- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- AN2-206-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00320-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. S. (toliau ir – Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) 2023 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-13-2023 paliktas nepakeistas ir N. S. skundas netenkintas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimu N. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirta subendrinta 3000 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Nutarime nurodyta, kad Pareiškėja, būdama UAB „A“ (toliau – ir bendrovė) direktorė, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. spalio 10 d. nelegaliai įdarbino ir leido dirbti (vykdyti bendrovės vadovo funkcijas) UAB „A“ naudai T. S.. Taip pat Pareiškėja, būdama bendrovės direktorė, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės vadovo darbines funkcijas atlikęs T. S. būtų leidęs darbuotojams dirbti bendrovės naudai tik sudarius su jais darbo sutartis ir pranešęs Sodros teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios. Kadangi tai nebuvo padaryta, A. L. nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. liepos 11 d., R. P. nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., V. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d., A. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d., V. P. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. nelegaliai dirbo (atliko stalių darbines funkcijas) UAB „A“. Tokiu būdu ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai skirta 3000 Eur bauda.
1.2. Taip pat Pareiškėja, būdama UAB „A“ direktorė, nesiėmė veiksmų, kad bendrovėje būtų laikomasi imperatyvių DK 139 straipsnio 3 dalies, 144 straipsnio 1 ir 4 dalių, 146 straipsnio 1 ir 2 dalių, 147 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, t. y. neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės darbuotojams būtų teisingai, DK nustatyta tvarka apskaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis. Nustatyta, kad darbuotojams E. L., G. L., A. L., A. C. ir S. M. nebuvo mokamas darbo užmokestis darbo sutartyse sulygtais terminais, neįvykdytas galutinis atsiskaitymas paskutinę darbo dieną, nutraukus darbo sutartis, taip pat E. L., G. L., A. L. ir A. C. neapmokėta už darbą poilsio dieną, viršvalandinį darbą. Tokiu būdu Pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 875 Eur bauda.
1.3. Taip pat Pareiškėja, būdama UAB „A“ direktorė, nesiėmė veiksmų, kad bendrovėje būtų laikomasi imperatyvių DK 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimų, o būtent, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės atsakingi asmenys tinkamai būtų pažymėję E. L., G. L., A. L. ir A. C. faktiškai dirbtą laiką, viršvalandžius, darbą poilsio dienomis (pvz., 2022 m. liepos mėn. darbo apskaitos žiniaraštyje žymėtos ne visos darbo valandos – nors darbuotojai dirbo po 3–10,5 val. ir išdirbo 238 val., jiems darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymėta po 8 val. ir viso tik 159 val., o A. L. tik 112 val., E. L., G. L., A. L., A. C. nežymėtas poilsio dienomis – 2022 m. liepos 2, 9, 16, 23, 30 d. – dirbtas laikas). Tokiu būdu Pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 875 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimu, N. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama panaikinti nutarimo dalį dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (1.1 šios nutarties punktas).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi, N. S. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu N. S. prašo: 1) Sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e-2-1718-867/2023; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį; 3) pakeisti Institucijos 2023 m sausio 9 d. nutarimą jame panaikinant šias nutarimo dalis: nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. spalio 10 d. nelegaliai įdarbino, ir leido dirbti UAB „A“ naudai T. S. (vykdyti įmonės vadovo funkcijas); neužtikrino ir nekontroliavo, kad Įmonės vadovo darbines funkcijas atlikęs T. S., būtų leidęs darbuotojams dirbti Įmonės naudai tik sudaręs su jais darbo sutartis ir pranešęs VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios. Kadangi tas nebuvo padaryta, konstatuotina kad A. L. nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. liepos 11 d., R. P., nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., V. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d., A. I. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d., V. P. nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d., nelegaliai dirbo (atliko stalių darbines funkcijas) UAB „A“ naudai. Taip pat panaikinti Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimo dalį kurioje N. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 3000 Eur bauda.
