- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-751-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- A. N.
- Ieškovas
- A. D. N.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-751-115/2008
Teisėja Rima Krušnienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-258-155/2008 pagal ieškovo A. D. N. įstatyminės atstovės L. L. pareikštą ieškinį atsakovui A. N. , išvadą teikianti valstybės institucijai – Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo A. D. N. įstatyminė atstovė L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-01-18 sprendimu iš atsakovo A. N. priteisto sūnaus A. D. N. išlaikymo dydį padidinti iki 600 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo dydį pakeičiant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš A. N. teismo išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nesirūpina sūnumi, su juo nebendrauja, faktiškai nepažįsta sūnaus. Jis nesirūpina gauti didesnes pajamas, neteikia sūnaus A. D. išlaikymui pakankamo dydžio išlaikymą. Atsakovo skiriamas sūnui išlaikymas yra per mažas. Prašė atsižvelgti į nepilnamečio sūnaus amžių, ir į tai, kad sūnus mokosi mokamoje gimnazijoje, turi sveikatos problemų.
Atsakovas A. N. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog išlaikymas sūnui būtų priteistas periodinėmis išmokomis, tačiau prieštaravo ieškinyje prašomam išlaikymo dydžiui. Teigė, kad nėra pajėgus skirti sūnui 600 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, nes negauna tokio dydžio pajamų. Aiškino, kad jo sveikatos būklė prasta, jis negali dirbti pagal įgytą specialybę, todėl gauna minimalų atlygį. Be to, jis turi kitą mažametį vaiką, kuris auga, todėl jam taip pat reikalingas didesnis išlaikymas. Mano, kad ieškovo nurodytos išlaidos nėra tikslingos ir ekonomiškai nebūtinos. Todėl prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį bei ieškovo motinos turtinę padėtį ir nustatyti pakeistą išlaikymo dydį 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008-04-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir padidino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2001 m. sausio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2/4-915-2001 priteistą išlaikymą iš A. N. jo sūnui A. D. išlaikyti. Nustatė ir priteisė iš A. N. išlaikymą sūnui A. D. N. išlaikyti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt, pradedant nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. iki sūnaus A. D. N. pilnametystės. Priteisto nepilnamečiui A. D. N. išlaikymo tvarkytoja paskyrė jo motiną L. L. . Nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutraukė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2/4-915-2001 išieškomą iš A. N. išlaikymą jo sūnui A. D. N. . Pirmos instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 metų sausio 18 d. sprendimu priteistas nepilnamečiui A. D. N. išlaikymas nebeatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, t.y. privalančiojo jį teikti galimybių ir vaiko poreikių. A. D. N. mokosi mokykloje, kurioje mokslas yra mokamas, be to, dėl jo sveikatos būklės jam yra reikalingos papildomos išlaidos, t.y. jam reikalingi regėjimą atkuriantys akiniai, okulisto priežiūra ir konsultacijos, taip pat ir kitokio pobūdžio medicininės procedūros. Teismas konstatavo, kad šios išlaidos yra būtinos, susijusios su nepilnamečio sveikata, todėl jos turi būti užtikrintos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nepilnamečiui A. D. N. reikalingas išlaikymo dydis yra 1000 Lt per mėnesį. Kadangi atsakovas gauna žymiai mažesnes pajamas negu nepilnamečio vaiko motina, teismas išlaikymą nepilnamečiui paskirstė tokiu būdu: po 400 Lt kas mėnesį periodinių išmokų priteisė iš atsakovo A. N. ir po 600 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iš ieškovo įstatyminės atstovės L. L. . Teismas pažymėjo, kad atsakovas kitam savo mažamečiui vaikui skiria 300 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, todėl siekiant turimų vaikų lygių teisių į išlaikymą užtikrinimo sūnui A. D. N. taip pat turi būti teikiamas ne mažesnio dydžio už 300 Lt išlaikymas. Kadangi ieškovo A. D. N. poreikiai dėl jo amžiaus yra didesni negu jaunesnio atsakovo sūnaus, atitinkamai ir išlaikymas jam turi būti teikiamas didesnis, tai yra 400 Lt per mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas A. N. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-04-09 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo po 400 Lt per mėnesį ieškovui A. D. N. išlaikyti nuo 2007-09-17 iki A. D. N. pilnametystės ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo A. N. ieškovui A. D. N. išlaikyti po 200 Lt per mėnesį nuo 2007-09-19 iki A. D. N. pilnametystės. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškovo poreikius bei nepagrįstai konstatavo, kad 14 metų vaikui būtina skirti 1000 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad ieškovo motina gauna žymiai didesnį darbo užmokestį, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl gali teikti didesnį išlaikymą sūnui. Nors pirmos instancijos teismas priteisė iš ieškovo motinos didesnį išlaikymą negu iš atsakovo, tačiau jis nėra žymiai didesnis. Tuo tarpu atsakovas gauna žymiai mažesnę algą ir nėra pajėgus skirti daug lėšų sūnaus išlaikymui. LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas priteisdamas iš jo žymiai didesnį išlaikymo dydį negu tai leidžia jo turtinė padėtis, pažeidė LR CK 3.192 str. 2 d. Atsakovas pažymi, kad jo gaunamos pajamos yra 660 Lt, todėl 400 Lt skirti sūnaus išlaikymui jis neturi finansinių galimybių. Pažymi, kad jis turi vienerių metų amžiaus vaiką, kuriam taip pat turi skirti išlaikymą ir jis negali būti mažesnis nei vyresniajam sūnui. Aplinkybė, jog atsakovas gauna minimalią mėnesinę algą pati savaime nėra ir negali būti laikoma atsakovo nerūpestingumo ar netinkamo gyvenimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu priteistų 400,0Lt. mėnesinių periodinių išmokų dydžiu nepilnamečio vaiko išlaikymui, prašant jas sumažinti iki 200,0Lt. Atsakovas teigia, kad teismo nustatytos 1000,0Lt. mėnesinės vaiko išlaikymo išlaidos yra nepagrįstos, o priteistas periodinių išmokų dydis neatitinka atsakovo gaunamų pajamų ir turtinės padėties bei pažeidžia turimo išlaikyti kito nepilnamečio vaiko interesus.
Kolegija atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Kolegija pažymi, kad vadovaujantis LR CK 3.192str. abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Įstatymas numato, kad nustatant išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad 14 metų sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 1350,0Lt. Teismas pripažino, kad vaiko išlaikymui mėnesiui reikalinga suma yra 1000,0Lt. Kolegija sprendžia, kad teismo nurodyta 1000,0Lt. suma yra pagrįsta, nes iš esmės minimaliems vaiko poreikiams tenkinti reikalinga suma pagal formuojamą teismų praktiką negali būti mažesnė kaip minimali mėnesinė alga (MMA), kuri nuo 20008m. sausio 1d. yra 800,0Lt. Tuo tarpu pateikti dokumentai rodo, kad nepilnametis D., kuriam priteistas išlaikymas, šiuo metu yra jau 15 metų, lanko mokamą mokyklą (b.l. 50), turi tam tikrų regėjimo bei kitų sveikatos problemų, o tuo pačiu joms spręsti reikalingos papildomos išlaidos (b.l. 52-55). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad jo manymu sūnaus išlaikymui mėnesiui pakanka 800,0Lt.
Bylos medžiaga rodo, kad tėvų turtinė padėtis yra nevienoda, nes ieškovė gauna per mėnesį 3953,78Lt. pajamų ir jai priklauso ¾ dalys buto, o atsakovas uždirba tik MMA (800,0Lt.), kas išskaičius mokesčius sudaro apie 660,0Lt. į rankas. Tačiau kolegija pažymi, kad ieškovės turimas butas yra skirtas gyventi jos šeimai, o tuo pačiu ir nepilnamečiui atsakovo vaikui. Be to, ieškovė būsto įsigijimui turi paėmusi paskolą, kurios didelė dalis negrąžinta (b.l. 51), ji taip pat turi prisidėti išlaikyti dar vieną vaiką, kaip ir atsakovas turimą kitą. Tai rodo, kad ieškovės gaunamos pajamos neatspindi jos turtinės padėties ir galėjimo sūnaus išlaikymui skirti dar daugiau lėšų, nei jai tenka priteisus iš atsakovo tik 400,0Lt. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra palyginus jauno amžiaus, darbingas, turi aukštąjį išsilavinimą ir faktiškai turi galimybę uždirbti daugiau, tačiau tam pastangų nerodo ir tenkinasi tik MMA. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo norą gauti geriau apmokamą darbą, atitinkantį jo turimą specialybę, ar ieškotų papildomo darbo. Tuo tarpu išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo mokyklinio amžiaus vaiko išlaikymui privalo mokėti kas mėnesį po 400,0 Lt per mėnesį ir ši suma negali būti pripažinta nepagrįsta ar priteista pažeidžiant įstatymą (CK 3.192, 3.199 str.).
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-258-155/2008 palikti nepakeistą.