindų paviršius lygus; kameroje Nr. 111 sienelės, skiriančios gyvenamąjį plotą nuo sanitarinio mazgo, nuskilęs plytelės kampas, sienos dalyje prie įėjimo vietomis suskilusios plytelės, šie paviršiai netinkami lengvam valymui; kameroje Nr. 111 vizualiai pelėsio požymių nenustatyta; kameroje Nr. 111 tualete tiekiamas šaltas vanduo, tai atitiko HN 76:2010 21 punktą; kameroje Nr. 111 buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo sudaręs sutarti su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo padalinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama, nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus (b. l. 92–93). 2015 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1950, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 111 sienelės, skiriančios gyvenamąjį plotą nuo sanitarinio mazgo, ir sienos dalyje prie įėjimo plytelių paviršius lygus, tinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai (b. l. 95–96).

3.5. 2015 m. birželio mėn. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 400 vėdinimas atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimą; kameroje Nr. 400 pelėsių požymių ant lubų vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 56 punkto reikalavimą; kameroje Nr. 400 yra nukritusių, atšokusių lubų ir sienų dažu, lubų ir sienų paviršiai nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo; kameroje Nr. 400 bei joje įrengtame sanitariniame mazge buvo vizualiai nešvaru, ant sienų ir lubų buvo pilna voratinklių, tai neatitiko HN 76:2010 54 ir 55 punktų reikalavimų; patikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K dėl asmenų saugumo neišduodami šluotkočiai ar kitoks valymo inventorius, kuriuo galima būtų nuimti kameroje esančius voratinklius; kameroje Nr. 400 valymo priemonių buvo (b. l. 77–78, 110–111).

3.6. 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1555, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 106 sienų paviršiai lygūs, tinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai, tai atitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimą (b. l. 89–90).

3.7. 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 400 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 400 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 400 sienų ir lubų paviršiai buvo nelygūs, buvo nutrupėjusių sienų ir lubų dažų, sienų ir lubų paviršiai netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai; kameroje Nr. 400 vietomis nebuvo grindų dangos, grindų paviršius buvo nelygus, netinkamas lengvam valymui ar dezinfekcijai; kameroje Nr. 400 buitinių parazitų ar graužikų buvimo vizualiai nenustatyta; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo sudaręs sutarti su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama, nurodytos aplinkybės atitiko HN 76:2010 60 punkto reikalavimus (b. l. 71–72).

3.8. 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2036, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta; I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo vizualiai švarūs, tvarkingi, pribyrėjusio tinko vizualiai nenustatyta, tai atitiko HN 76:2010 18.4 punkto reikalavimą (b. l. 137–138).

3.9. 2015 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2205, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: I-ojo ir II-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkingi, tai atitiko HN 76:2010 18.4 punkto reikalavimą; laiptai, vedantys į III-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius, yra nelygūs ir nepakankamai apšviesti, laiptų aikštelę sudaranti metalinė plokštė plona, nuo svorio linkstanti, surūdijusi (matomas besiformuojantis plyšys), tai neatitiko HN 76:2010 6 punkto reikalavimo; I-ojo, II-ojo ir III-ojo korpuso naudojimui paruoštas minkštasis inventorius, patalynė ir rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs, nesuplyšę, tai atitiko HN 76:2010 65 ir 66 punktų reikalavimus; Lukiškių TI-K vietoje užvalkalo antklodei išduodamos dvi paklodės, tai neprieštarauja HN 76:2010 63 punktui; Lukiškių TI-K susidariusios buitinės atliekos saugomos uždaroje, asfaltuotoje aikštelėje, buitinių atliekų konteineriai buvo su dangčiais, tai atitiko HN 76:2010 18.5 punkto reikalavimą; kamerose Nr. 388 ir Nr. 400 graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta; profilaktinius aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbus Lukiškių TI-K atlieka įmonė, turinti licenciją verstis profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, atlikti profilaktiniai aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbai registruojami, šios aplinkybės atitinka HN 76:2010 60 punkto reikalavimą; kamerose Nr. 388 ir Nr. 400 vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kamerose Nr. 388 ir Nr. 400 buvo veidrodžiai, taip pat valymo inventorius buvo, tai atitiko HN 76:2010 nuostatas; patikrinimo metu kamerose Nr. 388 ir Nr. 400 buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai, tai neatitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimo; kamerose Nr. 388 ir Nr. 400 buvo nelygūs sienų paviršiai, kamerose yra atšokusių ir nubyrėjusių sienų dažų, sienų paviršiai netinkami lengvam valymui ir dezinfekcijai, šiose kamerose yra nelygi grindų danga, grindų paviršius netinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai, tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo (b. l. 106–107).