4.1. Skunde nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas – UAB „A“, atsakovai – V. I., V. P., R. P., A. I., trečiasis asmuo „B“ AB. Iš civilinėje byloje gauto šios įmonės atsiliepimo matyti, kad T. S. atstovaudamas „B“ interesus tarėsi su E. L. dėl atsakovų įdarbinimo „B“.Taip pat šioje civilinėje byloje E. L. (per kurį T. S. ieškojo darbuotojų dirbti „B“ objekte Švedijoje) sutiko ir pripažino, kad T. S. jam niekada nebuvo nurodęs, kad jo ieškomi darbuotojai turėtų būti įdarbinti UAB „A“. Tokį samprotavimą padarė pats E. L.. Be to, iš šios bylos duomenų aišku, kad V. I., V. P., R. P., A. I. iš pradžių tiesiogiai bendravo tik su E. L. kadangi juos pažinojo. Atkreiptinas dėmesys, jog E. L. liudydamas civilinėje byloje patvirtino, jog T. S. nenurodė kur bus siūloma įdarbinti V. I., V. P., R. P., A. I., o jie savo ruožtu tikrai negalėjo savarankiškai sugalvoti, jog jie bus įdarbinti būtent UAB „A“, kadangi bendravo tik su E. L.. Akivaizdu, jog tariamą darbą UAB „A“ jie, taip pat ir E. L. nurodė, dėl to, kad būtų lengviau pareikalauti atlygio, kadangi „B“ AB kėlė žalos atlyginimo klausimus.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad T. S. atstovaudamas „B“ interesus ir vykdydamas jam pavestas funkcijas nuolat ieškojo darbuotojų Švedijoje esančiame objekte, tai patvirtina įgaliojimas gautas iš civilinės bylos (pridedamas prie skundo), pirmiausiai juos įdarbinant B AB, netgi kalbant apie tuos asmenis kurie vėliau buvo įdarbinti UAB „A“ – E. L., G. L., A. L. ir A. C.. Tačiau keli iš šių asmenų tik dėl jiems žinomų priežasčių nenorėjo darbintis Švedijos bendrovėje „B“ AB, todėl T. S. stokodamas darbuotojų, N. S. kaip UAB „A“ vadovei pasiūlė E. L., G. L., A. L. ir A. C. įdarbinti savo įmonėje, dėl ko galėtų papildomai uždirbti. Šis T. S. pasiūlymas buvo priimtinas Pareiškėjai ir ji sutiko įdarbinti E. L., G. L., A. L. ir A. C. savo vadovaujamoje UAB „A“. Toks sandoris su UAB „A“ buvo ekonomiškai priimtinas. Šias aplinkybes be kita ko patvirtino ir T. S. civilinėje byloje. Tačiau tokiu būdu T. S. prarado dalį pajamų savo atstovaujamai įmonei, todėl neketino siūlyti UAB „A“ įdarbinti ir V. I., V. P., R. P., A. I. ir to nedarė. Todėl nutartyje nurodyti argumentai, susiję su T. S. veikimu UAB „A“ naudai dėl E. L., G. L., A. L. ir A. C. įdarbinimo, visiškai nepagrįsti ir paviršutiniški. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas nesigilino į T. S. vykdymo verslo logiką bei neturėjo informacijos apie sąlygas, kurių dėka E. L., G. L., A. L. ir A. C. buvo įdarbinti UAB „A“.
4.3. Pažymėtina, jog E. L. pažinojo tiek vienus, tiek kitus darbuotojus, pasiūlė juos T. S., kuris vėliau pirmuosius keturis pasiūlė UAB „A“. E. L. iki tol dirbo visiškai kitoje Lietuvoje registruotoje bendrovėje. Be to, yra duomenų, jog E. L. už tarpininkavimą gaudavo atlygį iš asmenų, todėl E. L. paaiškinimais taip pat negalima visiškai remtis, kadangi E. L. kaip ir nurodyti asmenys, turėjo aiškų motyvą situaciją pateikti tendencingai.
4.4. Skunde tvirtinama, kad duomenis VDI apie tariamą darbą UAB „A“ asmenys teikė iš esmės melagingai, kadangi nei vienas iš jų nebendravo su UAB „A“ atstovais. Be to, civilinėje byloje išsamiai pasisakė T. S., kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kas nebuvo padaryta VDI nagrinėjant duomenis. Taip pat buvo pateikti papildomi dokumentai pagrindžiantys aplinkybę, jog T. S. ketino įdarbinti nurodytus asmenis savo atstovaujamoje įmonėje B AB. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas manyti, jog šią administracinio nusižengimo bylą reikėtų sustabdyti iki kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr.e2-1718-867/2023 ir joje neįsiteisės sprendimas, kadangi būtent civilinėje byloje išsamiai dalyvaujant visoms šalims yra nagrinėjamas tikrasis santykis tarp UAB „A“ ir nurodytų keturių asmenų. Be to, sprendimas nurodytoje civilinėje byloje turėtų esminės įtakos ir vertinant T. S. veiksmus, kadangi VDI Nutarimas buvo priimtas vertinant tik vienos šalies duomenis ir dar tokioje situacijoje kai neabejotinai kalbama apie darbo santykius užsienyje.
