Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2015-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-517/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
1-76-517/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05428-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
T. S.
Baudž. byla Nr. 1-76-517/2015m.
(Proceso Nr. 1-01-1-05428-2015-0)
Bylos kategorija Nr. 4.8
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.1 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2015m. vasario 26d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

T. S., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini),, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. S., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

2015m. sausio 24d. apie 21³⁰ val., vakare, kaltinamasis T. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, svečiuodamasis savo uošvio-pil. S. P. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), per išgertuves kilusio šeimyninio konflikto metu, užėjęs į virtuvę, užsipuolė savo uošvį-pil. S. P., kuriam tyčia ne mažiau kaip penkis kartus su kumščiu sudavė į galvos sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam S. P. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaip matyti iš kaltinamojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. sausio 24d. jis su draugais girtavo. Buvo išgerti du po 0,5 l talpos buteliai trauktinės

„ Starka “ ir du plastikiniai buteliai alaus. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Išsiskyręs su draugais, parėjo nakvoti pas savo uošvius. Jis nuėjo ir atsigulė kambaryje, kadangi labai norėjo miegoti. Tuo metu virtuvėje abu jo uošviai ir žmona S. S. gėrė alkoholį. Gulėdamas lovoje ir bandydamas užmigti, išgirdo, kad tarp uošvių virtuvėje kilo žodinis konfliktas. Kaip jis suprato, tas konfliktas kilo be priežasties. Uošvis rėkė ant uošvienės. Išgirdęs triukšmą, jis nuėjo į virtuvę ir atrodo su dešine ranka kelis kartus sudavė uošviui. Kiek kartų ir į kurias tiksliai galvos vietas jis uošviui sudavė, pasakyti negali, nes buvo girtas, tačiau neatmeta, kad galėjo būti suduoti penki smūgiai. Jis nematė ar po suduotų smūgių jo uošviui iš kur nors bėgo kraujas. Po to, kai sumušė uošvį, išėjo iš namų ir nuėjo į savo tėvų namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Žmona liko savo tėvų namuose. Dėl to, kad sumušė uošvį, jis labai gailisi(b.l. 39).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis T. S. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo S. P. ir liudytojų I. P. ir S. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 11, 16, 18, 20), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu(b.l. 2-4) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 5), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 6-7) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. sausio 24d. jo namuose vyko išgertuvės. Virtuvėje su savo žmona ir dukra S. S. gėrė degtinę ir alų. Jiems begeriant, į namus grįžo jo žentas T. S., kuris taip pat buvo neblaivus ir iš karto nuėjo miegoti. Išgertuvių metu dėl kažko tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jis apsipyko su savo žmona I. P., dėl buvusio girtumo neatsimena. Kilus triukšmui, į virtuvę užėjo jožentas T. S., kuris, nieko nesakęs, ne mažiau kaip penkis kartus, atrodo abejomis rankomis sudavė jam į galvos sritį, jis net nespėjo sureaguoti. Jeigu būtų sureagavęs, tai gal ir atgal būtų sudavęs savo žentui. Vienas iš žento suduotų smūgių prakirto jam kairį antakį. Iš prakirsto antakio bėgo kraujas, tačiau jis pas medikus nesikreipė, antakio jis nesiuvo, o tik pavaikščiojo su užklijuotu pleistru ir viskas. Suduotus smūgius matė virtuvėje buvusios jo žmona ir dukra S. S.(b.l. 11). Šias aplinkybes nukentėjusysis S. P. buvo nurodęs ir 2015m. sausio 24d. policijai rašyto pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto iškėlusiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui įvykio vietoje nufotografavus nusikaltimo padarymo vietą, kurioje matomi vykusių išgertuvių pėdsakai(b.l. 2-5).

Kaip matyti iš liudytojų I. P. ir S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jos abi, duodamos parodymus byloje, pilnai patvirtino nukentėjusiojo S. P. aiškinamas aplinkybes apie kilusį šeimyninį konfliktą 2015m. sauio 24d. pil. P. namuose vykusių išgertuvių metu, į kurį įsikišo ir į namus grįžęs neblaivus kaltinamasis S. S., kuris sumušė nukentėjusįjį(b.l. 16, 18, 20).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo S. P., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 6-7).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2015m. sausio 24d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami sutuoktinio tėvai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis T. S., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinės tėvą-nukentėjusįjį S. P., ko pasekoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje.

Kaltinamojo T. S. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusysis jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo(b.l. 11).

Kaltinamasis T. S. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti galutine bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jo dydžiu(b.l. 43).

Sankcijoje už kaltinamajam T. S. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo T. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis T. S. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo T. S., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam T. S., kaip pirmą kartą nusikalstančiam ir teisiamam asmeniui, yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo T. S. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti tęsti darbą ūkininko V. R., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje, o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos, užsiregistruoti darbo biržoje, ir b) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam T. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam T. S. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas R. Adamonis