Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir pagal LR baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-14 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi iš dalies jas sudedant ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų, sunkiai jį suluošindamas: 2007 m. gegužės 19 d., apie 21.20 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. S. metu, tyčia peiliu vieną kartą smogė V. S. į pilvą ir padarė kiaurinį durtinį-pjautinį pilvo sužalojimą su durtine-pjautine žaizda pilve po krūtinkauliu ir kairės kepenų skilties sužalojimu ties apvaliuoju kepenų raiščiu, tai yra sunkiai suluošino V. S..

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad bausmė jam paskirta neteisingai ir yra per daug griežta. Nuteistasis pažymi, kad teismas patvirtino, jog jis padarė V. S. sunkų sveikatos sutrikdymą ir rėmėsi LR sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 3 skyriaus 6.6.9. papunkčiu. LR BK 135 str. 1 d. numato pasekmes po sunkaus sveikatos sutrikdymo, tai yra tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos ir taip toliau, jis turėtų atsakyti pagal šį straipsnį. Kadangi V. S. po sveikatos sutrikdymo jokių pasekmių, numatytų LR BK 135 str. 1 d., neturėjo, dirba, jaučiasi gerai, todėl mano, kad teismas neturėjo taikyti jam LR BK 135 str. 1 d. už jo veiką.

Nuteistasis teigia, kad bandė įrodinėti, jog veikė būtinosios ginties sąlygomis, tačiau teismas atmetė tokią jo versiją ir nurodė, kad jis dūrė su peiliu V. S. po to, kai pavojingas V. S. kėsinimasis jau buvo pasibaigęs. Nuteistasis mano, kad padaryta išvada yra neteisinga, nes teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, o jo atmetė. Kadangi V. S. pats išprovokavo jo veiksmus, būdamas girtas, todėl jo parodymus reikia vertinti kritiškai. V. S. supranta, kad yra kaltas dėl savo užpuolimo ir nori save pateisinti. Jis dūrė su peiliu V. S. norėdamas apsiginti nuo stambesnio ir stipresnio vyro, tai yra gynėsi.

Apeliaciniame skunde nuteistasis pabrėžia, kad V. S. puolė jį staigiai, pargriovė ant žemės ir pradėjo smūgiuoti kumščiais, nuo jo veiksmų jis susijaudino ir, siekdamas atsilyginti, dūrė į jį peiliu. Teismas padarė išvadą, kad tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuteistojo manymu, jo veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 136 str. Teismas laikėsi V. S. versijos, kad po to, kai V. S. paleido jį ir stovėjo už kelių metrų nuo jo, tada nuteistasis sugalvojo panaudoti peilį. Jeigu taip būtų, V. S., matydamas jo rankose peilį, turėjo galimybę nuo peilio apsiginti. Kadangi taip nebuvo, tai reiškia, kad peilį jis panaudojo iš karto po to, kai V. S. paleido jį, o ne po to, kai V. S. buvo atsitraukęs nuo jo kelis metrus.

Nuteistasis toliau teigia, kad padarytai veikai jis specialiai nesiruošė, nukentėjusysis, būdamas girtas, pats išprovokavo veiką. Teismas savo nuosprendyje nurodė, kad jo veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Nors jis ir yra anksčiau teistas, bet dabar stengiasi pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą – sukūrė šeimą, augina kartu su žmona du nepilnamečius vaikus, įsidarbino, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai.

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti ir jo veiką perkvalifikuoti pagal LR BK 136 str., skirti jam švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas. Jeigu kolegija mano, kad jo veika kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. teisingai, prašo paskirtą bausmę sumažinti. Jeigu būtų nustatyta, kad nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d. ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis.

Prokuroras teigia, kad nėra pagrindo A. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 136 str. Pagal šį BK straipsnį atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis, susipykęs su A. K., sudavė jam keletą kartų. Tačiau ši nustatyta aplinkybė neduoda pagrindo teigti, kad dėl suduotų smūgių A. K. staiga susijaudino. Teisminio nagrinėjimo metu A. K. nurodė, kad dūrė nukentėjusiajam siekdamas atsilyginti, be to, jis pripažino, kad girtumas (jo kraujyje rasta 2,74 prom. etilo alkoholio) nulėmė jo veiksmus, t. y. tai, kad jis peiliu dūrė nukentėjusiajam. Taigi darytina išvada, kad ši aplinkybė, o ne didelis ir staigus susijaudinimas nulėmė susilpnėjusią A. K. savikontrolę bei agresyvų elgesį. Nors nukentėjusysis ir sudavė smūgius A. K., tačiau A. K. negrėsė joks rimtas pavojus, nes tuo metu nukentėjusysis jau buvo pasitraukęs nuo A. K.. Todėl tokie V. S. veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį elgesys, dėl kurio gali būti staiga labai susijaudinama.

Prokuratūros atsikirtimuose pažymima, kad pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinosios ginties situacija yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl, nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus, esant būtinajai ginčiai. Kaip jau buvo nurodyta, nors nukentėjusysis V. S. sudavė keletą kartų A. K., tačiau nebuvo nustatyta, jog dėl nukentėjusiojo veiksmų A. K. gyvybei ar sveikatai grėsė koks nors realus pavojus ir kad jam būtina buvo gintis smogiant nukentėjusiajam peiliu. Todėl A. K. veiksmai nelaikytini būtinąja gintimi.