4.5. Pareiškėjos teigimu, pirmos instancijos teismas, neįvertindamas verslo logikos, padarė nepagrįstą išvadą, jog T. S. atliko realų darbą UAB „A“. Pirmiausia jis veikė „B“ vardu ir šiam juridiniams asmeniui ieškojo darbuotojų, kad užbaigtų objektą Švedijoje ir jo atstovaujama įmonė gautų pajamas. T. S. sutarus dėl E. L., G. L., A. L. ir A. C., įdarbinimo UAB „A“ tai sąlygojo dalies naudos (pajamų) praradimą T. S. atstovaujamai „B“ AB, nes atlikus šiuos veiksmus jis patyrė mažesnę naudą, nei jeigu asmenis būtų įdarbinęs į „B“ AB. Todėl šiuo aspektu T. S. nėra jokio pagrindo laikyti UAB „A“ darbuotoju ar faktiniu vadovu. Pirmos instancijos teismo teiginiai šiuo aspektu paviršutiniški ir nepagrįsti iš esmės paremti tik T. S. komunikavimu su darbuotojais, kuriuos iš esmės ketino įdarbinti Švedijos bendrovėje. Svarbu pabrėžti, jog UAB „A“ gavo netiesioginę naudą dėl T. S. veiksmų, kuri paprastai būdinga bet kokiems komerciniams santykiams, kai bendradarbiauja du verslo subjektai.
4.6. Skunde nurodoma, kad kadangi T. S., tiek E. L. bendravo jau kurį laiką, todėl susiklostė tokie santykiai, jog įvairius klausimus padėdavo UAB „A“ išspręsti T. S., kadangi tiek jis, tiek darbuotojai buvo Švedijoje, objekte, be to bendradarbiavimo sutartyje ir buvo numatyta, jog užsakovas įsipareigoja kontroliuoti darbo funkcijų atlikimą ir pan. Pažymėtina, jog šiuo aspektu užsakovas nėra T. S., o „B“ AB. T. S. tik veikia „B“ AB vardu ir interesais.
4.7. Pareiškėja nurodo, kad išnagrinėjus civilinę bylą UAB „A“ turės pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl 2023 m. sausio 9 d. nutarimo kurį Institucija priėmė dėl juridinio asmens.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Institucijos teigimu, Pareiškėja, teigdama, kad E. L. Klaipėdos apylinkės teisme pakeitė savo parodymus šio teiginio niekaip nepagrindžia. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad kritiškai vertintini T. S. teiginiai, jog šie asmenys turėjo būti įdarbinti „B“ AB, tačiau atsisakė pasirašyti darbo sutartis. Pagal formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo byloje yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 4 d. civilinėje byloje Nr. e2-1711-867/2023 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, remiantis kuria V. P., R. P., A. I., V. I. sutiko ir patvirtino, kad jų niekada nesiejo darbo santykiai su UAB „A“. R. P. patvirtino, kad nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., darbo santykiai susiklostė tarp R. P. ir „B“ AB; V. I. patvirtino, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. darbo santykiai susiklostė tarp V. I. ir „B“ AB; A. I. patvirtino, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. darbo santykiai susiklostė tarp A. I. ir „B“ AB. V. P. patvirtino, kad laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. darbo santykiai susiklostė tarp V. P. ir „B“ AB. Asmenys taip pat patvirtino, kad minėtais laikotarpiais dirbo staliaus pareigose statybų objekte Idre miestelyje Švedijos karalystėje. „B“ AB patvirtino, kad minėtais laikotarpiais šie asmenys dirbo šioje įmonėje. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 15 d.
7. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 11 d. gautas N. S. prašymas prijungti papildomus dokumentus: 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir darbo sutartis tarp V. P., R. P., A. I., V. I. ir „B“ AB. Taip pat pridėti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad T. S. galėjo pasirašyti darbo sutartis „B“ AB vardu (tai patvirtina prie skundo pridėtas įgaliojimas). Tiek teismo nutartis, tiek darbo sutartys patvirtina, kad T. S. veikė išimtinai „B“ AB interesais, o su UAB „A“ jo nesiejo jokie darbo santykiai.
Atsiliepimas
8. Papildomu atsiliepimu Institucijos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
8.1. Nurodo, kad civilinėje byloje pasirašyta taikos sutartis tik patvirtina, kad proceso šalys neturi viena kitai pretenzijų, ginčas tarp jų išspręstas ir baigtas, tačiau ši taikos sutartis nepaneigia nelegalaus darbo UAB „A“ naudai fakto ir skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal formuojamą praktiką pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai. Šiuo atveju darbuotojams davus pirminius parodymus Institucijoje, jie jų nepakeitė nagrinėjant darbo bylas Darbo ginčų komisijoje, o pozicijos pasikeitimas išreikalautas stipriosios pusės – darbdavio UAB „A“ civilinio proceso metu, kuriame spaudžiant darbuotojus galimomis finansinio pobūdžio pasekmėmis pralaimėjus civilinę bylą, pastarieji pasirinko galimybę gauti visas jiems Darbo ginčų komisijos sprendimais išieškotinas sumas ir susigrąžinti bylinėjimosi išlaidas, vien tik sutikus, jog darbiniai santykiai juos siejo su „B“ AB, o ne su UAB „A“.
8.2. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad T. S. vykdė UAB „A“ vadovo funkcijas susirašinėdamas su darbuotojais, siųsdamas įdarbinimo dokumentus UAB „A“ darbuotojams E. L., G. L. ir kitiems, kurių įdarbinimo N. S. neginčija.
Atsiliepimas
8.3. Tiek įdarbinti, tiek neįdarbinti UAB „A“ darbuotojai analogiška tvarka tarėsi dėl darbo, derino darbo užmokesčio dydį, gavo kelionės bilietus, pildė analogiško turinio darbo laiko ataskaitas. Byloje esantys darbuotojų pirminiai parodymai ir rašytiniai įrodymai vienas kitą papildo ir įrodo N. S. kaltę.
8.4. Atsiliepime nurodoma, kad juridinis asmuo UAB „A“ Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. NUIPBJ20819 yra nubaustas už iš esmės analogiškas veikas kaip ir N. S..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju N. S. ginčija Institucijos nutarimo dalį, pagal kurią ji pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir prašo šioje dalyje Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo panaikinti Institucijos nutarimo dalį, kuria jai paskirta 3000 Eur dydžio bauda. Likusios Institucijos nutarimo dalies (šios nutarties 1.2-1.3 punktai) neginčija.
10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimo dalį, dėl N. S. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje (šios nutarties 1.1 punktas).
11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje yra aptartos teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios, kas yra nelegalus darbas, taip pat aptarti ir teismų praktikoje pripažįstami nelegalų darbą apibūdinantys objektyvieji požymiai, todėl aukštesnysis teismas jų iš naujo nedėsto.
12. Nagrinėjamu atveju N. S. nesutinka, jog padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (šios nutarties 1.1 punktas) tai grįsdama tuo, kad T. S. ieškojo darbuotojų švediškai įmonei ir turėjo įgaliojimą tai daryti. Daliai asmenų nesutikus darbintis į švedišką įmonę, jie T. S. prašymu už atlygį buvo įdarbinti N. S. įmonėje UAB „A“, tačiau toks veiklos modelis buvo ekonomiškai nenaudingas, todėl jis neketino siūlyti įdarbinti UAB „A“ V. I., V. P., R. P., ir A. I.. Civilinėje byloje patvirtinta taikos sutartis įrodo, kad minėti asmenys niekada nedirbo UAB „A“, o bylai aktualiu laikotarpiu šie asmenys dirbo „B“ AB. Šie skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl T. S. nelegalaus darbo ir vadovo funkcijų atlikimo UAB „A“
13. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, jog T. S. atliko realų darbą UAB „A“ naudai, kuriam yra reikalingi tam tikri gebėjimai ir žinios – ieškojo bendrovei darbuotojų, derino darbo sutarčių sąlygas, organizavo jų atvykimą, apgyvendinimą ir kt., t. y. faktiškai atliko bendrovės vadovo funkcijas. Skundžiamoje nutartyje pateikti išsamūs šią išvadą patvirtinantys įrodymai, todėl aukštesnysis teismas jų dar kartą nekartoja, akcentuodamas esmines aplinkybes, atsakydamas į skundo argumentus.
14. Prie apeliacinio skundo pridėtas įgaliojimas patvirtina, kad T. S. įmonėje „B“ AB turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbo jėga, atlikti personalo kontrolę projektuose, užbaigti sutartis su darbo jėga (4 t. b. l. 5). Tačiau priešingai nei tvirtinama skunde, tokie T. S. įgaliojimai nesuteikia pagrindo spręsti, kad visi ieškomi darbuotojai buvo darbinami tik minėtoje švediškoje įmonėje. Aplinkybę, kad T. S. ne tik dirbo „B“ AB, tačiau ir atliko faktinio vadovo funkcijas UAB „A“ patvirtina žemiau išdėstytų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, N. S. neginčija, kad E. L., G. L., A. L., S. M. ir A. C. dirbo UAB „A“. Tai patvirtina ne tik šių legaliai įdarbintų asmenų paaiškinimai, tačiau ir Sodros duomenys, darbo sutartys, N. S. įsakymai dėl šių asmenų komandiruotės į Švediją ir dėl jų atšaukimo iš komandiruotės, atlyginimų skaičiavimo suvestinės, banko sąskaitų išrašai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad visi šie asmenys nurodė, kad dirbo UAB „A“, T. S. įvardydami kaip UAB „A“ vadovą, UAB „A“ direktorių, darbdavį ar asmenį pasiūliusį darbą šioje įmonėje. A. L. nurodė, kad kalbėjo su T. S. dėl netenkinančių darbo sąlygų, A. C. nurodė, kad perspėjus T. S. dėl netinkamų darbo sąlygų, išvyko į Lietuvą. S. M. parodė, kad darbu ir jam atlikti reikalingais įrankiais aprūpindavo T. S., kuris atsiuntė kelto bilietus bei vykimui į Švediją davė automobilį. Tai, kad UAB „A“ faktiniu vadovu buvo T. S. patvirtina ir susirašinėjimo tarp T. S. ir E. L. nuotraukos iš kurių matyti, kad T. S. buvo siunčiami šių asmenų bei nelegaliai dirbusių V. I., A. I., R. P., V. P. kontaktai, asmens dokumentų nuotraukos, derinamas darbo užmokesčio klausimas, T. S. siuntė kelto bilietus ir kt. Išvadą, kad T. S. faktiškai atliko vadovo funkcijas UAB „A“ patvirtina ir byloje esantis UAB „R“, (kurioje prieš įsidarbindami UAB „A“ dirbo kai kurie iš minėtų darbuotojų), direktoriaus el. laiškas į Institucijos atstovo klausimus, kuriame be kita nurodoma, kad UAB „A“ vadovavo T. S.. (1 t. b. l. 64).
