Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-24-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
1S-24-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00117-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-24-579/2019
Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00117-2011-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.14; 2.5.19(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Svetlanos Jurgaitienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą taikyti A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 10 metų bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. LK-205 nutarė nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu dar anksti pagrįstai spręsti, jog nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, kad teigiama nuteistojo elgesio korekcija yra galutinė ir negrįžtama, bei kad jis daugiau nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis A. V. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. LK-205 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema, nuo 54 balų sumažėjusi iki 39 balų. Per pastaruosius metus jis drausmine tvarka nebaustas, yra skatintas 18 kartų, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, o vadovavosi tik prielaidomis, aplinkybėmis, susijusiomis su jo ankstesniu elgesiu, t. y., padarytų nusikaltimų pobūdžiu, sunkumu, ankstesnėmis jau negaliojančiomis nuobaudomis, faktu, kad jis buvo grąžintas atlikti bausmę iš atvirosios kolonijos į pataisos namus.

4.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į negaliojančias drausmines nuobaudas, kadangi šiuo metu jo elgesys yra ženkliai pasikeitęs teigiama linkme. Atsisakymas dirbti bet kokį darbą yra pagrįstas, kadangi skundo autorius yra įsitikinęs, jog tik dirbdamas pagal specialybę galės toliau tobulėti ir gauti pageidaujamą darbo užmokestį. Nurodo, kad laisvėje jam būtų suteikta darbo vieta. Kadangi yra vyresnio amžiaus, tai savaime mažina jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistasis teigia kritiškai vertinantis savo nusikalstamą elgesį. Tačiau apylinkės teismas visų skundo autorių teigiamai apibūdinančių aplinkybių nevertino, neatsižvelgė į bausmės atlikimo metu daromą pažangą.

4.3. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o taikoma intensyvi priežiūra minimizuoja socialiai neatsakingą ar juo labiau nusikalstamą lygtinai paleisto asmens elgesį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, priešingai nei kad mano skundo autorius, nepakanka.

9. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

10. Šiuo atveju naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos rizikos grupės (39 balai), tačiau nustatytas rizikos balas visgi dar yra artimas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Iš šiuo metu nustatytų 39 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 20 balų yra statiniai o likę 19 balų kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo pastangų savo elgesį bei mąstymą keisti teigiama linkme. Be to, nežiūrint to, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į skundo autoriaus asmenybę, jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad A. V., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, o šios aplinkybės nustatymas taip pat yra reikšmingas norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Manymą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo minėtai išvadai, ypatingai sustiprina ne tik tai, kad skundo autorius jau anksčiau yra teistas, bet ir ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi, tenkinus Kybartų pataisos namų teikimą, A. V. buvo perkeltas bausmės atlikimą tęsti į atvirąją koloniją, tačiau už sistemingus nustatytų elgesio taisyklių bei bausmės atlikimo režimo pažeidimus, abejingumą resocializacijos tikslams, atmestiną reakciją į taikomas drausminio poveikio priemones, nebuvimą motyvacijos laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi iš atvirosios kolonijos buvo grąžintas į pataisos namus. Šios aplinkybės bei tai, kad bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 5 kartus, parodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, juolab, kad, kaip ir minėta, režimo reikalavimų nesilaikė ir suteikus jam galimybę bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis – atvirojoje kolonijoje.

11. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, aplinkybės, susijusios su asmens padarytų nusikaltimų pobūdžiu, sunkumu, ankstesniais teistumais, taip pat neturėtų būti sumenkinamos, ir aukštesniojo teismo vertinimu, A. V. charakterizuoja neigiamai ir leidžia abejoti tuo, kad jis sugebės dorai gyventi visuomenėje, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, ypač įvertinus ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis žino ryšį tarp savo veikos ir nusikaltimo, tačiau jį sumenkina, manydamas, kad neturėjo kito pasirinkimo, savo elgesį linkęs pateisinti lygindamas jį su kitų žmonių nusižengimais. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarosios linkęs išvengti. Būtent savo elgesio pasekmių sumenkinimas, gyvenimo būdas, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis, o taip pat ir aukšta savivertė, kuri remiasi netinkamais kriterijais, Socialinio tyrimo išvadoje yra įvardinti A. V. kriminogeniniais veiksniais, kuriuos jis, siekdamas lygtinio paleidimo, turėtų pašalinti. Tik tokiu atveju būtų galima spręsti, jog A. V. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

12. Abejonių pakankama A. V. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo darbinė motyvacija. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę ir anksčiau yra teistas už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos siekimu (disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, plėšimas, turto prievartavimas, netikrų pinigų gaminimas ar laikymas), yra aktualus. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad dirbti neatsisakytų, tačiau taip pat pažymėta, jog dirbtų ne be kokį darbą. Pataisos namuose finansiškai yra remiamas artimųjų. Šios aplinkybės rodo, kad jo požiūris į darbinę veiklą pataisos namuose nėra pozityvus, o įvertinus tai, kad, kaip minėta, A. V. daromi nusikaltimai buvo susiję ir su finansinės naudos siekimu, leidžia abejoti skundo autoriaus pastangų nuosekliai keisti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu, pokyčių tvirtumu bei stabilumu. Todėl vien ta aplinkybė, kad jis lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti, dar nepatvirtina jo teigiamos darbinės motyvacijos ir nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais.

13. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundo autoriaus elgesyje yra pastebima tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – jis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl šios teigiamai A. V. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad A. V. iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

14. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas A. V. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

15. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysSvetlana Jurgaitienė