Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei E. O. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atlyginimo dydžio už žemės sklypą nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatas, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (Finansų ministerijos) patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.

Atsakovė buvo raštu informuota dėl vyksiančio jos valdomo žemės sklypo apžiūros, tačiau nepateikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypo vertės. Vėliau atsakovė taip pat nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių. Įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, negu asmeninį turto savininko interesą. Teisingumo negalima pasiekti, tenkinant tik vieno asmens ar vienos grupės ir paneigiant kitų interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Be to, tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog nustatant teisingo atlyginimo dydį kiekvienu atveju būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės ir privačių interesų, t. y. atlyginimo dydis nustatomas laikantis proporcingumo reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisingo atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę aktualus ne tik žemės savininkui, pareiškėjai, bet ir valstybei, nes už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų. Todėl paimant žemę visuomenės poreikiams tokios žemės, kito nekilnojamojo turto savininkas ir kiti daiktinių teisių turėtojai negali nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita. Dėl nurodytų priežasčių atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę turėtų būti nustatytas pagal Turto vertinimo ataskaitą ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 1507. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19-KPA08-076 buvo parengta 2019 m. rugpjūčio 30 d., ją rengė UAB „Capital vertinimas“ atestuota nekilnojamojo turto vertintoja A. V., nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000121, išduotas Vilniuje 2017 m. gegužės 3 d. (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1, vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 0,2881 ha bendro ploto dalies 1,8010 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. 4618/0001:152, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 200-2, adresas Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. rugpjūčio 7 d. yra 1 060 Eur. Atsižvelgus į surinktą bei pateiktą informaciją, nuostolių nenustatyta. Iš atsakovės visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu minėtam žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų. Žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 nurodyta Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė ir apskaičiuotų nuostolių suma nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“ vertintoja A. V., turinti turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypų vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina leistinu ir tinkamu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Pareiškėja iki pareiškimo pateikimo pervedė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. 1507 nurodytas sumas į notarės R. B. depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2ZP-1523 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ informavo atsakovę.

Atsakovė E. O. M. teismui atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas pareiškėjos sūnui, be to, apie teismo posėdį ne kartą paskelbta viešai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 15 d. akto Nr. ŽVP-1507-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4618/0001:386) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą E. O. M. nuosavybės teise valdomą 0,2881 ha žemės sklypą (kadastro Nr. 4618/0001:386, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav., valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) nustatyti, kad atsakovei E. O. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 15 d. aktu Nr. ŽVP-1507-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4618/0001:386) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,2881 ha žemės sklypą (kadastro Nr. 4618/0001:386, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav., dydis yra 1 060 Eur.

Pažymėtina, jog pirmasis reikalavimas patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 15 d. akto Nr. ŽVP-1507-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4618/0001:386) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą E. O. M. nuosavybės teise valdomą 0,2881 ha žemės sklypą (kadastro Nr. 4618/0001:386, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Jonavos r. sav., valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi yra išspręstas. Taigi, ginčas byloje kilo ir byla nagrinėjama tik dėl antrojo reikalavimo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės 0,2881 ha žemės sklypą (kadastro Nr. 4618/0001:386, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Jonavos r. sav., dydį 1 060 Eur.

Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją šį projektą įgyvendinančia institucija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, pareiškėja).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Papildomai pažymėtina, kad Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.l). Specialiojo plano registracijos unikalus kodas T00079723.

Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėja 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 2-4666 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo žemės sklypo savininkę E. O. M. apie pradėtą jos nuosavybės teise valdomo 1,8010 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Jonavos r. sav. teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taip pat šiuo raštu savininkė buvo informuota apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios atsakovės žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyti veiksmai.

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas), pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 2ZP-2722 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininkę apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu savininkė taip pat buvo informuota apie nepriklausomo turto vertintojo atliekamą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą (apžiūrą) vietovėje ir kad iš jai priklausančio 1,8010 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams paimama 0,2881 ha dydžio dalis.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19-KPA08-076 buvo parengta 2019 m. rugpjūčio 30 d., ją rengė UAB „Capital vertinimas“ atestuota nekilnojamojo turto vertintoja A. V., nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000121, išduotas Vilniuje 2017 m. gegužės 3 d. Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1, vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 0,2881 ha bendro ploto dalies 1,8010 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. 4618/0001:152, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 200-2, adresas Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. rugpjūčio 7 d. yra 1 060 Eur. Atsižvelgus į surinktą bei pateiktą informaciją, nuostolių nenustatyta.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 1P-391-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje tiesimo) projekto patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT 2019-12-16 įsakymas Nr. 1P-391-(1.17 E.)) patvirtino Projektą.

NŽT Jonavos skyriaus vedėjas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 5SK-260-(14.5.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4618/0001:152 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. 4618/0001:152, padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 200-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 200-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 200-2.

