- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-786-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38286-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- VšĮ „Vilnius veža“
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą ir priimti ieškovo D. V. ieškinį atsakovui VšĮ „Vilnius veža“ dėl nepagrįsto žalos išieškojimo, ginčijant Darbo ginčų komisijos sprendimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-01-28 sprendimą, kurio pagrindu iš ieškovo vykdomas priverstinis išieškojimas UAB „Vilnius veža“ naudai. Atsakovo pateiktam procesiniam dokumentui neatitikus įstatymų nustatytų reikalavimų ieškiniui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-13 nutartimi ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovas, vykdydamas teismo nutartį, 2015-01-16 padavė teismui ieškinį, atsakovu nurodydamas VŠĮ „Vilnius veža“ bei prašydamas panaikinti 2014-01-28 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-560, kuriuo darbdavio naudai buvo iš jo išieškota 1 313,95 Lt materialinės žalos. Kartu ieškovas prašė atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti, kadangi informaciją apie Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimą gavęs tik 2014-10-21, kai iš antstolės sužinojęs apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi neatnaujino D. V. praleisto vieno mėnesio termino paduoti ieškiniui dėl 2014-01-28 Darbo ginčų komisijos sprendimo ginčijimo su atsakovu VšĮ „Vilnius veža“. Ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas, su kuriuo ieškovas nesutinka, priimtas 2014 m. sausio 28 d. Terminas, per kurį jį buvo galima skųsti, suėjęs 2014 m. vasario 28 d. Teismas, pagal esamus medžiagoje įrodymus, taip pat įvertinęs tas aplinkybes, kad ir teismo nutartį (dėl trūkumų šalinimo) įteikti ieškovui buvo itin sudėtinga, jo vis nerandant jo paties nurodytu adresu, padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti buvus svarbias priežastis dėl termino praleidimo apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas teigia negavęs korespondencijos iš Darbo ginčų komisijos, neįrodo, jog jis nežinojo apie savo atžvilgiu pradėtą individualaus darbo ginčo nagrinėjimą, išieškomą žalą, susijusią su buvusiais darbo santykiais VŠĮ „Vilnius veža“ ir automobilio apgadinimu. Todėl teismas laikė, jog nesant svarbių priežasčių dėl termino praleidimo, ieškinį padavus ženkliai praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą, yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti nagrinėti teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas (ieškovas) D. V. atskiruoju skundu iš esmės prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-26 nutartį panaikinti, termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir terminą ieškiniui pateikti atnaujinti. Nurodė, kad darbo santykiai su VšĮ „Vilnius veža“ buvo nutraukti 2013 m. rugsėjo mėnesį, o pretenzija dėl nepagrįstos žalos atlyginimo pareikšta 2013 m. gruodžio mėnesį t.y. praėjus trims mėnesiams po darbo santykių pabaigos. Išeinant iš darbo buvęs darbdavys ieškovui jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovas nei prieš kreipimąsi į darbo ginčo komisiją, nei nagrinėjamo ginčo darbo komisijoje metu nepranešė apie pradėtą darbo ginčo procedūrą, nors galėjo ir turėjo galimybes tai padaryti, žinojo ieškovo telefono numerį, elektroninį paštą. Pažymėjo, jog ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie pradėtą VšĮ „Vilnius veža“ inicijuotą bylą, Darbo ginčo komisijos siunčiami procesiniai sprendimai grįždavo neįteikti. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovo neinformavus apie pradėtą darbo ginčą ir priimtą procesinį sprendimą buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas kitai šaliai. Kadangi apie bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai informuotas ir to pasekoje negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime bei apginti savo pažeistas teises, prašo nurodytas termino apskundimo praleidimo aplinkybes pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria neatnaujintas terminas ir atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.
LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį.
DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius, pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisės neišnyksta (CK 1.126 str. 1 d.), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta t.y. procesinė subjektinė teisės pasibaigia (CPK 75 str. 1 d.). Procesinius treminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 str. 2d.) teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios.
DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis (ieškinys turi atitikti proceso teisės normų jam keliamus reikalavimus). Šioje normoje, kaip ir DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje darbuotojo teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, siekiant ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo ir šių santykių stabilumo, nustatytas trumpesnis kreipimosi į teismą terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Normos turinys atskleidžia, kad darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginčą išnagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi šioje materialiosios teisės normoje aiškiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl, pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013). CK 1.126 straipsnio 1 dalis draudžia atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (C.K. 1.126 straipsnio 2 dalis). Dėl to civilinio proceso normose (CPK 137 straipsnis) nenustatyta teismui teisės atsisakyti priimti ieškinį praleidus jo pateikimo teismui terminą. Termino kreiptis į teismą praleidimo fakto ir termino atnaujinimo klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant iš esmės, ieškinio priėmimo stadijoje praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas nėra vertinamas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis naikintina ir ieškovo D. V. ieškinio dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.