Alytaus apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2007-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 str., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams 8 mėnesiams;

2. 2009-12-23 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 294 str. 2 d. – 2 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

3. 2012-06-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 227 str. 4 d. – 40 parų arešto bausme su 100 Lt konfiskavimu;

4. 2012-06-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. – 30 parų arešto bausme;

5. 2012-08-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. 2013-12-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. – 1 metų 1 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. 2016-08-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str., taikant BK 64¹ str., 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus, bausmės neatlikęs, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis M. B. 2017-03-18 apie 12 val. (duomenys neskelbtini), R. D. priklausančio buto kambaryje, žodinio konflikto metu smurtavo prieš buvusią sugyventinę - R. D., tyčia kumščiu sudavė 4 smūgius į veidą, du kartus įspyrė į pilvą ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose skruostuose ir kairės ausies kaušelyje.

Tokiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. B. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2017-03-18 apie 12 val. tarp jo ir jo buvusios sugyventinės R. D. kilo žodinis konfliktas, nes jis įtarė ją neištikimybe. Su R. D. buvo sugyventiniais apie 10 mėnesių laiko, gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, tačiau pastarąsias dvi savaites kartu negyveno, buvo susipykę, nutraukę visus ryšius ir niekas jų nebesiejo. Būdamas labai supykęs, jis nesusitvardė ir viename iš buto kambarių apspjovė savo buvusią sugyventinę, taip pat prieš ją smurtavo, t. y. kumščiu sudavė jai ne daugiau kaip 4 smūgius į veido kairę pusę bei du kartus įspyrė į pilvą. Nors bute ir buvo R. D. mažametis sūnus, tačiau konflikto jis nematė. Jis suprato, kad R. D. skaudėjo, nes ji pradėjo verkti ir pasakė, kad kvies policiją. Šiuo metu su R. D. susitaikė, jos atsiprašė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 67, 70).

Nukentėjusioji R. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-03-18 apie 12.00 val. į svečius adresu (duomenys neskelbtini) atėjo buvęs sugyventinis M. B., kuris norėjo taikytis, kadangi jie buvo susipykę. Ji jam pasakė, kad būti kartu nenori, reikia pagyventi atskirai. Sugyventinis po šių žodžių pradėjo verkti. Ji jam atsakė, kad eina su vaiku (vaikas nėra bendras) į parką pasivaikščioti. Taip pat pasakė, kad atiduotų pusę sumos už jų bendrą automobilį. Po šių kalbų jis pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais. Ji nekreipė dėmesio, todėl jis jai spjovė į veidą ir nieko nesakęs, be jokios priežasties, sudavė keturis smūgius dešinės rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį, t. y. ties ausimi ir smilkiniu, bei sudavė du smūgius koja į pilvo sritį. Ji jautė fizinį skausmą. Jis po suduotų smūgių iškart pabėgo pro buto duris nieko nesakęs. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Konflikto su M. B. metu bute buvo ir jos mažametis sūnus (9 m.), tačiau jis buvo kitame kambaryje ir prieš ją pavartoto fizinio smurto nematė. Su M. B. anksčiau gyveno beveik metus laiko ir vedė bendrą ūkį, tačiau prieš maždaug dvi savaites nutraukė šiuos ryšius ir kartu nebegyveno, nesiejo nei partnerystės, nei jokie kiti ryšiai, nevedė bendro ūkio (b. l. 28-29, 31).

Iš R. D. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji 2017-03-18 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2017-03-18 apie 12.00 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus sugrįžo M. B., kuris pradėjo žodžiais su ja konfliktuoti ir be jokios priežasties sudavė keturis smūgius dešinės rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį, t. y. ties ausimi ir smilkiniu, bei sudavė du smūgius koja į pilvo sritį. Jautė fizinį skausmą (b.l. 1).

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo faktą (b.l. 9-12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-20).

Specialisto išvada Nr. G 269/2017 (06) patvirtina, kad R. D. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose skruostuose ir kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2017-03-18, apie 12 val., suduodant smūgius. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 25-26).

Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis tyčia nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius į veido ir pilvo sritis, dėl ko nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymai ir kiti aukščiau ištirti duomenys patvirtina fizinio smurto faktą. Sužalojimo mastas patvirtintas specialisto išvada. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Kaltinamasis M. B. pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme (b. 1. 71).

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje yra eilę kartų teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu, eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Kaltinamasis niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad prokuroro siūloma arešto bausmė yra adekvati bausmė kaltinamajam.

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės, skirtos 2016-08-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, atlikimo metu, todėl bausmės tarpusavyje bendrintinos, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti M. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 50 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamuoju įsakymu M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį 33 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2016-08-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-03-18 iki 2017-03-20.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Įteikti M. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti M. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.