NŽT direktorius 2020 m. balandžio 15 d. aktu Nr. ŽVP-1507-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4618/0001:386) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir NŽT 2020 m. balandžio 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 1507) paėmė visuomenės poreikiams E. O. M. nuosavybės teise valdomą 0,2881 ha žemės sklypą (kadastro Nr. 4618/0001:386, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) Jonavos r. sav. Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 dydis 1 060 Eur, iš jų žemės sklypo vertė 1 060 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis 0 Eur.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 2ZP-1257 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovę, kad NŽT priėmė 2020 m. balandžio 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 1507, pateikė akto kopiją, pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėja taip pat informavo atsakovę, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

Taigi, atsakovė buvo tinkamai informuota apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymą. Atsakovė per nustatytą terminą NŽT 2020 m. balandžio 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. 1507 nepasirašė, todėl pareiškėja, vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šio akto teisėtumo patvirtinimo.

Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo pervedė 2020 m. balandžio 15 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. 1507 nurodytas atlyginimo sumas į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2ZP-1523 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuoti Žemės paėmimo įstatyme.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka ginčui dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto patekus į apygardos administracinį teismą, šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą. Prieš priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, apygardos administracinis eismas įvertina, ar yra visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams.

Kaip minėta, Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, todėl toliau nagrinėja ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą; žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 punkte (nagrinėjamam ginčui taikytina 2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija) nustatyta, kad lyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – Turto vertinimo metodika), 26 punkte nustatyta, kad, taikant palyginamosios vertės metodą, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus; vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas (26 punktas); taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo–pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus (27 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, išsamiai pasisakė ir analizavo Europos Žmogaus Teisių Teismo padarytas išvadas nagrinėjamu klausimu ir pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr. Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], no. 71243/01, 25 October 2012, § 108; Scordino Italy (no. 1) [GC], no. 36813/97, § 93, ECHR 2006 V). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar uždėjo pareiškėjams neproporcingą naštą. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijęs su turto verte (žr. Former King of Greece and Others v. Greece [GC] (just satisfaction), no. 25701/94, § 78, 28 November 2002; mutatis mutandis, Papachelas v. Greece [GC], no. 31423/96, § 48, ECHR 1999 II; Efstathiou and Michailidis & Co. M. A. v. Greece, no. 55794/00, § 26, ECHR 2003 IX). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. Guiso-Gallisay v. Italy (just satisfaction) [GC], no. 58858/00, § 94-95, 22 December 2009; Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], § 111). Vis dėlto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr. Broniowski v. Poland [GC], no. 31443/96, ECHR 2004 V, § 182; Vistiņš and Perepjolkins v. Latvia [GC], § 112), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr. Former King of Greece and Others (merits), § 89).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nurodytų materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bylose, kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes, yra konstatavęs, kad sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas darytina išvada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Teisme nagrinėjant bylą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Pažymėtina, kad jau institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą (Žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalis). Taip pat pažymėtina, kad kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais; šis sprendimas registruojamas Nekilnojamojo turto registre; per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, turi kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 ir 9 dalys, 47 straipsnio 3 dalis). Tokiu, kaip nagrinėjamo ginčo, atveju teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei. Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siūlymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymą ir leidžia išvengti ginčo nagrinėjimo teisme; institucija, priimdama sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį būtų kreiptasi, daliniu sprendimu išspręs ginčą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siūlomą atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija), Turto vertinimo metodikos 20.2 punktas). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Konkrečiam žemės sklypui taikomas ribojimas, kad esama jo žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį, vertintinas kaip jo individuali savybė, į kurią turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant šio žemės sklypo rinkos vertę. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina atsižvelgiant į aplinkybę, jog esama jo žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį.

Iš atsakovės visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu minėtam žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų. Žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių ir nebuvo vykdoma ūkinė veikla.

Vertinimo ataskaitoje Nr. 1 nurodyta Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė ir apskaičiuotų nuostolių suma nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“ vertintoja A. V., turinti turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypų vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina leistinu ir tinkamu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Kitų įrodymų dėl paimamo visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto vertės byloje nepateikta.

Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (6 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių nesutinka su Vertinimo ataskaitos Nr. 1 išvada nustatant kompensacijos dydį už ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su turto vertintojos padarytomis išvadomis nustatant žemės sklypo vertę atsakovės nuosavybės teisių į jį praradimo momentu.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinus bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus (tarp jų pateiktą turto vertinimo ataskaitą) nustatytas atsakovei priteistinos kompensacijos dydis pagal turto vertinimo ataskaitą – 1 060 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja į bylą pateikė prašymą atlyginti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktas paslaugas, kurias sudarė pareiškimo parengimas ir pateikimas teismui.

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas Povilas Juzikis, AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos narys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P 131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 10 darbuotojų (duomenys iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje.

Vertindamas bylos pobūdį teismas atsižvelgia į tai, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, NŽT priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis.

Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės E. O. M. 0,2881 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 4618/0001:386, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Jonavos r. sav., 1 060 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt eurų) atlyginimo dydį.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.