Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-06-02 · Administracinė byla Nr. A-2805-629/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-02
Bylos Nr.
A-2805-629/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00500-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Alenas Piesliakas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2805-629/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00500-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu R. M. T. A. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu R. M. T. A. prisistatančio asmens skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. (duomenys neskelbtini) piliečiu R. M. T. A. prisistatęs asmuo (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S63944 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis nurodė, kad jam gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes Užsienietis savo elgesiu neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, nedarė jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo su pareigūnais.

Atsiliepimas

3. Migracijos departamentas atsiliepimu į Užsieniečio skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad Užsienietis nebuvo sulaikytas, o įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jam nebuvo pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Migracijos departamentas teigė, jog Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (teikė prieštaringus paaiškinimus), į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be jokių asmens dokumentų, todėl, Migracijos departamento vertinimu, Užsienietis galėjo pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turėjo būti kontroliuojamas.

II.

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Užsieniečio skundas atmestas.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas nustačius, jog egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nebuvo sulaikytas, o įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės.

7. Teismas taip pat nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų, todėl, paskyrus Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nebūtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą.

8. Teismo vertinimu, Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Teismas Užsieniečio skunde nurodytų argumentų nelaikė išimtiniais, jie nesudarė pagrindo paskirti jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

III.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

10. Užsienietis nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas prilygsta sulaikymui ir yra neproporcinga bei nepagrįsta sankcija, kurios skyrimui nėra pagrindo, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidžia esmines žmogaus teises. Užsienietis pažymi, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti. Užsieniečio prašymas sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo ribojimų atitinka Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisvėmis, sprendimo vykdymui užtikrinti pakanka trumpesnio termino netaikant judėjimo apribojimų.

Atsiliepimas

11. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Migracijos departamentas nurodo, kad Užsienietis 2022 m. gegužės 25 d. pasišalino iš apgyvendinimo vietos, o duomenų, jog jis būtų grįžęs, Migracijos departamentas neturi. Migracijos departamentas teigia, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, buvo prisistatęs nepilnamečiu asmeniu, tačiau buvo nustatyta, kad Užsieniečio biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) paklaida. Migracijos departamento vertinimu, Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra pagrįstas. Migracijos departamentas taip pat pažymi, jog Užsienietis nebuvo sulaikytas, o įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei įvertinęs Užsieniečio riziką pasislėpti, netenkino Užsieniečio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą arba netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimų, nurodydamas, kad, atsižvelgus į jo individualią padėtį, jam gali būti pritaikoma jo prašoma priemonė.

16. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais (Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.; Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų tarnautojais ir darbuotojais). Be to, Sprendime pažymėta, kad Užsienietis melavo dėl savo amžiaus.

17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

18. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

22. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo priėmimo metu galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje, kurioje jo prašymas suteikti prieglobstį, kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, grindžiamas iš esmės jo paaiškinimais ir vieša informacija apie kilmės šalį, nebuvo priimtas, konstatuoja, kad Užsieniečio dalyvavimas teismo, kuriam skundė šį sprendimą, posėdyje galėjo būti būtinas. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika, dėl ko buvo pagrindas daryti išvadą, jog, apgyvendinus Užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, gali būti nepasiekti Įstatyme numatyti tikslai, kurių siekiama parenkant priemones, reglamentuojančias prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju vis dar egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyti veiksniai, nėra galima daryti išvados, kad Užsieniečio apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam laisvės judėti Lietuvos Respublikoje, nebuvo tinkama, t. y. neproporcingai griežta, priemonė.

24. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria Užsienietis apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, buvo pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečio judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo.

25. Apibendrindama, teisėjų kolegija nurodo, jog apeliacinio skundo argumentais konstatuoti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai taikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neišsiaiškinus reikšmingų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

26. Pažymėtina, kad iš Migracijos departamento kartu su atsiliepimu pateiktos medžiagos, be kita ko, ir Pabėgėlių priėmimo centro 2022 m. gegužės 27 d. rašto Nr. J-909 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog Užsienietis 2022 m. gegužės 25 d. pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro. Migracijos departamento teigimu, dabartinė Užsieniečio buvimo vieta nėra žinoma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisminės patikros objektu buvusi Migracijos departamento Spendimo dalis nebeturės įtakos Užsieniečio teisei laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ateityje, net ir pasikeitus jo buvimo vietos faktinei situacijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu R. M. T. A. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasAlenas PiesliakasMilda Vainienė