Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-415/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-31
Bylos Nr.
2-415/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“
Ieškovas
M. L., M. V.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Broliai mūrai“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-415/2013Procesinio sprendimo kategorija: 126.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, civilinėje byloje Nr. B2-167-544/2012 pagal ieškovų M. L. ir M. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Broliai mūrai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. liepos 10 d. BUAB „Broliai mūrai“ kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 nutarta pasirašyti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-250-500/2012 su G. K..

Šalies argumentai

Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą ir skundu prašė panaikinti 2012 m. liepos 10 d. BUAB „Broliai mūrai“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 4. Nurodė, kad pagal taikos sutartį BUAB „Broliai mūrai“ minėtoje byloje atsisako viso pareikšto 3235,37 Lt ieškinio atsakovei G. K. dėl padarytos žalos atlyginimo, o G. K. įsipareigoja sumokėti bendrovei pusę patirtų advokato pagalbos išlaidų - 200 Lt. Minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas dviejų kreditorių - UAB „Nevėžio vingis“ ir BUAB „Nemuno verslo centras“ - balsais, kitiems kreditoriams nepritariant tokiam siūlymui. Taikos sutartimi ginčas sprendžiamas vienpusių nuolaidų būdu ir BUAB „Broliai mūrai“ nenaudai, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), pažeidžia kreditorių teises ir interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino BUAB „Broliai mūrai“ 2012 m. liepos 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 4. Nurodė, kad konkrečiu atveju taikos sutartimi ginčas sprendžiamas ne abipusių, o vienpusių nuolaidų būdu BUAB „Broliai mūrai“ ir jos kreditorių nenaudai, todėl prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), pažeidžia bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus. Pažymėjo, jog kreditorių susirinkimo protokole ir jo prieduose nėra nurodyti taikos sutarties tokiomis sąlygomis sudarymo motyvai bei ekonominis pagrindimas, dėl kurių nutariama toliau nebesinaudoti teisinėmis galimybėmis prisiteisti žalos atlyginimą iš buvusios administracijos vadovės. Ginčijamas nutarimas priimtas, kai „už“ jo priėmimą balsavo 58,69 proc. balsų turintys kreditoriai (UAB „Nevėžio vingis“ ir BUAB „Nemuno verslo centras“), o „prieš“ – 27,72 proc. balsų turintys kreditoriai (VSDFV Panevėžio skyrius, VMI prie LR FM, VĮ Turto bankas; 4 t., b. l. 7). BUAB „Broliai mūrai“ bankroto byloje trečiosios eilės (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 str.) kreditoriaus UAB „Nevėžio vingis“ nepatenkintas kreditorinis reikalavimas yra 106 674,45 Lt, BUAB „Nemuno verslo centras“ – 365 013,65 Lt (1 t., b. l. 169-170). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turint tokio dydžio trečiosios eilės nepatenkintus kreditorinius reikalavimus, žinant, kad bendrovė turi tik menkavertį turtą, kreditorių susirinkime nenurodžius motyvų ir ekonominio pagrindimo, kodėl yra nebenaudinga, netikslinga ar neekonomiška naudotis teisinėmis priemonėmis ir prisiteisti žymiai didesnį žalos atlyginimą, kreditorių UAB „Nevėžio vingis“ ir BUAB „Nemuno verslo centras“ pritarimas nutarimui pasirašyti taikos sutartį, pagal kurią bendrovė ir jos kreditoriai negauna jokio materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo, o atlyginama tik dalis bylinėjimosi išlaidų, vertintinas kaip neprotingas ir nesąžiningas, pažeidžiantis CK 1.5 str. įtvirtintus bendruosius teisės principus (4 t., b. l. 7-12, 15-16). Atsakovės pagal taikos sutartį siūloma sumokėti suma yra dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ne dalinis materialinių reikalavimų patenkinimas, todėl, teismo nuomone, tokios taikos sutarties sąlygos realybėje reiškia atsisakymą nuo ieškinio (jo atsiėmimą). Taigi, įmonei neturint vertingo turto ir pajamų, iš kurių būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, minėtų dviejų kreditorių balsais priėmus ginčijamą nutarimą, kitų įmonės kreditorių teisės ir jų teisėti lūkesčiai gauti savo reikalavimų patenkinimą yra pažeisti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad toks minėtų kreditorių sprendimas neatitinka ir jų pačių, kaip didžiausių bankrutavusios įmonės kreditorių, teisėtų interesų ir lūkesčių gauti bent dalinį savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą, tačiau toks sprendimas visiškai atitinka administracijos vadovės G. K. interesą išvengti galimo žalos atlyginimo priteisimo, jei ieškinys būtų pripažintas pagrįstu. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ginčijamo nutarimo panaikinimas neatima teisės atsakovei G. K. siūlyti bankrutavusiai bendrovei sudaryti taikos sutartį kitomis, įstatymų reikalavimų nepažeidžiančiomis sąlygomis, o kreditoriams svarstyti tokį siūlymą kreditorių susirinkime.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Nevėžio vingis“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Susirinkimo sušaukimo, nutarimų priėmimo tvarkos ar kitų procedūrinių pažeidimų nagrinėjamu atveju nėra, o teismas negalėjo vertinti kreditorių susirinkimo nutarimo ekonomiškumo, tikslingumo ir racionalumo, kadangi tai yra kreditorių prerogatyva.

2. Dėl ginčijamo reikalavimo patenkinimo dar neaišku (byla neišnagrinėta net pirmosios instancijos teisme), o jo atmetimo atveju bankrutavusi įmonė apskritai nieko negaus.