4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytoja) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (jos galiojimas – iki 2010 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 154–157). Minėta sutartis 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pratęsta dar 1 kalendoriniams metams (b. l. 158).

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 164)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 160–163). Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 165).

6. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 166–168).

7. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 170–172).

1. Pareiškėjas V. M. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą po 68 Eur už kiekvieną parą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. M. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ reikalavimus vienam asmeniui kamerų tipo patalpose turi būti skiriama 5 kv. m. ploto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, iki 2010 m. gegužės 14 d. taikomas 5 kv. m. ploto reikalavimas, o vėliau 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V. M. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. (b. l. 7-18).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. M. pirmą kartą į Lukiškių TI-K atvyko 2010 m. sausio 1 d., o išvyko 2010 m. vasario 17 d.; antrą kartą atvyko 2011 m. sausio 19 d., o išvyko 2011 m. spalio 4 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7-18); asmens įskaitos kortelę (b. l. 19-28)). Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2015 m. lapkričio mėn. d. (b. l. 1-2), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 17 d. bei nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. spalio 4 d., išskyrus nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. vasario 22 d., kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, bei 2011 m. liepos 9 d. – 2011 m. rugpjūčio 30 d., kai kamerų plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant atitinkamai Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ reikalavimus bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas V. M. praleido ieškinio senaties terminą neturtinės žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 17 d. bei nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2011 m. spalio 4 d. (išskyrus nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. vasario 22 d., kai pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, bei 2011 m. liepos 9 d. – 2011 m. rugpjūčio 30 d., kai kamerų plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

4. Kartu pabrėžtina, jog pareiškėjas V. M. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau, t. y. atvyko 2014 m. rugsėjo 11 d., o išvyko 2015 m. lapkričio 2 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7-18); asmens įskaitos kortelę (b. l. 19-28)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas V. M. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 2 punktus), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 37 paras. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. rugsėjo 13 d., 2014 m. spalio 14 d. – 2014 m. spalio 19 d., 2014 m. spalio 27 d. – 2014 m. lapkričio 10 d., 2014 m. lapkričio 18 d. – 2014 m. lapkričio 23 d., 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 15 d., 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. sausio 23 d., 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. sausio 29 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. vasario 5 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 12 d. – 2015 m. kovo 15 d., 2015 m. kovo 23 d. – 2015 m. kovo 29 d., 2015 m. balandžio 8 d. – 2015 m. balandžio 26 d., 2015 m. gegužės 4 d. – 2015 m. gegužės 17 d., 2015 m. gegužės 25 d. – 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. – 2015 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d., 2015 m. rugsėjo 15 d. – 2015 m. rugsėjo 18 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. – 2015 m. spalio 5 d., 2015 m. spalio 13 d. – 2015 m. spalio 18 d., 2015 m. spalio 26 d. – 2015 m. lapkričio 1 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; pareiškėjas nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2011 m. sausio 18 d., nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011 m. vasario 22 d., nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. spalio 13 d., nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. spalio 27 d., nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 17 d., nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., nuo 2014 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. sausio 12 d., nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. vasario 17 d., nuo 2015 m. vasario 24 d. iki 2015 m. kovo 9 d., nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 22 d., nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. balandžio 7 d., nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 3 d., nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gegužės 24 d., nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 27 d., nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. spalio 12 d., nuo 2015 m. spalio 19 d. iki 2015 m. spalio 25 d. buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–18), asmens įskaitos kortelių kopijas (b. l. 19–28)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: antai, Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vykdytoja) 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (jos galiojimas – iki 2010 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 154–157). Minėta sutartis 2010 m. lapkričio 30 d. buvo pratęsta dar 1 kalendoriniams metams (b. l. 158); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012 m. gegužės 18 d. – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 164)) (vykdytoja) 2012 m. sausio 3 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (sutarties galiojimas – iki 2012 m. gruodžio 31 d.), pagal kurią vykdytoja, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir juos naikinti, įsipareigojo savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, o užsakovas – apmokėti už paminėtus darbus pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: ištirti kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones, užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais ir savo medžiagomis bei darbo jėga juos naikinti; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyviai juos naikinti jų veisimosi vietose per vieną darbo dieną (sutarties 4 punktas) (b. l. 160–163). Minėta sutartis 2012 m. gruodžio mėn. buvo pratęsta 1 metams, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2014 m. sausio 3 d. (b. l. 165); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 166–168); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 170–172). Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, nurodytuose šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punkte, nustatytus Higienos normos pažeidimus bei trūkumus (b. l. 62-63, 52-54, 92-93, 77-78, 110-111, 106-107), įvertinęs, kad kai kuriais atvejais tų pažeidimų nenustatyta (b. l. 91, 95-96, 89-90, 71-72, 137-138), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus.

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (37 paras pareiškėjas V. M. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 330 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 330 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 37 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.