Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis periodiškai policijos įstaigoje, pakeistos į suėmimą, jo terminą pratęsiant iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. K. nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2017 m. balandžio 17 d., 20.13 val., savo naudojamame automobilyje ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo neteisėtai laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro revolverį ME 38 Compact-G, skirtą šaudyti 9 mm kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka, kurio identifikacija negalima bei du C kategorijos šaudmenis – pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina), 9 mm kalibro revolverinius Me Gum šovinius, kurie 2017 m. balandžio 17 d., 20.13 val. iš jo naudojamo automobilio buvo pagrobti.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai, juos įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtina, kad D. K. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje požymius.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pateikia savo nuomonę dėl bylos duomenų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, tvirtina, kad patikimų jo kaltės įrodymų byloje nėra, o teismo nuosprendis pagrįstas tik nepatikimais liudytojo parodymais.

7. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis. Nagrinėjamu atveju pagal šio straipsnio nuostatas D. K. buvo pripažintas kaltu už tai, kad šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro revolverį ME 38 Compact-G, skirtą šaudyti 9 mm kalibro Me Gum tipo šoviniais su gumine kulka, kurio identifikacija negalima bei du C kategorijos šaudmenis – pramoninės gamybos (Bosnija ir Hercegovina), 9 mm kalibro revolverinius Me Gum šovinius. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad nustatydamas šias aplinkybes, o tuo pačiu ir D. K. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pas kitą asmenį (A. K.) rastas ginklas priklauso būtent D. K., o ne pačiam A. K. ar kitam asmeniui, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, sutikti su tokiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį, pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant D. K. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, jo kaltė pagrįsta teisme ištirtais ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

9. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis D. K. tiek apeliaciniame skunde, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai liudytojo A. K. parodymus laikė patikimais ir neįvertino, kad jis buvo nuteistas būtent už apelianto daiktų pagrobimą, pastarajam kreipusis į policiją, todėl siekdamas kerštauti davė melagingus parodymus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas D. K. kaltę grindė ne tik A. K. duotais parodymais, kad 2017 m. balandžio 17 d. būtent, iš D. K. automobilio ,,VW Passat“ jis pagrobė revolverio tipo šaunamąjį ginklą su būgne esančiais šoviniais, kurį rado vairuotojo sėdynėje, įkištą tarp atlošo ir sėdimosios dalies, bet ir 2017 m. gegužės 19 d. specialisto išvada Nr.11-912 (17), kurioje nurodyta, kad vienodo pluošto mikrodalelių rasta ir ant revolverio, ir ant automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi apeliantas, vairuotojo sėdynės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad revolverį ME 38 Compact-G, kuris balistikos specialisto vertinimu yra C kategorijos šaunamasis ginklas, ir du revolverinius 380 Me Gum šovinius, D. K. iki ginklo pagrobimo, neturėdamas specialaus leidimo, neteisėtai laikė jo naudojamame automobilyje ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad apeliantas naudojosi automobiliu ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ir pats nuteistasis duodamas parodymus pirmos instancijos teisme ( 1 t., b. l. 53). Nors apeliantas skunde tvirtina, kad liudytojo A. K. duoti parodymai yra nepatikimi, nes jis kerštaudamas, nurodė, kad ginklą pagrobė iš D. K. automobilio, tačiau tokius teiginius teisėjų kolegija laiko jo gynybine versija. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, aplinkybių, kad A. K. turėtų suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti ir apkaltinti D. K. neteisėtu šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymu, šioje byloje nenustatyta. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Pažymėtina, kad nuteistasis, duodamas parodymus pirmos instancijos teisme, patvirtino, jog A. K. iki minėto įvykio nepažinojo (1 t., b. l. 53), tai patvirtino ir liudytojas A. K., nurodęs, kad iki 2017 m. balandžio 17 d. D. K. nebuvo matęs (1 t., b. l. 70). Be to, šio liudytojo parodymų patikimumą patvirtina ir įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendis, kuriuo A. K. yra pripažintas kaltu pagal BK 254 straipsnio 1 dalį būtent už minimo šaunamojo ginklo ir dviejų šovinių pagrobimą iš D. K. automobilio ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau minėti apelianto argumentai nepaneigia bylos faktinių aplinkybių buvimo bei nesudaro pagrindo abejoti liudytojo A. K. parodymų patikimumu ir teisingumu. Juolab, kaip jau minėta, apylinkės teismas vadovavosi ne tik šio liudytojo parodymais, tačiau savo išvadas grindė ir kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. 2017 m. balandžio 18 d. apžiūros protokolu, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2017 m. rugpjūčio 31 d. išvada Nr. 140-(2550)-IS1-5294, 2017 m. balandžio 24 d. apžiūros protokolu, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 19 d. išvada Nr.11-912 (17), vaizdo įrašu, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2018-05-10 nuosprendžiu.

10. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad suradus pirštų antspaudus ant šaunamojo ginklo ir šaudmenų bei nustačius jų priklausomybę apeliantui, pastarojo kaltė būtų grindžiama dar vienu neabejotinu įrodymu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui, todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas procesinis sprendimas dėl asmens kaltės. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti D. K. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.

11. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl D. K. kaltės ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Konstatuodamas, kad D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pagrindo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį neįžvelgia, todėl D. K. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.