3. BUAB „Broliai mūrai“ yra pripažinta kalta padarius nusikaltimą ir įmonei paskirta likvidavimo bausmė, kas turi būti įvykdyta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2012 m. spalio 26 d.

4. 2010 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimais yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (15 000 Lt už visą bankroto procedūrą) ir administratoriaus atlyginimas (10 000 Lt už visą bankroto procedūrą), o bendrovė praktiškai neturi jokio turto, iš kurio realizavimo gautų lėšų būtų galima atsiskaityti su administratoriumi bei patenkinti bent dalį teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Vienintelis BUAB „Broliai mūrai“ turimas turtas – du naudoti kompiuteriai ir stalas, kuriuos 2012 m. birželio 26 d. kreditorių nutarimu yra nuspręsta parduoti „už didžiausią pasiūlytą kainą“. Tokiu būdu, gavus bent kokias nors lėšas, jos bus skirtos administravimo išlaidoms padengti, o ginčijamu nutarimu jokie bankrutavusios įmonės ir pareiškėjo turtiniai interesai nėra pažeidžiami.

5. Apeliantui svarbu užbaigti bankroto procedūras, nes tokiu atveju neatgautos skolos taps beviltiškomis (šiuo metu tokių skolų statusas yra „abejotinos“) ir jas galima bus nurašyti bei pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas ir apskaitos taisykles įtraukti į įmonės veiklos sąnaudas (tokiu būdu mokestinės naudos suma sudarys 16 001,17 Lt (106 674,45 Lt * 15 proc.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VĮ „Turto bankas“ prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad priimant ginčijamą nutarimą padaryta aiškių procedūrinių pažeidimų, nes nutarime turėjo būti nurodytos taikos sutarties sąlygos arba taikos sutartis turėtų būti pridėta prie nutarimo kaip jo priedas, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta pažeidžiant ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas kreditorių teises.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Broliai mūrai“ prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad bankroto procedūra yra užsitęsusi ir nesudarius taikos sutarties gali greitai nebūti baigta. Iš kitos pusės, taikos sutartimi siūloma sumokėti nedidelė suma, palyginus su pareikštu ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto bylose visuomet egzistuoja viešasis interesas ginti įmonės kreditorių interesus, todėl teismas visuomet privalo būti aktyvus ir neapsiriboti kreditorių komiteto nutarimų priėmimo teisėtumo atsižvelgiant vien į ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalies nuostatas patikrinimu. Priešingu atveju, kreditorių teises, susijusias su ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta teise kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, būtų įmanoma ginti tik formaliai. Taigi teismas, nepriklausomai nuo to, ar kreditorių komiteto nutarimui pritarė dauguma narių, nagrinėdamas kreditoriaus skundą privalo, visų pirma, patikrinti, ar ginčijamas nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2281/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-434/2012 ir kt.). Atitinkamai apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismas negali vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų ekonomiškumo, tikslingumo ar racionalumo.

Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinio atmetimo atveju bankrutavusi įmonė apskritai nieko negaus, o iki 2012 m. spalio 26 d. BUAB „Broliai mūrai“ privalo būti įvykdyta likvidavimo bausmė. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu iš byloje esančių duomenų apskritai negalima spręsti apie ieškinio tenkinimo perspektyvas civilinėje byloje Nr. 2-250-500/2012, o iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. patvarkymo vykdyti nuosprendį aišku, kad vienerių metų terminas nustatytas ne įmonės likvidavimui, o ūkinės, finansinės ar komercinės veiklos nutraukimui (4 t., 27 b. l.). Tuo tarpu duomenų, kad BUAB „Broliai mūrai“ iki šiol vykdytų kurią nors iš minėtų veiklų, nėra.

Apeliantas pažymi, kad pasirašius taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-250-500/2012 būtų gauta bent dalis lėšų administravimo išlaidoms padengti, nes jokio kito vertingo turto bankrutavusi įmonė neturi. Tačiau pažymėtina, kad pagal šiuo metu byloje pateiktą taikos sutarties projektą (4 t., 15, 16 b. l.) atsakovė G. K. padengtų vos pusę ieškovo išlaidų advokato pagalbai padengti, todėl byla, jau nekalbant apie paties reikalavimo atsisakymą, ieškovui baigtųsi nuostolingai, o vien motyvas greičiau pabaigti bankroto procedūrą (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartimi BUAB „Broliai mūrai“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2013 m. birželio 1 d.), teisėjų kolegijos nuomone, tokiam sprendimui nėra pakankamas. Juo labiau, kad, kaip nurodo pats apeliantas, kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs fiksuotas administravimo išlaidas už visą bankroto procedūrą, t. y. nepriklausomai nuo jos trukmės. Atitinkamai apelianto argumentas, kad jam svarbu nurašyti skolas ir tokiu būdu gauti mokestinę naudą, nes realiai atgauti nieko nesitiki, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pakankamas pateisinti ginčijamo nutarimo priėmimą, nes tokiu būdu „už“ ginčijamo nutarimo priėmimą balsavusių BUAB „Broliai mūrai“ trečios eilės kreditorių balsais pažeidžiamos antros eilės kreditorių (Panevėžio AVMI, VSDFV Panevėžio ir Pasvalio skyrių) teisės į finansinių reikalavimų patenkinimą (ĮBĮ 35 str. 3 d.).

Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti kreditorių susirinkimo nutarimo interpretacijų, kreditorių susirinkimo protokole turėjo būti išdėstytos esminės taikos sutarties sąlygos, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, jog BUAB „Broliai mūrai“ kreditorių susirinkimo 2012 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. 4 naikintinas kaip prieštaraujantis BUAB „Broliai mūrai“ kreditorių interesams ir pažeidžiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės principus, o naikinti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis