- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- eII-122-1165/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01200-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Advokatai
- Gintarė Girdzijauskienė, Jolita Juškaitė
asmeniui, kurio atžvilgiu teisena nutraukta (nepradėta), J. S. ir jos atstovei advokatei Jolitai Juškaitei,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovei Karolinai Gerbutavičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Gintarės Girdzijauskienės skundą dėl Institucijos 2025 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2025 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos J. S. atžvilgiu, sprendimą motyvuojant tuo, kad J. S. veiksmuose nebuvo nustatyti nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo M. B. atstovės advokatės Gintarės Girdzijauskienės skundas dėl Institucijos 2025 m. spalio 20 d. nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir asmeniui, galimai padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, paskirti administracinę nuobaudą arba medžiagą grąžinti Institucijai, įpareigojant Institucijos pareigūnus atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Skundas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas M. B. ir J. S. 2017 m. spalio 26 d. pirkimo-padavimo sutarties pagrindu J. S. vardu įsigijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). M. B. butą gerino – jį įrenginėjo, skyrė savo laiką darbams prie nekilnojamojo turto, investavo lėšas. Vis dėlto, 2025 m. birželio 25 d. grįžęs po darbo pastebėjo, jog yra pakeista buto durų spyna. Be to, 2025 m. birželio 25 d. jis gavo trumpąją SMS žinutę nuo J. S., kuria buvo informuotas, kad buto spyna yra pakeista. Atsižvelgiant į tai, J. S. sąmoningai ir galimai neteisėtai inicijavo buto, dėl kurio šiuo metu vyksta ginčas teisme bei kuris iš esmės priklauso ir pareiškėjui M. B., durų spynos pakeitimą. Tokiais savo galimai neteisėtais veiksmais J. S. nepagrįstai apribojo M. B. teisę naudotis ir jam priklausančia turto dalimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 768–769 straipsniais, asmenys iš savo gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami pagal prokuroro sankciją arba teismo sprendimu, o iškeldinimą vykdo antstolis. Šis teisinis reguliavimas nurodo, kad klausimą dėl asmens iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turi teisę priimti tik teismas arba prokuroras. Antstoliai tik vykdo teismų sprendimus. Nagrinėjamu atveju J. S. pati priėmė ir įvykdė sprendimą iškeldinti M. B. iš gyvenamosios vietos. Savo teises J. S. įgyvendino nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų. Be jokio teisėto pagrindo ji neleido ir toliau sąmoningai neleidžia M. B. patekti į savo gyvenamąją vietą bei jį iškeldino, inicijuodama jo rūbų ir asmeninių daiktų surinkimą.