Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2011-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1273-526/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
1-1273-526/2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00068-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Kaltinamasis
R.D.
Kategorijos
NUORAŠAS
Baudžiamoji byla Nr. 1- 1273-526/2011Proceso Nr.1-30-2-00068-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.6.; 2.10., 2.10.1.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKlaipėda, 2011 m. gruodžio 8 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, susipažinęs su Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R.D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros: jis, būdamas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnio l dalį, kuri nurodo, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas", būdamas atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, 2009 m. vasario mėn., Klaipėdos mieste, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio arba struktūros pasikeitimu"; 12 straipsnio l dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio Įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus"; 12 straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos"; 16 straipsnio l dalies nuostatą, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t.y. nepagrindę apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą pagal du 2009 m. vasario mėn. darbų atlikimo aktus atliktų statybos-remonto darbų fiziniam asmeniui, o būtent:

2009 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku UAB(duomenys neskelbtini) atliko statybos - remonto darbus fiziniam asmeniui A. B., adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 21058 Lt sumą, tame skaičiuje 4001 Lt PVM. R. D., veikdamas aplaidžiai, neužtikrino, kad atliktiems statybos - remonto darbams būtų išrašyta PVM sąskaita faktūra, nepateikė duomenų apie šių darbų atlikimą buhalterei K. N., kuri, nežinodama apie UAB (duomenys neskelbtini) statybos-remonto darbų atlikimą adresu (duomenys neskelbtini), neįtraukė duomenų į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, apskaičiuotos 21058 Lt sumos neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą bei neapskaičiavo 4001 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. LX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio l dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-04-01 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, įsipareigojimų dydžio ir jų struktūros.

Šiais savo veiksmais R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. l d.

Motyvuojamoji dalis

R. D. kaltė įrodyta šiais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

R. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino ir parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2008-12-12 iki 2009-04-01. Įmonėje buvo nustatyta tvarka, kad PVM sąskaitas faktūras išrašinėdavo buhalterė K. N.. UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) atlikinėjo apdailos darbus, tačiau šiam vykdomam projektui jis nevadovavo, todėl apie šį projektą nieko daugiau paaiškinti negali, nes nesidomėjo jo eiga, pinigų gavimu ar dokumentų išrašymu. 2009 m. kovo mėn. jis kartu su kažkuriuo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju darė statybinių medžiagų inventorizaciją. Inventorizacijos metu buvo nustatyta, kad trūksta statybinių medžiagų. Bendrovės apskaitininkė pagal nustatytus trūkumus surašė pažymą, kurią jis pasirašė ir pateikė bedrovės akcininkui S. G.. Kas įmonėje pildydavo PVM deklaracijas, jis nežino. Jis PVM deklaracijų nepildydavo ir jų duomenų nekontroliavo. Realiai jis buhalterijos darbo nekontroliavo, įmonės apskaita nesirūpino, nes manė, kad tai daro akcininkas S. G.. Jis supranta, kad jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, pareigos buvo kontroliuoti įmonės veiklą, tačiau to jis nedarė (5 t. b.1.38-39, 43 ).

2010-03-02 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime dėl UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad bendrovė PVM deklaracijose neteisingai deklaravo pridėtinės vertės mokestį. Bendrovei atlikus statybinių medžiagų inventorizaciją, nustatytas 299700Lt trūkumas, kuris nurašytas į buhalterinę sąskaitą 61233 „kiti neleidžiami atskaitymai", tačiau nuo nustatyto trukumo PVM atskaita nebuvo patikslinta. Bendrovė turėjo patikslinti 2009 metų kovo mėnesio PVM deklaraciją ir sumažinti 56 943 Lt PVM atskaitą (lt, b.l. 1-2).

2011-05-12 specialisto išvadoje Nr. A7-2 nurodyta, kad bendrovė pagal du darbų atlikimo aktus 2009 m. vasario mėnesį atliko statybos remonto darbų fiziniam asmeniui A. B., adresu (duomenys neskelbtini) už 21058 Lt, PVM suma 4001 Lt, tačiau atliktiems darbams nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat nebuvo įtraukti į išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrą ir apskaičiuotos sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Tokiais veiksmais bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio l dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio l dalies nuostatas, todėl laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-21 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t. b.1.127-143).

2010-04-29 V. Į. Registrų centro Klaipėdos filialo raštu Nr. 2010-04-29 Nr. (4.8.2.) I J-1574 pateiktas 2008-12-11 UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nuorašas patvirtina, kad nuo 2008-12-12 R. D. paskirtas eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas (lt. b.l. 50, 172).

Liudytoja K. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2007 spalio iki 2009 m. liepos mėnesio dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės pareigose. Bendrovės apskaitą tvarkė bendrovės biure pagal jai pateikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus. Kaip bendrovės buhalterė vykdydavo direktoriaus R. D., o vėliau R. D. nurodymus. Medžiagų nurašymo aktai būdavo pridedami prie konkrečios išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias ji rašydavo kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo to ar jis jos reikalavo. Nurašymo aktus darydavo ji pagal pateiktus duomenis. Be to bendrovės akcininko nurodymu ji siųsdavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams elektroniniu būdu duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) turimas medžiagas, t.y. „sandėlį", po to UAB (duomenys neskelbtini) atgal atsiųsdavo „Exell" programa parengtą formą, kurioje buvo nurodytos medžiagos ir jų kiekiai, kurie buvo panaudoti atliekant kažkokius darbus. Šias visas medžiagas ji nurašydavo kaip panaudotas. Tokių lentelių buhalterinėje apskaitoje nesaugojo. UAB (duomenys neskelbtini) buvo UAB (duomenys neskelbtini) filialas, o darbus UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) atlikinėdavo kaip subrangovė. Atliekant 2009 m. statybinių medžiagų inventorizaciją ji nedalyvavo ir nieko nežino apie tai, kad buvo daroma minėta inventorizacija, jokių aktų nesurašinėjo. PVM sąskaitas faktūras išrašinėdavo pagal pateiktus duomenis. UAB (duomenys neskelbtini) grynų pinigų ji nepriiminėdavo, tik išrašydavo kasos orderius, jei tai padaryti nurodydavo vadovai (2 t. b.1.103-106).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2008 metais su UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo sudaręs sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo aktus jis apmokėjo už paslaugas. Viso pagal šį sandorį jis sumokėjo 70000 Lt. Į šią sumą buvo įskaičiuotos ir apdailos medžiagos, už kurias buvo apmokėta ne UAB (duomenys neskelbtini), o kitiems tiekėjams (t. 2, b.1.97-98).

Šių ištirtų rašytinių įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad R. D. veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. 1 d., sudėties požymių.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad R. D. padarė vieną neatsargų nusikaltimą; taip pat į jo asmenybę – kad anksčiau neteistas ir nusikalto pirmą kartą, vedęs, turi šeimą, dirba; į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijose numatyta bausmė – bauda, kurios dydis mažesnis negu prašo prokuroras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 mėnesiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendė:

R. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d. ir skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, R. D. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas /pas./Eugenijus AntanauskasNuorašas tikras: Teisėjas