- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- ATP-590-332/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00235-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto M. S. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-10-15 nutarties, kuria M. S. skundo netenkintas ir 2012-03-29 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos paskyrimo M. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d. paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-03-29 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus nutarimu M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d. teisės medžioti atėmimu dvejiems metams už tai, kad jis 2012-01-28 (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio organizuotoje medžioklėje varant, prie (duomenys neskelbtini) miško (duomenys neskelbtini) r., antro varymo metu iš medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vincester (duomenys neskelbtini) draudžiamu medžioti terminu nušovė tauriojo elnio patelę (vaikingą) ir tuo padarė žalą gamtai. Neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patelę išdorojo būrelio lupykloje prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, (duomenys neskelbtini) r. Elnio patelės žvėrieną perdavė būrelio pirmininkui A. S., kuri buvo panaudota būrelio reikmėms, o žvėrienos atliekas sudėjo į plastikinius maišus ir pakrovė į savo automobilį.
2012-10-15 Kelmės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. S. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir nustatęs, kad byloje surinkti pakankami įrodymai, jog M. S. uždraustu laiku, tai yra sausio 28 d., kai leidžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., sumedžiojo tauriojo elnio patelę, priėmė nutartį, kuria M. S. skundo netenkintas ir 2012-03-29 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos paskyrimo M. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d. paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. S. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-10-15 nutartį bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus 2012-03-29 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Taip pat prašo iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, sustabdyti 2012-03-29 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą.
Apeliaciniame skunde M. S. nurodo, kad su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, mano, kad ji nepagrįsta, todėl ji turi būti panaikinta, o administracinė byla nutraukta.
Teigia, kad Lietuvos Respublikos Apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2012-03-29 jo atžvilgiu priėmė nutarimą, kuriuo nubaudė jį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d., vadovaudamasis negaliojančia įstatymo redakcija. Institucijos pareigūnas nurodė, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000-06-07 įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymo 511 redakcija), patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 15.2.2; 58.14; 74.4. punktų reikalavimus. Pagal minėtų taisyklių 2002-09-30 redakciją 15.2.2 punkto nėra iš viso. Minėtos redakcijos taisyklių 15 p. kalba apie plėšriųjų paukščių medžioklę ir leidimus nelaisvėje veisiamų ar legaliai iš užsienio šalių įvežtų plėšriųjų paukščių laikymui. Minėtos redakcijos 58 straipsnis kalba apie bebrų ir ondatrų urvų ir namelių, esančių Žuvininkystės tvenkiniuose, ardymą. Šių taisyklių 74.4 punktas buvo įtrauktas į Saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimų skirsnį ir numatė draudimą šaudyti šoviniais, užtaisytais didesne parako norma už nurodytąją instrukcijoje, maišyti įvairių rūšių paraką, kamščiams naudoti degiąsias medžiagas. Taigi, apelianto nuomone, pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymo 511 redakciją, minėti medžioklės taisyklių punktai nenumatė jokios atsakomybės už tam tikro amžiaus žvėrių medžioklę uždraustu metu. Kadangi institucijos atstovas, surašydamas jam nutarimą, vadovavosi negaliojančiu poįstatyminiu aktu - 2002-09-30 įsakymo 511 redakcija, patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėmis, buvo pažeista jo teisė tinkamai žinoti kuo yra kaltinamas, tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir gynybai. Apeliantas mano, kad šiuo atveju pirmos instancijos teismas turėjo bylą nagrinėti iš esmės ir bylą nutraukti, kaip bylos nutraukimo pagrindą nurodant tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai.
M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo surinktą byloje medžiagą, netinkamai įvertino įrodymus bei liudytojų paaiškinimus, kas sąlygojo nepagrįstos nutarties priėmimą. Apelianto nuomone, dėl jo galimai padaryto pažeidimo parodymus davę liudytojai A. Ž., V. M., P. M. ir M. P. yra suinteresuoti bylos baigtimi. Šioje byloje nesurinkti bylos objektyviam išsprendimui būtini faktiniai duomenys pirmos instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis prieštaringomis išvadomis ir remiantis suinteresuotų liudytojų paaiškinimais.
