Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė Bukauskienė Baudž. byla Nr. 1A-613-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00040-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.3.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. liepos 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-05-02 nuosprendžio, kuriuo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su T. B., 2011-03-17, apie 20.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Skuodo mieste, bendrabučio virtuvėje iš R. L. striukės kišenės slapta, tyčia pagrobė 248 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 2220s, priklausantį R. L..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam A. S. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Nuteistasis A. S. yra recidyvistas, tyčinius nusikaltimus daro nuolat, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau septynis kartus teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimų nuosavybei padarymą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui. Be to, apylinkės teismui neišnagrinėjus šios bylos, A. S. 2011-04-15 vėl padarė nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes pagrobto turto vertė neviršijo reikiamo dydžio. Be to, A. S. daug kartų baustas administracine tvarka. Tokiu savo elgesiu A. S. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas, už naują nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

Paskirdamas nuteistajam A. S. už tyčinį nusikaltimą žymiai švelnesnę už sankcijos vidurkį, artimą jos minimumui laisvės atėmimo bausmę, Skuodo rajono apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltę, tikslus ir motyvus, padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, jog jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes.

Apelianto A. S. skunde nurodyta aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į šią bei kitas apelianto A. S. skunde nurodytas aplinkybes, jog jis surado telefoną ir atidavė policijai, susitaikė su nukentėjusiuoju ir pastarasis pretenzijų neturi, pagrobtas nedidelės vertės turtas, apylinkės teismas atsižvelgė paskirdamas pastarajam bausmę.

Nėra pagrindo nuteistajam A. S. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, t. y. taikyti BK 62 straipsnį. Kolegija pažymi, kad bausmės švelninimas šiuo pagrindu įmanomas tik nustačius įstatyme nurodytų sąlygų visumą, tačiau šiuo atveju tokios sąlygos nenustatytos. Kita vertus, net ir esant visoms būtinoms sąlygoms, teismas ne privalo, bet, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnį. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui), šioje byloje realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam A. S. atitinka įstatymų reikalavimus. Kita vertus, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į nuteistajam pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) bei kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Kaip rezultatas nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė žymiai mažesnės nei šio straipsnio sankcijos vidurkis, artima jos minimumui.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdama į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, išsamiai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, nusikaltimo padarymo priežastis, ankstesnius nuteistojo teistumus. Teisėjų kolegijos nuomone, tik A. S. realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis – apriboti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį laikytis įstatymų, taip pat nubausti už padarytą nusikalstamą veiką ir taip užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui A. S. yra aiškiai per griežta.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam A. S., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.