- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-298-174-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- R., R. F., J. D.
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A–298-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2008 m. spalio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. F. ir J. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. F. (R. F.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d., 233 str. l d. ir nuteistas:
pagal BK 149 str. 3 d. – šešerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 233 str. 1 d. – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2005-09-08 iki 2005-12-06.
Baudžiamasis procesas dėl R. F. pareikštų kaltinimų pagal BK 161 str. 2 d. nutrauktas, suėjus senaties terminui.
J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 233 str. l d. ir nuteistas 50 MGL dydžio (6500 litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. F. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 11 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 24.00 val., savo automobiliu „Renault-Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusivežė nepilnametę S. B., gim. (duomenys neskelbtini), į viešbutį (duomenys neskelbtini), kur viešbučio 207 kambaryje, pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios S. B. bejėgiška būkle dėl jos nugirdymo alkoholiu, ją nurengė ir lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią, tai yra ją išžagino.
Be to, R. F. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 17 d., ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. B. išžaginimo, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją, kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų jam naudingus, tai yra melagingus parodymus ir paneigtų jo padarytą nusikalstamą veiką, automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė S. B. į parduotuvę „Maxima“, esančią Taikos pr. 61, Klaipėdoje, kurioje R. F. nupirko jai rūbus, sportinius batelius, o važiuojant pas advokatą J. D., kurio jau buvo paprašęs pakalbėti su nukentėjusiąja ir įtikinti, kad ši duotų melagingus parodymus dėl jos išžaginimo, jis nukentėjusiajai liepė duoti melagingus, tai yra jam naudingus, parodymus ikiteisminio tyrimo apklausų metu ir paneigti jo darytą nusikalstamą veiką bei visą kaltę versti seseriai R. E., jog ji iš pavydo, kad R. F. jos nebelanko, sugalvojo istoriją dėl S. B. išžaginimo.
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. rugpjūčio 18 d. dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, nukentėjusiąją S. B. nuvežė pas advokatą J. D., kuris žinodamas, kad jai reikia vykti pas tyrėją apklausai, nurodė, kad nukentėjusiajai ten vykti nereikalinga.
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad policijos pareigūnai atnešdavo šaukimą S. B. 2005-08-23 13.00 val. ir 2005-08-30 14.00 val. atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, ir laikotarpiais nuo 2005-08-20 iki 2005-08-30 (tikslesnį laiką nurodančių duomenų nesurinkta) liepdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nevažiuoti, pažadėdamas viską sutvarkyti pats.
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2005 m. rugsėjo 5 d., tikslus laikas nenustatytas, atvežė nukentėjusiąją S. B. pas advokatą J. D., kad pastarasis nukentėjusiąją pamokytų, kaip elgtis apklausos metu, kokius jam naudingus parodymus duoti. Išėjus iš kontoros, esančios (duomenys neskelbtini), kartu su J. D., pastarasis nukentėjusiajai S. B. liepė rytoj, tai yra 2005 m. rugsėjo 6 d., laukti prie mokyklos, žadėdamas atvažiuoti ir nuvesti ją pas tyrėją bei liepė ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti melagingus parodymus, tai yra visą kaltę dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo versti seseriai R. E..
J. D. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 17 d. ryte, tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, po to, kai 2005-08-16 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. B. išžaginimo ir į policijos komisariatą pristatytas kaip įtariamasis šio nusikaltimo padarymu R. F., savo kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini) m. R. F. paprašytas paveikti nukentėjusiąją S. B., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus, tai yra R. F. naudingus, parodymus ir paneigtų jo padarytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios S. B. vardu surašė pareiškimą, kurį nukentėjusiajai liepė perrašyti savo ranka, o kiek vėliau apie 11.00 val. kartu su nukentėjusiąja S. B. išvažiavo į Klaipėdos m. VPK, ir kai bevažiuojant S. B. nurodė, jog pareiškime surašyti parodymai yra neteisingi, jis liepė meluoti ir duoti tokius parodymus, kurie surašyti pareiškime, tai yra paneigti R. F. padarytą nusikalstamą veiką ir tą pareiškimą su melagingais parodymais jis pateikė tyrimą atliekančiai pareigūnei.
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2005 m. rugpjūčio 17 d. 13.00 val. S. B. turi atvykti apklausai, nukentėjusiajai nurodė, jog jai nebūtina dalyvauti, ir ją išsivežė pas save į kontorą.
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2005 m. rugpjūčio 18 d., dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, R. F. vėl S. B. atvežus pas jį į kontorą, žinodamas, jog nukentėjusiajai reikia nueiti pas tyrėją į apklausą, ten eiti neleido, tai yra tokiu būdu J. D. trukdė nukentėjusiajai atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir duoti parodymus.