Teismas vadovavosi liudytojo V. Č. paaiškinimais, tačiau liudytojas V. Č. taip pat nurodė, jog tuo metu, kai su inspektoriumi R. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) medžioklės vietą, jis jau nebuvo neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Todėl, apelianto nuomone, V. Č. atlikti įvykio vietos apžiūrą neturėjo jokios teisės. Lietuvos Respublikos Apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius leidęs liudytojui V. Č. atlikti įvykio vietoje – lupykloje - buvusios atliekų duobės patikrinimą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, leisdamas įvykio vietą tikrinti faktiškai pašaliniam asmeniui. Priešingai, būtent pačiam aplinkos apsaugos inspektoriui numatyta teisė ir pareiga tam, kad <...> būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones; įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti įvykio vietą; <...>. Tačiau aplinkos apsaugos inspektorius to nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad aplinkos apsaugos inspektoriui R. S. atvykus į būrelio medžioklės vietą, nei vienas iš liudytojų (A. Ž., V. M., P. M., M. P.), neinformavo jo apie tai, jog ne tik kad yra nušautas trečias elnias, bet ir tai, jog tai yra suaugusi, vaikinga patelė. Be to, teismui liudytojai P. M. ir V. M. patys pripažino, jog yra konfliktiniuose santykiuose su juo (apeliantu).
M. S. nurodo, kad teismas nutartyje rėmėsi byloje esančiu medžioklės lapu, licencijomis, daiktų paėmimo protokolu, pateikta išvada, fotonuotraukomis. Tačiau, apelianto nuomone, nei vienas iš šių rašytinių įrodymų nepatvirtina aplinkybės, kad jo nušautas elnias buvo suaugusi, vaikinga patelė. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad iš foto nuotraukos negalima nustatyti žvėries amžiaus. Pats institucijos atstovas patvirtino, jog to paties amžiaus žvėrys gali būti skirtingo įmitimo, todėl tik specialistas gali pasakyti, kokio amžiaus žvėris buvo nušautas. Iš byloje esančios nuotraukos negalima nustatyti, ar kuris iš nušautų elnių yra suaugusi patelė, ar visi elniai yra jaunikliai. Be to, byloje apklausti liudytojai A. S., A. P., R. K., V. R., J. K. patvirtino, kad nušauti visi 3 elniai buvo jaunikliai.
Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Apsaugos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius R. S. buvo šališkas nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Atvykus į administracinės bylos nagrinėjimą, ji truko vos kelias minutes, nes paklausęs, ar jis (apeliantas) turi ką papildomai pasakyti, jam iš karto pateikė susipažinti nutarimą. Apelianto nuomone, nutarimas dėl tariamai jo padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo jau surašytas iš anksto ir dviem egzemplioriais, nes nutarimu skirta nuobauda būtų priklausiusi nuo to, ar jis turi nutarimo surašymo dieną ginklą ar ne. Pasakius, kad jis (apeliantas) neduos paaiškinimų dėl to, jog paaiškinimų nėra davę kiti medžioklėje dalyvavę asmenys, inspektorius nurodė, jog jis visiems skambino telefonu ir kadangi jie „nieko negalėjo pasakyti“, iš jų paaiškinimai nebuvo paimti. Apeliantas teigia, kad 2012-01-28 (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio organizuotoje medžioklėje dalyvavo 16 medžiotojų su varovais, tačiau paaiškinimai apie jo galimai padarytą administracinį pažeidimą paimti tik iš 6 medžiotojų, kurių parodymai tarpusavyje skiriasi. Apelianto nuomone, toks aplinkos apsaugos inspektoriaus elgesys patvirtina, kad jis netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, apklausė vien „reikalingus ir tinkamus“ paaiškinimus davusius asmenis ir nepagrįstai jį nubaudė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į M. S. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-10-15 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad M. S. 2012-01-28 (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio organizuotoje medžioklėje varant, prie (duomenys neskelbtini) miško (duomenys neskelbtini) r. neteisėtai t. y. draudžiamu medžioti laiku sumedžiojo tauriojo elnio patelę (vaikingą). Jis savo veiksmais pažeidė Medžiokles Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.14 ir 74.4 punktus (šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas, kai medžiojami žvėrys ir paukščiai, nepriskirti medžiojamiesiems arba medžiojamieji gyvūnai uždraustu juos medžioti laiku arba medžiojamieji gyvūnai, kurių medžiojimas yra licencijuojamas, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti) ir už tai jam buvo skirta administracinė nuobauda. M. S. pažeidimo padarymo faktas nustatytas remiantis medžioklėje dalyvavusių medžiotojų paaiškinimais. Buvo apklausti visi medžioklėje dalyvavę medžiotojai. 6 medžiotojai parašė paaiškinimus. M. S. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nurodytais skunde motyvais panaikinti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
M. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis medžioklėje iš medžioklinio šautuvo draudžiamu medžioti terminu nušovė tauriojo elnio patelę (vaikingą) ir tuo padarė žalą gamtai. Šia veika jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511 patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2., 58.14., 74.4. punktų reikalavimus. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511 patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse 15.2.2, 58.14 punktų iš viso nėra, o 74.4 punktas visiškai nesusijęs su M. S. inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu. Pažymėtina, kad punktai, atitinkantys kaltinime nurodytus M. S. veiksmus, numatyti 2010 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-768 patvirtintose pakeistose taisyklėse. Dėl to laikoma, kad M. S. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-768 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2., 58.14., 74.4. punktų reikalavimus. Teismas sutinka apylinkės teismo padaryta išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta neteisinga galiojančio normatyvinio akto data nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio buvo pažeista M. S. teisė žinoti kuo yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai M. S. skundo netenkino ir 2012-03-29 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos paskyrimo M. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d. paliko nepakeistą, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-10-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus 2012-03-29 nutarimą bei administracinę bylą nutraukti, kaip prašoma M. S. apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
M. S. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kurio padarymu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 2012-03-29 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus nutarimu. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, apeliantas iš esmės ginčija apylinkės teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigdamas, kad jis nušovė elnio jauniklį ir yra nepagrįstai nubaustas remiantis bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog apeliantas medžioklėje iš medžioklinio šautuvo draudžiamu medžioti terminu nušovė tauriojo elnio patelę (vaikingą) ir taip padarė žalą gamtai įrodytos bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (5, 6 b. l.); 2012-01-28 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (13 b. l.), fotonuotraukomis (20, 21 b. l.), A. Ž. 2012-02-06 paaiškinimu (26 b. l.), V. M. 2012-02-06 paaiškinimu (27 b. l.), P. M. 2012-02-07 paaiškinimu (28 b. l.), M. P. 2012-02-13 paaiškinimu (30 b. l.), liudytojo A. Ž. parodymais, duotais apylinkės teisme teismo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad 2012-01-28 medžioklės metu buvo sumedžioti trys elniai. Du elnius nušovė A. S.. Kai baigėsi medžioklė jam pasakė, kad trečią elnią nušovė M. S.. Jis (liudytojas) matė, kad vienas iš trijų elnių buvo labai didelė patelė. Ją lupo M. S.. Ar elnio patelė buvo vaikinga, jis pats nematė, tik baigiant lupti žvėris išgirdo iš P. M. pasakymą, kad patelė yra vaikinga, P. M. sakė, kad buvo du elniukai. Kai P. M. garsiai visiems pasakė, kad patelė vaikinga, niekas neprieštaravo, kiti medžiotojai pritarė (63, 64 b. l.); liudytojo P. M. parodymais, duotais apylinkės teisme teismo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad M. S. nušovė elnio patelę. Visi medžiotojai susirinko į būrį ir prabalsavo, kad reikia tyliai, ramiai susitvarkyti ir viskas. Patelės lupimo metu jis buvo priėjęs prie tos elnio patelės ir tikrai matė, kad ji buvo vaikinga, gimdoje buvo pora gemalų (64, 65 b. l.); liudytojo V. M. parodymais, duotais apylinkės teisme teismo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad medžioklės metu buvo nušauti trys elniai, vienas iš jų buvo elnio patelė, ją nušovė M. S.. Jis matė, kad ši elnio patelė buvo vaikinga, nes buvo šalia, kai jai išvertė vidurius. Elnio patelės viduriai buvo išversti kartu su gimda, kurioje matėsi du gemalai (74-77 b. l.); liudytojo M. P. parodymais, duotais apylinkės teisme teismo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad 2012-01-28 medžioklės metu buvo nušauti trys elniai. Tarp medžiotojų buvo kalba, kad vienas iš elnių yra vaikinga elnio patelė. Medžiotojas P. M. buvo arčiau lupamos patelės ir sakė, kad patelė vaikinga, ginčų dėl to nebuvo (77, 78 b. l.). Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojai dėl kažkokių priežasčių siektų apeliantą melagingai apkaltinti, nėra, todėl netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia M. S., liudytojai P. M. ir V. M. apklausiami apylinkės teisme nurodė, kad jie nesiekia nepagrįstai apkaltinti M. S., nes vėliau tarp medžiotojų kilę konfliktai jų duotiems parodymams teisme įtakos neturėjo. Be to, pažymėtina, kad liudytojų P. M. ir V. M. parodymus patvirtino ir kitų liudytojų - A. Ž. ir M. P. parodymai. Tai, kad, aplinkos apsaugos inspektoriui R. S. atvykus į būrelio medžioklės vietą, nei vienas iš liudytojų (A. Ž., V. M., P. M., M. P.), neinformavo jo apie tai, kad yra nušautas trečias elnias ir kad tai yra suaugusi, vaikinga patelė, nereiškia, kad 2012-01-28 medžioklės metu nebuvo nušauta vaikinga tauriojo elnio patelė ir nepaneigia apelianto dalyvavimo darant šį administracinį teisės pažeidimą. Nors M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriais rėmėsi apylinkės teismas - medžioklės lapas, licencijos, daiktų paėmimo protokolas, komisijos pateikta išvada, fotonuotraukos, nepatvirtina aplinkybės, kad jo nušautas elnias buvo suaugusi, vaikinga patelė, tačiau teismas pažymi, kad šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią M. S. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais tiek administracine tvarka nubausto M. S., tiek liudytojų A. S., A. P., R. K., V. R. ir J. K. parodymais. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas M. S. ir liudytojų A. S., A. P., R. K., V. R. ir J. K. parodymus, vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, tikslu padėti išvengti administracinės atsakomybės M. S. ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina M. S. kaltę padarius 2012-03-29 Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus nutarimu jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliantas skunde nurodo, kad V. Č., kurio parodymais rėmėsi apylinkės teismas, su inspektoriumi R. S. atvykęs į (duomenys neskelbtini) medžioklės vietą, atlikti įvykio vietos apžiūrą neturėjo jokios teisės, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius R. S., leidęs V. Č. atlikti įvykio vietoje buvusios atliekų duobės patikrinimą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Priešingai, nei teigia M. S., 2012-01-28 (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio patikrinimą atliko R. S.. Jis, atlikęs patikrinimą ir nustatęs tam tikrus pažeidimus, surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Tai, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio patikrinimo metu buvo ir V. Č., kuris, įlipęs į žvėrių lupykloje esančią atliekų duobę, padėjo R. S. apžiūrėti žvėrių apdorojimo liekanas (kailius, kojas ir t.t.), nereiškia, kad įvykio vietos apžiūrą ir patikrinimą atliko V. Č., o ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius R. S.. Be to, duodamas parodymus teisme pats V. Č. nurodė, kad visus „formalumus“ tvarkė, bendravo su medžiotojais R. S., o jis tik buvo šalia (88 b. l.).
M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius R. S., nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto kaltės, nėra. Apeliantui nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė į nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-10-15 nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliaciniu skundu M. S. prašo iki bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas, sustabdyti 2012-03-29 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Lietuvos Respublikos ATPK 297 str. aiškiai nurodyta, kad skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytu laiku padavimas ir jo priėmimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki bylos dėl skundo išnagrinėjimo, išskyrus nutarimų skirti įspėjimą vykdymą ir tuos atvejus, kai teismas skiria administracinį areštą vykdyti iš karto. Kadangi M. S. apskundė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus 2012-03-29 nutarimą, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas jau buvo sustabdytas. Todėl imtis papildomų priemonių, kad būtų sustabdytas minėto nutarimo vykdymas nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-10-15 nutartį nepakeistą ir M. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.