Prokuratūros atsikirtimuose daroma išvada, kad A. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1153/07 (03) matyti, kad V. S. buvo padarytas kiaurinis durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas su durtine-pjautine žaizda pilve po krūtinkauliu ir kairės kepenų skilties sužalojimu ties apvaliuoju kepenų raiščiu, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas specialistas G. Paulikas patvirtino duotą išvadą ir nurodė, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių III skyriaus 6.6.9 papunktį pilvaplėvės ertmės kiaurinis sužalojimas pažeidžiant vidaus organus (tai buvo padaryta V. S.) yra sunkus suluošinimas, t. y. jis priskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Prokuroras pabrėžia, jog teismas skirdamas A. K. bausmę atsižvelgė į LR BK 54 str. nurodytus bausmės skyrimo pagrindus, tai yra į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į ankstesnį jo teistumą. Teismas įvertinęs šias visas aplinkybes pagrįstai skyrė A. K. už nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d., padarymą laisvės atėmimą 3 m., nes šio straipsnio sankcijoje yra numatyta tik viena bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų, o subendrinus šią bausmę su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2005-04-14 nuosprendžiu pagal LR BK 149 str. 1 d. paskirtos bausmės neatliktąja dalimi iš dalies sudedant pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą bausmę 4 m. laisvės atėmimo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, teisingai taikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymo normas.

Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog A. K. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (LR BK 135 str. 1 d.), sunkumo laipsnis nustatytas specialisto išvada. Pateikdamas išvadą specialistas rėmėsi nukentėjusiojo apžiūra, medicininiais dokumentais, sveikatos sutrikdymo masto taisyklėmis.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad pavojingas V. S. kėsinimasis, jei jis išties buvo pavojingas, jau buvo pasibaigęs ir nukentėjusysis jau stovėjo atokiau nuo kaltinamojo, ruošdamasis eiti namo, kai šis pribėgęs įsmeigė jam peilį į pilvą. Teismo padaryta išvada, kad tokie A. K. veiksmai negali būti laikomi būtina gintimi, nes neteisėtus V. S. veiksmus ir nagrinėjamą smūgį peiliu skiria laiko tarpelis ir atstumas, yra visiškai pagrįsta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. dūrė nukentėjusiajam siekdamas atsilyginti, be to, jis pats pripažino, kad girtumas nulėmė jo veiksmus, t. y. tai, kad jis peiliu dūrė nukentėjusiajam. Byloje esančia specialisto išvada nustatyta, jog A. K. kraujyje buvusi alkoholio koncentracija atitiko sunkų neblaivumo laipsnį (2,74 prom. etilo alkoholio). Taigi būtent ši aplinkybė, o ne gintis nulėmė susilpnėjusią A. K. savikontrolę bei agresyvų elgesį.

BK 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Veikos kvalifikavimą pagal BK 136 straipsnį lemia: 1) neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, 2) staiga kilusio didelio susijaudinimo dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimo), 3) nedelsiant įvykdyto atsako – sunkaus sveikatos sutrikdymo – konstatavimas.

Pagal teismų praktiką neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu pavartoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Sprendžiant klausimą, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas turi atsižvelgti į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką – atsižvelgti taip pat į jo individualias savybes.

LR BK 136 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia. Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, kad tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti labai nedaug laiko – atsakas turi sekti iš karto po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena tęsiasi labai trumpą laiką (Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-275/1999, „Teismų praktika“ Nr. 11).

Nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo V. S. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis siekė išsiaiškinti, kodėl nuteistojo dukra verkia ir bijo eiti namo, t. y. nukentėjusysis iš esmės siekė socialiai kilnių tikslų. Dėl to ir po to sekusių grumtynių apeliantas tikrai negalėjo staiga labai įsižeisti ar itin susijaudinti.

Be kita ko, apylinkės teismas pripažino nukentėjusiojo netinkamą elgesį A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su šia išvada reikia sutikti. V. S., pats būdamas neblaivus, užuot pranešęs atitinkamoms institucijoms, kišosi į nuteistojo šeimos konfliktinę situaciją dėl verkiančio vaiko ir po to grūmėsi su nuteistuoju.

A. K. padaryta veika yra laikoma sunkia tyčinė veika, kuria nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Baudžiamojoje byloje yra nustatytos nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančios (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi bei tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai) ir sunkinanti (nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus) aplinkybės. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė kaltinamajam neturįs jokių pretenzijų ir jie yra susitaikę, tačiau nuteistasis A. K. anksčiau keturis kartus teistas, paskutinį kartą už sunkų nusikaltimą, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu padarė naują tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Pirmos instancijos teismas nuosprendžio motyvuose pažymėjo, kad pastaruoju metu A. K. iš tiesų stengėsi pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą (sukūrė šeimą, įsidarbino, turi nuolatinę gyvenamąją vieta, charakterizuojamas teigiamai) ir skirdamas bausmę į tai atsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 3 metų bausmę už sunkų nusikaltimą (LR BK 135 str. 1 d.) ir nustatydamas švelnesnį nei sankcijos vidurkis bausmės dydį, tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo. Švelninti bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Be to, kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad galutinės subendrintos bausmės dydį lėmė ne vien bausmė už skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą, bet ir tai, jog buvo pridėta neatlikta dalis bausmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-14 nuosprendžiu paskirtos už 2004-11-23 įvykdytą išžaginimą. Bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.