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. rugsėjo 5 d., kai R. F. atvežė nukentėjusiąją S. B. pas jį prie kontoros, išėjęs į gatvę prie (duomenys neskelbtini), stovėjusios S. B., dar kartą liepė apklausos metu viską sakyti taip, kaip buvo surašyta jos perrašytame pareiškime ir visą kaltę dėl pradėto ikiteisminio tyrimo versti seseriai R. E., tuo siekdamas, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, naudingus įtariamajam R. F. ir tuo paneigti R. F. padarytą nusikalstamą veiką bei pateikti pareiškimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2005 m. rugsėjo 6 d., apie 18.00 val., atvykęs į Priekulės specialiąją internatinę mokyklą, kurioje mokėsi nukentėjusioji S. B., ir susitikęs su ja liepė tvirtinti, jog dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kalta R. E..
Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. rugsėjo 7 d. ar 8 d., tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbtini), J. D. kontoroje, paprašė A. S. parašyti pareiškimą S. B. vardu, o pastarajam sutikus, padiktavo A. S., kuris parašė, kad S. B. atsisako savo duotų parodymų, ir nurodo, kad ji melavo policijoje ir apkalbėjo R. F..
Po to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m. rugsėjo 8 d., apie 16.00 val., A. S. surašytą pareiškimą nusivežė į Priekulę, kur per tarpininkus E. L. ir K. V. šį pareiškimą perdavė S. B., pats bendraudamas su ja mobiliuoju telefonu, siūlė jai atlygį – 100 litų, o ateityje dar didesnę pinigų sumą už pasirašymą ant jai atnešto pareiškimo, žadėdamas nupirkti mobiliojo ryšio telefono aparatą, ir bandė per tarpininką E. L. perduoti S. B. 100 litų, bet nukentėjusioji pinigų nepaėmė ir pasirašyti atsisakė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. F. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nušalinimai teisėjai buvo reiškiami keletą kartų, tačiau visi jie buvo atmesti. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeista teisė į teisingą teismą. Teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad teisminio nagrinėjimo metu taip ir nebuvo baigta abiejų nukentėjusiųjų apklausa. Dėl šios aplinkybės liko nepašalinti nukentėjusiųjų parodymų esminiai prieštaravimai. Teismas nuosprendyje pažeidė esminį baudžiamojo proceso principą – nekaltumo prezumpciją ir faktiškai nuosprendį grindė teisiamojo kaltumo prezumpcija. Tai patvirtina nuosprendžio 9, 10 psl. esančios teismo išvados, kad nukentėjusiosios S. B. parodymai nėra paneigti: „...nėra gauta duomenų, paneigiančių S. B. parodymus...“. Tvirtina, kad ne jo, kaip kaltinamojo, pareiga įrodinėti ar paneiginėti jį apkalbančius. Taip pat apeliantas R. F. nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad buvo pats nusikaltimo įvykis (S. B. išžaginimas). Apklaustas kaip liudytojas teismo medicinos ekspertas V. Armonas patvirtino aplinkybes, nurodytas 2005-08-17 specialisto išvadoje Nr. G 1774/05(03), bei kategoriškai nurodė, kad S. B. iki jos apžiūros 2005-08-17 vaginalinių lytinių santykių neturėjo. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas teismo medicinos ekspertas D.Vitkus pripažino, kad negali nurodyti, kokiu metu susidarė S. B. mergystės plėvės senas įtrūkimas. Abu ekspertai neatmetė masturbacijos pasekmių. Teismo šališkumą patvirtina ir teismo pozicija, kuria nesiremiama eksperto V. Armono surašyta specialisto išvada bei parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Apeliantas R. F. teigia, kad teismo nuosprendyje kaltinimai dėl poveikio nukentėjusiajai ir trukdymo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną suformuluoti nurodant, kad tai buvo daryta per nukentėjusiosios S. B. motiną D. B., o kaltinamajame akte, kad poveikį darė tiesiogiai arba per J. D.. Be to, kaltinimai dėl poveikio suformuluoti labai abstrakčiai, tai pasunkino jo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys paneigia S. B. turėjus lytinius santykius iki bylos iškėlimo, akivaizdu, kad ir kaltinimai dėl poveikio yra nepagrįsti, nes nebuvo pagrindo tam poveikiui daryti. Taip pat teigia, kad nuosprendis rezoliucinėje dalyje dėl kaltinimo pagal BK 161 str. 2 d. yra prieštaringas, nes nurodyta, kad jis pripažįstamas kaltu padaręs šį nusikaltimą, o pabaigoje, kad baudžiamasis procesas dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 161 str. 2 d. nutraukiamas, suėjus senaties terminui.
Apeliaciniame skunde nuteistasis J. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo analogiškus nuteistojo R. F. apeliacinio skundo motyvus. Taip pat nurodo, kad šališkumą teisėja išreiškė dar prieš bylos nagrinėjimo teisme pradžią - nagrinėdama kitą bylą, kurioje jis dalyvavo kaip kaltinamojo gynėjas, teisėja pareiškė, kad jis nebegali būti laikomas advokatu ir nušalino nuo bylos. Teigia, kad šališkas buvo ne tik teismas, bet ir ikiteisminis tyrimas. Būtent kaltinančioji pusė darė poveikį liudytojams. Akivaizdžiausiai tai pasireiškė liudytojo A. S. atveju, nes dėl jo net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neva melagingų parodymų šiame ikiteisminiame tyrime davimo dar iki šios bylos atidavimo teismui. Apie poveikį liudytojams teismo metu nurodė ir liudytojai E. L. bei R. E., kuri net apsiverkė pasakodama apie jai darytą poveikį. Taip pat apeliantas J. D. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip advokatas – nukentėjusiosios S. B. atstovas. Šias aplinkybes patvirtina tiek byloje pateiktas advokato susitarimas, tiek specialisto išvada, patvirtinanti, kad šį susitarimą pasirašė S. B. motina D. B.. Galiausiai šią aplinkybę netiesiogiai patvirtino ir prokuroro surašytas jo nušalinimas ikiteisminiame tyrime. Taigi apeliantas mano, kad pasisakant dėl neva buvusio poveikio nukentėjusiajai labai svarbu įvertinti jo, kaip nepilnametės nukentėjusiosios atstovo, teisę turėti savarankiškas procesines teises bei poziciją ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigas užtikrinti nukentėjusiosios teises ir atitinkamai informuoti jį, kaip nukentėjusiosios atstovą. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, pažeisdamas įstatymų reikalavimus, nukentėjusiosios atstove pripažino R. E. ir vengė bendradarbiauti su juo. Apeliantas teigia, kad kaltinimai dėl poveikio nukentėjusiajai ir trukdymo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, suformuluoti nepakankamai konkrečiai, ir tai pasunkino jo teisinę padėtį. Labai svarbu atsižvelgti į pačios nukentėjusiosios S. B. parodymus, kad ji apeliantui sakė netiesą bei tokiu būdu jį klaidino. Be to, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys paneigia S. B. turėjus lytinius santykius iki bylos iškėlimo, akivaizdu, kad ir kaltinimai dėl poveikio yra nepagrįsti, nes nebuvo pagrindo tam poveikiui daryti.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).
BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Šią nuostatą pažeidė pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą.
2007-03-05 teisme buvo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai. Kaltinamasis J. D. nurodė, kad pagal teisėjos 2007-01-17 pareikalavimą Nr. I-236-158/07 jis, kaip advokatas, buvo paskirtas ginti kaltinamąjį I. L. Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Posėdis buvo paskirtas 2007-02-09. Tačiau atvykus susipažinti su byla, teisėja atsisakė leisti susipažinti su bylos medžiaga ir atsisakė leisti dalyvauti teismo posėdyje bei ginti I. L.. Motyvai buvo tokie, kad ji paskambinusi į Advokatų taryba pranešė apie tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama jo baudžiamoji byla, jis jau nebegali dirbti advokatu, jo įgaliojimai sustabdyti ir savo iniciatyva teisėja pakeitė jį šioje byloje kitu advokatu. Tokiu būdu atsisakiusi leisti jam atstovauti asmeniui kitoje byloje, teisėja išreiškė išankstinę nuomonę ir požiūrį jo kaltės klausimu, nes jokio teisinio ir moralinio pagrindo tam neturėjo. Tuo buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kad joks asmuo negali būti laikomas kaltu, kol tai neįrodyta teisme. Nei juridinio, nei moralinio pagrindo uždrausti verstis advokato praktika jai nebuvo, nes tokia teisė iš jo nebuvo atimta. Taigi buvo išreikšta išankstinė nuomonė dėl jo kaltės ir realiais veiksmais parodytas teisėjos šališkumas.
2007-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi teisėja prašymo dėl jos nušalinimo netenkino, motyvuodama tuo, kad nėra BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų. Nurodė, kad nagrinėdama kaltinamojo J. D. baudžiamąją bylą, ji turėjo pagrindo manyti, kad jis yra pažeidęs advokato etikos reikalavimus ir kol nebus priimtas dėl to sprendimas, jis negali atlikti advokato pareigų kitose bylose. Tokie veiksmai yra neišvengiami, siekiant užtikrinti tinkamą I. L. gynybą.
Šie teisėjos veiksmai ir nutarties argumentai akivaizdžiai įrodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, kuris iš tiesų turėjo išankstinę nuomonę dėl J. D. kaltės. Kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Iš 2007-02-22 Lietuvos advokatūros protokolo Nr. 21 matyti, kad J. D. laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo tik 2007-02-22. Teisėja neturėdama oficialių duomenų, kad minėtas asmuo nebegali verstis advokato praktika, peržengdama savo kompetencijos ribas, uždraudė jam dalyvauti I. L. byloje, nors jokio teisinio pagrindo tam neturėjo. Kartu buvo išreikšta jos, kaip bylą nagrinėjančios teisėjos, išankstinė nuomonė dėl kaltinamojo J. D. kaltės.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija nustato, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, todėl iš esmės nenagrinėja apeliantų apeliacinių skundų argumentų.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
panaikinti 2008 m. gegužės 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui kitam teisėjui.