16. Skunde keliama versija, kad legaliai UAB „A“ įdarbintieji asmenys šioje įmonėje buvo įdarbinti T. S. prašymu už atlygį, šiems darbuotojams dėl neaiškių priežasčių nesutinkant darbintis švediškoje įmonėje, atmetama. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. L., G. L., A. L., A. C. ir S. M. būtų atsisakę darbintis į švedišką įmonę „B“ AB. Taip pat nėra jokių rašytinių duomenų, kad T. S. ar jo atstovaujama įmonė „B“ AB būtų taręsi dėl šių asmenų įdarbinimo UAB „A“ už atlygį. Atkreiptinas dėmesys, kad iki civilinės bylos išnagrinėjimo, administracinio nusižengimo byloje (išskyrus T. S. el. paštu atsiųstus teiginius jog bylai aktualiu laikotarpiu V. I., A. I., R. P., V. P. dirbo „B“ AB) (2 t. b. l. 113), nebuvo jokių duomenų patvirtinančių, jog bent vienas Lietuvos pilietis dirbęs analogiškose staliaus pareigose Švedijoje, apskritai būtų įdarbintas „B“ AB.
17. UAB “A” įdarbinti darbuotojai E. L., G. L., A. L., A. C., S. M., pildė popierinius darbo laiko apskaitos lapus, pagal kuriuos apskaičiuojamos bendrai išdirbtos darbo valandos. Iš E. L. ir T. S. susirašinėjimų, matyti, kad darbo laiko ataskaitos būdavo persiunčiamos T. S..
18. Remiantis UAB “A”” ir Švedijos įmonės „B“ AB pasirašytos statybos rangos ir paslaugų teikimo sutarties (kurios šalimis yra užsakovas „B“ AB ir vykdytojas UAB „A“) Nr. 03 IV skyriaus „Atlikto darbo įforminimas“ 4.1-4.2 punktų nuostatomis, vykdytojas (UAB “A”), yra atsakingas už savo darbuotojų darbo valandų fiksavimą ir darbo valandų ataskaitos formos pildymą, kurioje nurodoma: konkreti darbo data, valandos atidirbtos darbuotojo. Taigi, vykdytojas, o ne užsakovas, kurio atstovu pasak pareiškėjos yra T. S., yra atsakingas už darbo valandų apskaitą. Nors remiantis minėtos sutarties 4.3 punktu užsakovas privalo patikrinti darbo valandų atskaitos formą, byloje nėra jokių duomenų, kad darbo apskaitos forma be T. S. būtų persiunčiama N. S. ar kuriam nors iš UAB „A“ darbuotojų, atsakingų už darbo laiko apskaitos kontrolę. Todėl, įvertinus šią aplinkybę aukščiau aptartų visumoje, darytina išvada, kad šiuo atveju darbo apskaitos kontrolę, (kuria pagal rangos sutartį turėjo užtikrinti vykdytojas UAB „A“), atliko T. S..
19. Kaip minėta, E. L., G. L., A. L., A. C., S. M., oficialiai dirbo UAB „A“. Ši įmonė buvo jų darbdavys, mokėjo jiems darbo užmokestį, kurio dydis buvo valandinis ir priklausė nuo išdirbtų valandų kiekio. Todėl darbo laiko apskaitos lapai darbuotojų buvo pildomi ir siunčiami tam, kad apskaičiuoti galutinį darbo užmokestį. Be šių dokumentų UAB „A“ negalėtų apskaičiuoti darbo užmokesčio, todėl akivaizdu, kad jie turi būti siunčiami šios įmonės vadovui ar kitam už apskaitą atsakingam asmeniui. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, jog darbo apskaitos lapai be T. S. būtų siunčiami ir kuriam nors UAB „A“ darbuotojui, kas taip pat patvirtina, kad T. S. faktiškai dirbo UAB „A“ naudai.
