- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- 2YT-7542-1019/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02778-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- O. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – O. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusioji T. V. savo veiksmais priėmė savo vyro M. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad jo mama T. V. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ji buvo sudariusi santuoką su pareiškėjo tėvu M. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu T. V. ir M. V. susilaukė dviejų vaikų, t. y. pareiškėjo ir jo sesers O. A.. Santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo butą/patalpa - butą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 Nr. (duomenys neskelbtini). Po T. V. mirties pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarę A. A. dėl palikimo priėmimo, kuri jam paaiškino, kad pareiškėjui reikia kreiptis į teismą, siekiant nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjo mama priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, nes VĮ Registrų centro išraše esantis įrašas nereiškia, kad tai yra T. V. asmeninė nuosavybė, bet reiškia, kad tai yra bendras su sutuoktiniu turtas, o kadangi pareiškėjo mama nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, notarė paveldėjimo bylą gali užvesti tik teismui nustačius juridinį faktą, kad T. V. priėmė palikimą. Nuo pareiškėjo tėvo mirties dienos iki pareiškėjo mamos mirties dienos pareiškėjo mama T. V. visą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji mokėjo už butą mokesčius, prižiūrėjo jį ir išlaikė. Per visa tą laikotarpį jokių ginčų dėl skolos nurodytam butui, dėl paslaugų teikimo, elektros ir šilumos energijų tiekimo, nebuvo, todėl šis faktas įrodo, kad T. V. nuo (duomenys neskelbtini) savo veiksmais, mokėdama komunalinius mokesčius, mokėdama už elektros ir šilumos energiją, rūpindamasi turtu, faktiškai priėmė palikimą po tėvo mirties. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant priimti palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į S. V. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į S. V. pareiškimą, nurodė, kad mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas), o atsižvelgiant į tai, kad palikėjo M. V. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, civilinė byla nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis. Siūlė teismui sprendimą civilinėje byloje priimti savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo O. A. nurodė, jog visiškai pritaria pareiškėjo pareiškime nurodytiems faktams ir prašo teismo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad T. V. visą laiką gyvenamo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jį išlaikė.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl iki 2021 m. gegužės 31 d. paskelbto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvų – M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. V., (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). M. V. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje, o T. V. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Iš Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notaro Lauryno Žuko pateikto 2021-02-22 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad po M. V. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir notarų biure iki 2021 m. vasario 22 d. paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b. l. 31). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina priėmė pareiškėjo tėvo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti po M. V. mirties paliktą turtą. Šiam faktui pagrįsti pareiškėjas pateikė išlikusios atsiskaitymo knygelės dalies puslapių nuotraukas, 1997-1998 metų atsiskaitymo knygelę, iš kurių matyti, kad už turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina T. V. po M. V. mirties mokėjo komunalinius mokesčius (b. l. 33-38).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad T. V., būdama santuokoje su pareiškėjo tėvu M. V., 1992-07-23 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos buto privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 privatizavo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad po sutuoktinio M. V. mirties pareiškėjo motina T. V. per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame gyveno iki pat savo mirties, prižiūrėjo butą, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo visus mokesčius, t. y. visą butą pradėjo valdyti ir rūpintis juo kaip savu iškart po sutuoktinio mirties. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per tris mėnesius po M. V. mirties T. V. pradėjo mokėti mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, T. V. pastovų gyvenimą minėtame bute po sutuoktinio mirties iki jos pačios mirties, taip pat įvertindamas ir suinteresuoto asmens O. A. išreikštą sutikimą su pareiškėjo pareiškimu, teismas neturi pagrindo abejoti, kad T. V. atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinio M. V. mirties palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog T. V. po savo vyro M. V. mirties jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 578, straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. V., gimusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po T. V. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.