- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 2-1468-642/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10722-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“
- Advokatai
- Jurijus Martinaitis, Viktorija Vilemienė, Henrikas Mackevičiuiir
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Astai Baristienei ir Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovui A. U., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“ atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui ir advokato padėjėjai Viktorijai Vilemienei, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio technika“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. U., dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. U. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas iškeldinti atsakovę iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 16000 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad 1998-12-14 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis. 2010-01-05 ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad nuo 2010-03-01 atsakovė privalės mokėti 2000,00 Lt dydžio nuomos mokestį ir mokesčius, nesutikus su nuomos mokesčiu, prašoma atlaisvinti patalpas. Atsakovė į pranešimą nereagavo, toliau naudojasi patalpomis, ir nemoka nuomos mokesčio. Neatlygintinai naudodamasi ieškovo turtu, atsakovė sutaupo be įstatyme numatyto pagrindo, tokiu būdu ieškovui padaryti 16000,00 Lt nuostoliai nuo 2010-01-05 atsakovei neatlygintinai naudojantis patalpomis (b.l.3,4).
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio technika“ su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti (b.l. 24). Atsakovė nurodė, kad ieškovo teigimu jis yra uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“ akcininkas. Atsakovės direktorė trečiasis asmuo A. U. yra ieškovo sutuoktinė, taigi jiems abiems priklauso po 50 procentų įmonės akcijų. Pastatas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovas elgiasi neteisėtai sudarydamas bei nutraukdamas sandorius dėl patalpų priklausančių abiems sutuoktiniams be sutuoktinės A. U. sutikimo. Sudarant panaudos sutartį ieškovo sutuoktinė A. U. pasirašydavo kaip uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“ direktorė – ji žinojo apie panaudos sutarties sudarymą bei šios sutarties sudarymui neprieštaravo. Tuo tarpu jos, kaip sutuoktinės, sutikimo pakeisti ar nutraukti panaudos sutartį ieškovas neprašė, nors toks reikalavimas numatytas įstatyme. Ieškovas ieškiniu neprašo teismo nutraukti sudarytos tarp jo ir atsakovės panaudos sutarties, t.y. ieškovas laikosi pozicijos, jog panaudos sutartis jau yra nutraukta. Ieškovo sutuoktinė A. U. nedavė sutikimo nutraukti sudarytos panaudos sutarties, o ji kaip pastato adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir ieškovas. Nesant A. U. sutikimo dėl panaudos sutarties nutraukimo, ši sutartis lieka galioti ir nėra pasibaigusi vien tik ieškovo pranešimu apie panaudos sutarties nutraukimą. Nenutraukus panaudos sutarties, ieškovas neturi pagrindo reikalauti iškeldinti atsakovę iš patalpų ir atlyginti neva jam padarytus nuostolius. Ieškovas teigia, jog panaudos sutartį su atsakove nutraukė nuo 2010-03-01, tuo tarpu savo patirtus nuostolius skaičiuoja nuo 2010-01-05, kai atsakovė dar nebuvo informuota apie galimą panaudos sutarties nutraukimą. Ieškovas nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis nustatė vienašališkai, t.y. dėl nuomos mokesčio dydžio sutikimo nedavė ne tik bendraturtė A. U., bet dėl nuomos mokesčio dydžio nevyko derybos ir su atsakove. Atkreiptinas dėmesys, kad uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“ akcininkai ir patalpų adresu (duomenys neskelbtini), savininkai sutampa, todėl ieškovas be pagrindo kreipiasi į teismą dėl iškeldinimo, nuostolių ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, nes realiai jis kelia bylą pats prieš save iš įmonės, kurios akcininku jis yra, ieškovas nori prisiteisti pinigines sumas, į kurias galėtų pretenduoti ir jo sutuoktinė A. U. - šios įmonės akcininkė.
Teismui nustačius, kad byloje ieškovo pareikštas reikalavimas yra solidarus su trečiuoju asmeniu A. U., t.y. nedalus, nes kilęs iš šeimos teisinių santykių, 2010-11-22 teismas protokoline nutartimi nutarė informuoti galimą bendraieškę, trečiąjį asmenį A. U., apie galimybę prisidėti prie pareikšto ieškinio (b.l. 116). 2010-11-29 teisme gautas trečiojo asmens A. U. pranešimas, kuriuo ji praneša teismui, kad nesutinka įstoti į bylą bendraieškove, nes nesutinka su ieškinio reikalavimu. Nurodė, kad ieškovas yra A. U. sutuoktinis, todėl jiems abiems lygiomis dalimis priklauso uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“ akcijos bei pastatas (duomenys neskelbtini). Turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutikimu, todėl ieškovas neturi teisės vienašališkai nutraukti panaudos sutarties su uždarąja akcine bendrove „Pajūrio technika“ be sutuoktinės sutikimo ir žinios. Abu sutuoktiniai išreiškė savo valią dėl atsakovės naudojimosi (panaudos teise) jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu. A. U. savo sutikimo neatšaukė. Atsakovė sutuoktinių turtu naudojasi tinkamai, žalos patalpoms nedaro, be to atsakovės naudojamų patalpų sutuoktiniai neketina naudoti kitokiu būdu – nuomoti ar naudoti savo poreikiams, todėl nemato būtinybės nutraukti su atsakove sudarytos panaudos sutarties ar ją pakeisti nuomos sutartimi ir tokiu būdu apsunkinti uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“ veiklos. Trečiasis asmuo A. U. teismo posėdžio metu patvirtino 2010-11-29 pranešime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A. U. yra pastato adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas su trečiuoju asmeniu A. U., kadangi patalpos buvo įgytos šalims esant santuokoje (b.l. 15, 16, 29). Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“ 50 akcijų (balsų) turi ieškovas A. U. ir 50 akcijų (balsų) turi trečiasis asmuo A. U. (b.l. 81). Tarp ieškovo A. U. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“ laikotarpyje nuo 1998 m. gruodžio 14 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytos panaudos ir nuomos sutartys dėl negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), panaudos bei nuomos. Nuo 2003 m. sausio 2 d. ieškovas A. U. perdavė atsakovei panaudos teise 119,66 kvadratinių metrų bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), mažmeninės prekybos veiklai vykdyti (b.l. 62). 2006 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskutinė rašytinė panaudos sutartis, kurioje panaudos terminas buvo pratęstas nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. (b.l. 64). Toliau tarp šalių panaudos teisiniai santykiai dėl patalpų adresu (duomenys neskelbtini), tęsėsi konkliudentinių veiksmų pagrindu, tai pripažįsta tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovas A. U. 2010 m. sausio 5 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo. Pranešė, kad nuo 2010 m. kovo 1 d. nutraukia panaudos sutartį, sudarytą tarp A. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“. Praneša, jog nutraukus panaudos sutartį atsakovė nuo 2010 m. kovo 1 d. privalės mokėti nuomos mokestį, t.y. 2000,00 Lt plius valstybės nustatytus mokesčius bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. Atsakovei nesutikus su nuomos mokesčiu nuo 2010 m. kovo 1 d. prašo atlaisvinti patalpas (b.l. 8). Ieškovas A. U. 2010 m. vasario 10 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę ir pateikė jai pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo. Pranešė, kad nuo 2010 m. balandžio 10 d. nutraukia panaudos sutartį, sudarytą tarp A. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio technika“. Praneša, jog nutraukus panaudos sutartį atsakovė nuo 2010 m. balandžio 10 d. privalės mokėti nuomos mokestį, t.y. 2000,00 Lt plius valstybės nustatytus mokesčius bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. Atsakovei nesutikus su nuomos mokesčiu nuo 2010 m. balandžio 10 d. prašo atlaisvinti patalpas (b.l. 9).