20. Apibendrinus aptartus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarimo dalis, remiantis kuria N. S. nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. spalio 10 d. nelegaliai įdarbino ir leido dirbti (vykdyti bendrovės vadovo funkcijas) UAB „A“ naudai T. S., yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Dėl A. L. nelegalaus darbo
21. Apeliaciniame skunde nėra pateikiami jokie argumentai dėl A. L. nelegalaus darbo. Visgi iš skundo prašymo matyti, kad Pareiškėja prašo panaikinti Institucijos nutarimo dalį (1.1. šios nutarties punktas) remiantis kuria ji nubausta ir dėl šio asmens nelegalaus darbo, todėl aukštesnysis teismas pasisako ir dėl Pareiškėjos kaltės šioje nutarimo dalyje.
22. N. S. inkriminuota, jog A. L. nelegaliai dirbo UAB „A“ nuo 2022 m. birželio 24 d. iki liepos 11 d. A. L. skunde nurodė, kad jo darbdavys – UAB „A“, faktiškai dirbo nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. Pirminiame paaiškinime nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. išvyko dirbti į Švediją per UAB „A“. Papildomame paaiškinime nurodė, kad įsidarbino liepos mėn. Vėlesniame paaiškinime nurodė, kad Švedijoje pradėjo dirbti birželio 24 ar 25 d. dieną tiksliai nepamena. Atvažiavęs T. S. patikino, kad sutartį atveš vėliau. Darbo sutartį atsiuntė liepos viduryje, parašyta buvo įdarbinimas nuo liepos 12 d. (1 t. b. l. 42; 45; 67-68) Nepaisant skirtingų šio asmens nurodytų darbo įmonėje laikotarpių, aplinkybę, kad būtent nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. liepos 11 d. A. L. realiai dirbo UAB „A“ naudai, nesudarius su juo darbo sutarties, patvirtina susirašinėjime tarp T. S. ir E. L. esančios darbo laiko registrų nuotraukos, remiantis kuriomis A. L. birželio mėn. dirbo 24,25,27,28,29,30 dienomis, liepos mėn. be kita ko dirbo 1, 2, 4-9, 11 dienomis. Be to iš susirašinėjimo matyti, kad A. L. darbo laiko registrą už birželio mėn. E. L. T. S. išsiuntė 2022 m. birželio 30 d. (1 t. b. l. 171-173) Gi remiantis byloje esančia darbo sutartimi pasirašyta tarp A. L. ir UAB „A“ oficialiai įdarbintas A. L. buvo 2022 m. liepos 12 d. (2 t. b. l. 68). Socialiniu draudimu A. L. draustas nuo 2022 m. liepos 12 d. (1 t. b. l. 96) El. laiške Institucijos darbo inspektoriui E. L. nurodė, kad kartu su A. C., G. L. ir A. L. išvažiavo dirbti į Švediją ir birželio 24 d. išėjo į darbą (1 t. b. l. 181). Aplinkybę, kad A. L. iki oficialaus įdarbinimo nelegaliai dirbo A netiesiogiai patvirtina ir tai, kad 2022 m. birželio 17 d. E. L. siuntė T. S. A. L. rekvizitus: tapatybės kortelės nuotrauką, banko sąskaitos, telefono numerius, aprangos dydžius (1t. b. l. 179). Iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad šis veiksmas buvo daromas prieš kiekvieno naujo darbuotojo atvykimą į Švediją.
23. Atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumą, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog N. S. kaltė dėl A. L. nelegalaus darbo UAB „A visiškai įrodyta.
Dėl R. P., V. P., A. I., V. I. nelegalaus darbo UAB „A“
24. R. P., V. P., A. I., V. I., kaip ir kiti legaliai UAB „A“ įdarbinti darbuotojai, savo paaiškinimuose nurodė, jog jie savo įdarbinimo UAB „A“ klausimus derino per E. L. būtent su T. S. (šie paaiškinimai nurodyti tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje todėl detaliai nekartojami). R. P. paaiškinime nurodė, kad T. S. buvo prisistatęs kaip UAB „A“ vadovas kolegos gaudavo darbo užmokestį bankiniu pavedimu iš UAB „A“ (1 t. b. l. 28). A. I. savo 2022 m. spalio 24 d. paaiškinime Institucijai nurodė, kad darbdavys buvo T. S.. Iš liudytojo E. L. paaiškinimo matyti, kad UAB „A“ vadovavo T. S.. Direktorius T. S. klausė, ar jis turi pažįstamų, kurie galėtų atvažiuoti dirbti, žadėjo įdarbinti UAB „A“; jis pasiūlė A. ir V. I. bei V. P., šie atsiuntė jam savo dokumentų kopijas ir kitus įdarbinimui reikalingus duomenis; T. S. žadėjo jiems mokėti po 13 Eur į valandą atskaičius mokesčius; T. S. nupirko ir atsiuntė jiems kelto bilietus, taip pat davė jiems mašiną, registruotą savo motinos vardu; 2022 m. rugpjūčio 8–9 d. su A. I., V. I., V. P. surinkinėjo modulinio namo stogą; 2022 m. rugpjūčio 22 d. perdavė T. S. R. P. dokumentų kopijas įdarbinimui (2 t. b. l 29.)
25. Pozicijos, jog turėjo būti įdarbinti UAB „A“ R. P., V. P., A. I., V. I. nuosekliai laikėsi tiek Darbo ginčų komisijos posėdžio metu, tiek teikdami 2023 m. vasario 23 d. atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir palikti galioti Darbo ginčų komisijos paliktus sprendimus. Remiantis teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 5 d. posėdžio garso įrašu, pozicijos, jog jie turėjo būti įdarbinti būtent UAB „A“ šie asmenys laikėsi ir duodami paaiškinimus teismo posėdyje. Antai, R. P. paaiškino, kad važiavo dirbti į Švediją vietoje E. L. kuris jau buvo atidirbęs kadenciją UAB „A“, E. L. derino su S., kad bus įdarbintas UAB „A“. Apie jokią švedišką įmonę nebuvo jokios kalbos, jo žiniomis jam niekas „B“ AB nesutiktų mokėti tokio dydžio algos, nes Švedijoje labai dideli mokesčiai.
26. Remiantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. patvirtinta taikos sutartimi tarp ieškovės UAB „A“ ir atsakovų V. I., A. I., R. P. ir R. P. bei trečiojo asmens „B“ AB, atsakovai patvirtino, kad jų niekada nesiejo darbo santykiai su UAB „A“, o laikotarpiais, nurodytais šios nutarties 1.1 punkte darbo santykiai V. I., R. P., R. P. siejo ir „B“. A. I. darbo santykiai su B siejo nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d. (pareiškėja kaltinama A. I. nelegaliu darbu UAB „A“ nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d.)
27. Aukštesnysis teismas pažymi, kad civilinėje byloje priimti sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Todėl civilinėje byloje sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis šiuo atveju vertintina byloje surinktų įrodymų visumoje ir atsižvelgiant į situacijos kontekstą.
28. Civilinė byla Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal ieškovo UAB „A“ civilinį ieškinį atsakovams R. P., V. P., A. I., ir V. I., skundžiant Darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimus darbo bylose (2 t. b. l. 125-136). Šiais sprendimais buvo pripažinta, kad šiuos fizinius asmenis ir UAB „A“ šios nutarties 1.1 punkte nurodytais laikotarpiais (A. I. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 7 d.) siejo darbo santykiai ir jiems iš UAB „A“ priteistas nesumokėtas darbo užmokestis.
29. Kaip teisingai atsiliepime akcentuoja Institucija, civilinėje byloje pasirašyta taikos sutartis tik patvirtina, kad proceso šalys neturi viena kitai pretenzijų, ginčas tarp jų išspręstas ir baigtas, tačiau ši taikos sutartis nepaneigia nelegalaus darbo UAB „A“ naudai fakto. Šiuo atveju darbuotojams davus pirminius parodymus Institucijoje, jie ne tik jų nepakeitė nagrinėjant darbo bylas Darbo ginčų komisijoje, tačiau ir teikdami atsiliepimą bei duodami paaiškinimus teismo posėdyje civilinėje byloje. Taikos sutartimi atsakovai pakeitė poziciją į tą kurios laikomasi apeliaciniame skunde, tačiau toks pozicijos pasikeitimas, nepaneigia, jog šie asmenys dirbo UAB „A“. Šiuo atveju labai svarbu įvertinti visą situacijos kontekstą.
30. Būtina atsižvelgti į teismų praktikoje pripažįstamą kaip prioritetinį darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principą, kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai (kasacinio teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
31. R. P., V. P., A. I., V. I. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydami išieškoti iš UAB „A“ jiems nesumokėtą darbo užmokestį už jų šioje įmonėje dirbtą laiką. Minėti asmenys pasirašydami taikos sutartį, pasirinko galimybę gauti visas jiems Darbo ginčų komisijos sprendimais iš UAB „A“ išieškotas sumas ir susigrąžinti bylinėjimosi išlaidas, visiškai eliminuojant riziką, jog darbo ginčą jie gali pralaimėti (taip ne tik negaudami jiems Darbo ginčų komisijos priteisto darbo užmokesčio, tačiau ir turėdami atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas), vien tik taikos sutartyje sutikdami, jog darbiniai santykiai juos siejo su „B“ AB, o ne su UAB „A“. Atsižvelgus į aptartą kontekstą, vien ta aplinkybė, jog taikos sutartimi jie pripažino, jog su UAB „A“ darbiniai santykiai jų niekada nesiejo, nepaneigia tiek pačių asmenų ankstesnės nuoseklios pozicijos, tiek kitų byloje surinktų įrodymų visumos.