Dėl ieškovo procesinės teisės pareikšti ieškinį dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, disponavimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas). Dažniausiai situacija, kai kurią nors šalį sudaro asmenų daugetas kylą iš santykių, pagrįstų bendrąją nuosavybe ir prievolių nedalumu bei solidarumu. Byloje konstatavus esant tam tikrą teisinį santykį ar jo nesant, procesas turėtų apimti visus tokio santykio dalyvius. Privalomo bendrininkavimo atveju ginčas iš esmės galimas tik jeigu visi ieškovai ar atsakovai yra bendrininkai. Privalomasis procesinis bendrininkavimas procese atsiranda tada, kai materialinių teisinių santykių subjektus sieja bendra teisė arba pareiga. Tai reiškia, kad privalomasis procesinis bendrininkavimas atsiranda visais atvejais, kai vieno bendrininko teisės ir pareigos turi reikšmės kito bendrininko teisėms ir pareigoms procese. Privalomojo bendrininkavimo atveju, procese privalo dalyvauti visi materialinių teisių ir pareigų bendrininkai, nes bylos nagrinėjimas ir sprendimas tokioje byloje sukurs teisių ir pareigų visiems bendrininkams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bendrąją sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir disponuoja juo bendru sutarimu. To paties straipsnio 4 dalyje teigiama, kad sandorius, susijusius su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad patalpos adresu (duomenys neskelbtini), priklauso abiems sutuoktiniam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi įgytos šalims esant santuokoje (b.l. 15, 16, 29). Teismui nustačius, kad byloje ieškovo pareikštas reikalavimas yra solidarus su trečiuoju asmeniu A. U., t.y. nedalus, nes kilęs iš šeimos teisinių santykių, 2010-11-22 teismas protokoline nutartimi informavo galimą bendraieškę, trečiąjį asmenį A. U., apie galimybę prisidėti prie pareikšto ieškinio, tačiau ji įsitraukti į procesą kaip bendraieškė nesutiko. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad abu sutuoktiniai išreiškė savo valią dėl atsakovės naudojimosi jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiu turtu panaudos teise, ji savo sutikimo neatšaukė. Atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, teismas neturi teisės įtraukti tokių bendrininkų į procesą savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad nustačius, jog šioje byloje yra privalomas procesinis bendrininkavimas, ieškinį teismui gali pareikšti tik abu sutuoktiniai kartu – ieškovas A. U. su sutuoktine trečiuoju asmeniu A. U., priešingu atveju teismas ieškinį turi atmesti.
Dėl panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą ir nuostolių priteisimo
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio). Ieškovas ieškinyje prašo iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Pajūrio technika“ ir priteisti iš atsakovės 16000,00 Lt nuostolių, kadangi nuo 2010-01-05 pranešimo dėl panaudos sutarties nutraukimo išsiuntimo dienos atsakovei nėra suteikta teisė neatlygintinai naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių iki 2007 m. gruodžio 31 d. rašytinės sutarties pagrindu buvo susiklostę negyvenamųjų patalpų esančių (duomenys neskelbtini), panaudos teisiniai santykiai (b.l. 27, 28, 64, 65) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnis). Toliau panaudos teisiniai santykiai tarp šalių tęsėsi konkliudentinių veiksmų pagrindu, tai patvirtina ir bylos šalys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. 2010-01-05 ir 2010-02-10 pranešimais dėl panaudos sutarties nutraukimo ieškovas kreipėsi į atsakovę pirmame pranešime informuodamas, kad nuo 2010 m. kovo 1 d. nutraukia panaudos sutartį, antrame pranešime informuodamas, kad nuo 2010 m. balandžio 10 d. nutraukia panaudos sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad sandorius, susijusius su bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Kadangi patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ieškovas norėdamas nutraukti panaudos sutartį sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės turėjo gauti savo sutuoktinės trečiojo asmens sutikimą arba įgaliojimą tokiam sandoriui sudaryti. Įrodymų apie tai, kad ieškovas informuodamas atsakovę apie panaudos sutarties nutraukimą buvo gavęs savo sutuoktinės A. U. sutikimą, byloje nėra, tretysis asmuo A. U. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek 2010-11-29 pranešime bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutikimo dėl panaudos sutarties nutraukimo savo sutuoktiniui (ieškovui A. U.) nėra davusi. Nesant ieškovo sutuoktinės A. U. sutikimo dėl panaudos sutarties nutraukimo, teismas konstatuoja, kad tarp šalių sudaryta panaudos sutartis yra galiojanti ir nėra pasibaigusi vien tik ieškovo pranešimu apie panaudos sutarties nutraukimą, kadangi buvo nesilaikyta visų įstatymu nustatytų reikalavimų. Kadangi panaudos sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 16000,00 Lt nuostolių ieškovo naudai yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.90 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Ieškovas norėdamas laisvai disponuoti jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu gali pareikšti ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Taip pat pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-609-639/2011 pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio A. U. kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalinimo. Visi sutuoktinių A. U. ir A. U. turto padalijimo klausimai bus sprendžiami šioje civilinėje byloje Nr. 2-609-639/2011. Ginčas dėl disponavimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), priklausančiomis ieškovui A. U. ir trečiajam asmeniui A. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti išspręstas tinkamai tik išsprendus jų turto pasidalijimo klausimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistina 3025,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 26, 30).
Nustatyta, kad teismas turėjo 6,75 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2), kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus, iš ieškovo A. U. valstybei priteistina 6,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio technika“ 3025,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. U. 6,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.