32. Be pačių asmenų parodymų, aplinkybę, kad jie dirbo būtent UAB „A“ naudai patvirtina iš esmės identiškas jų įdarbinimo procedūra, pagal kurią buvo įdarbinti E. L., G. L., A. L., S. M. ir A. C.. Iš susirašinėjimo nuotraukų, matyti, kad kontaktui „T. Generalinis“ išsiųsti V. P., A. I., V. I., R. P. kontaktai, banko sąskaitų numeriai, asmens tapatybės kortelių nuotraukos ir kt., tariamasi dėl jų darbo apmokėjimo; taip pat „T. G.“ atsiųstas bilietas į Švediją, kuriame nurodyti keleiviai – V. P., A. I., V. I., S. M. ir kelionės detalės. Taip pat, kaip jau minėta, aptariant T. S. faktinį vadovavimą, per E. L. T. S. analogišku būdu buvo siunčiami visų darbuotojų (tiek legaliai „A“ dirbusių, tiek neįdarbintųjų) darbo laiko apskaitos lapai. Tai paneigia skundo teiginius, kad šie asmenys, skirtingai nei E. L., G. L., A. L., S. M. ir A. C. turėjo būti įdarbinti švediškoje įmonėje.
33. Po civilinės bylos išnagrinėjimo pareiškėja į šią administracinio nusižengimo bylą pateikė tarp „B“ ir V. P., A. I., V. I., R. P. sudarytas darbo sutartis. Aukštesnysis teismas šių duomenų nepripažįsta įrodymu. Institucijai vykdant tyrimą dėl nelegalaus darbo 2022 m. gruodžio 14 d. buvo pateiktos darbo sutartys, sudarytos tarp „B“ AB ir minėtų asmenų. Šiose sutartyse nurodoma, kad jie įdarbinami nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. spalio 31 d. (A. I. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.). Šios sutartys buvo pasirašytos tik įmonės direktoriaus, darbuotojų parašų nebuvo. Institucijos nutarime detaliai argumentuota, kodėl jos vertintinos kritiškai (3 t. b. l. 124-125), pavyzdžiui: jos nepasirašytos ir pateiktos tyrimo pabaigoje praėjus 40 dienų nuo prašymo jas pateikti, prieštarauja susirašinėjimo chronologijai, nes R. P. duomenys perduoti tik rugpjūčio 22 d. (1 t. b. l. 136) ir kt. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad 2022 m. gruodžio 14 d. pateiktose darbo sutartyse šių sutarčių sudarymo data yra 2022 m. rugpjūčio 5 d. Gi pareiškėjos pateiktose darbo sutartyse, nurodoma, kad jų sudarymo data yra 2022 m. liepos 12 d. Pareiškėjos pateiktose sutartyse nurodyti asmenų darbo laikotarpiai nesutampa su ankstesnėmis sutartimis ir atitinka asmenų nelegalaus darbo laikotarpius UAB „A“, kurie konstatuoti Darbo ginčų komisijos sprendimais. Aukščiau aptartos aplinkybės bei jų pateikimo į bylą momentas, kelia pagrįstų abejonių, jog šios sutartys buvo sudarytos prieš šiems asmenims pradedant dirbti ir sudaro prielaidas tvirtinti, kad jos sudarytos atgaline data, siekiant patvirtinti gynybinę versiją ir išvengti atsakomybės.
34. Įvertindamas R. P., V. P., A. I., V. I. nuoseklius parodymus, aplinkybę, kad T. S. per E. L. analogiškai derino šių asmenų įdarbinimo klausimus kaip legaliai UAB „A“ įdarbintųjų E. L., G. L., A. L., S. M. ir A. C. atveju, taip pat analogiškai kontroliavo šių asmenų darbo laiko ir užmokesčio apskaitą, aplinkybę, jog šiuo atveju visiškai įrodyta, kad T. S. atliko faktines UAB „A“ vadovo funkcijas, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad N. S. kaltė dėl R. P., V. P., A. I., V. I. nelegalaus darbo UAB „A“ naudai, yra įrodyta. Civilinėje byloje pasirašyta taikos sutartis, kuria šie asmenys sutiko su Pareiškėjos skunde dėstoma pozicija, o taip pateiktos darbo sutartys, atsižvelgus į administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą ir situacijos kontekstą, N. S. kaltės nepaneigia.
35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad juridinis asmuo UAB „A“ Institucijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. NUIPBJ20819 yra nubaustas už iš esmės analogiškas veikas kaip ir N. S.. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Duomenų, kad procesas dėl šio įsiteisėjusio nutarimo nubausti juridinį asmenį būtų atnaujintas, aukštesnysis teismas neturi (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).
36. Atsižvelgdamas visa tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o N. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį nepakeistą ir N. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.