Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje J. Ž., gimes (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 5 klasiu išsilavinimo, nedirbantis, išsituokes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaraves gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dali.

Aprašomoji dalis

nustate:

2008 metu birželio 21 diena apie 12 val. Mažeikiu rajono Dainoriu kaime S. M. priklausancios sodybos kieme, budamas apsvaiges nuo alkoholio, tycia ne mažiau tris kartus plaktuku sudave nukentejusiajai S. M. i galvos sriti, tuo padarydamas muštines galvos žaizdas, ispaustini pakauškaulio luži, galvos smegenu sumušima, kraujo išsiliejima virš kietuoju galvos smegenu dangalu, del ko nukentejusiajai S. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis J. Ž. del jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažines visiškai parode, jog 2008 m. birželio 21 d. supykes del S. M. netinkamo elgesio su kitais vyrais bei del to, kad S. M. nedave jam parukyti, kelis kartus sudave jai plaktuku i galva.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. Ž. visiško kaltes pripažinimo ir parodymu, jo kalte yra visiškai irodyta ir kitais byloje surinktais irodymais, o butent:

- nukentejusiosios S. M., kuriai nustatytas specialusis nuolatines priežiuros (pagalbos) poreikis ir todel negali dalyvauti teisiamajame posedyje, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2008 m. birželio pabaigoje pas ja gyvenes J. Ž. be jokios priežasties jai trenkes plaktuku per galva, po ko ji neteko samones (b. l. 22-23, 28);

- liudytojo E. D. parodymais, jog 2008 m. birželio 21 d. jam paskambinusi L. P. praneše, kad J. Ž. užmuše jo uošviene. Atvykes prie namo slenkscio rado sužalota galva gulincia S. M.;

- liudytojos L. P. parodymais, jog 2008 m. birželio 21 d. apie 11 val. jai sveciuojantis pas S. M., Ž. vis prašinejo parukyti bei veržesi i namo vidu, bet S. M. nedavus cigareciu ir neleidus ieiti i nama, J. Ž. kastuvu išmuše verandos lango stikla, todel jos su S. M. išsigando ir išbego i lauka. Truputi pabegejusi ji atsisuko ir pamate, kaip J. Ž. plaktuku trenke S. M. i kakta, o jai nugriuvus, dar du kartus trenke i galva;

- 2008 m. birželio 21 d. ivykio vietos – Dainoriu k., Mažeikiu r. – apžiuros protokolu, kuriame konstatuota, jog S. M. gyvenamajame name išdaužtas verandos lango stiklas, ant žemes stiklo šukes bei prie iejimo ant žemes ir ant numestos staltieses matyti rusvos spalvos deme, panaši i krauja, prie ukinio pastato numestas plaktukas (b. l. 5-15);

- 2008 m. rugpjucio 19 d. specialisto išvada Nr.G 287/08(13), kurioje konstatuota, jog S. M. nustatyta: muštines galvos žaizdos, ispaustinis pakauškaulio lužis, galvos smegenu sumušimas, kraujo išsiliejimas virš kietuoju galvos smegenu dangalu; ispaustinis kaukoles kaulo lužis ir galvos smegenu sumušimas sukele sunku sveikatos sutrikdyma (b. l. 37);

- 2008 m. birželio 21 d. (laikas:17:43:56) asmens blaivumo testo parodymais, iš kuriu matyti, jog J. Ž. nustatytas 0,66 promiliu girtumas (b. l. 62);

- 2008 m. birželio 21 d. daiktu, dokumentu pateikimo protokolu ir 2008 m. liepos 15 d. apžiuros protokolu, iš kuriu matyti, jog iš J. Ž. paimtos pilkos spalvos kelnes, kurias apžiurejus nustatyta, jog kelniu kaires klešnes priekineje apatineje dalyje, 13 cm aukšciau kelniu atlanko yra rusvos spalvos deme, panaši i krauja (b. l. 82-85);

- 2008 m. balandžio 22 d. Darbingumo lygio del nelaimingo atsitikimo darbe ar profesines ligos pažyma DLN-2 Nr.0016232, kurioje konstatuota, jog S. M. del suluošinimo darbe yra netekusi 50 procentu darbingumo (b. l. 127);

- 2008 m. rugsejo 11 d. Šiauliu teritorines ligoniu kasos raštu Nr.S-3369, iš kurio matyti, jog iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lešu, paskirstytu Teritorinei ligoniu kasai, už S. M. suteiktas asmens sveikatos paslaugas sumokejo: VšI Klaipedos universitetineje ligonineje 2008-06-21 – 2008-07-03 – 5.362,90 Lt; VšI Palangos reabilitacijos ligoninei 2008-07-03 – 2008-08-08 – 4.831,20 Lt (b. l. 133);

- 2008 m. spalio 28 d. darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr.0343436, kurioje nurodyta, jog S. M. yra netekusi 75 procentu darbingumo, jai nustatytas specialusis nuolatines priežiuros (pagalbos) poreikis (b. l. 154-157).

J. Ž. veiksmai plaktuku sužalojant S. M. kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dali kaip tycinis sunkus sveikatos sutrikdymas, nes pakaltinamas asmuo, užsimojantis plaktuku prieš kita asmeni, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobudžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingu padariniu. J. Ž., kelis kartus suduodamas plaktuku nukentejusiajai i galvos sriti, suprato tokiu veiksmu pavojinguma ir nors padarytu sveikatos sutrikdymu nekonkretizavo ir ju nenorejo, taciau samoningai leido jiems kilti, t. y. veike netiesiogine tycia.

Tokiu budu, ivertinus byloje surinktus irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, teismui nekyla jokiu abejoniu del J. Ž. kaltes padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltima – sunkiai sužalojus žmogu – ir todel jis baustinas už šio nusikaltimo padaryma.

Kaltinamojo J. Ž. atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe laikytina tai, kad veika padare apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam J. Ž. bausme teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni ir nusikalstamos veikos stadija (sunkus nusikaltimas), i kaltes forma ir ruši (netiesiogine tycia), istatymo ginamas vertybes, i kesinimosi dalyko vertinguma, padarytos žalos dydi ir masta, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo buda, laika ir vieta, žalingu pasekmiu turini ir sunkuma, taipogi kaltinamojo asmenybe - inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas bei baustas administracine tvarka, yra senyvo amžiaus. Bausmes paskirtis yra ne tik nubausti asmeni ar atimti galimybe jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, bei užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.

Atsižvelgiant i teismo nustatytas bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatyta šios bausmes vidurki (BK 54 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, i bausmes laika nuteistajam J. Ž. iskaitytinas laikinajame sulaikyme išbutas laikas nuo 2008 birželio 21 d. iki 2008 m. birželio 22 d. ir kardomasis kalinimas (suemimas) nuo 2008 m. birželio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2008 m. lapkricio 18 d.

J. Ž. iki nuosprendžio isiteisejimo paliktina nepakeista kardomoji priemone – suemimas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentejusiuoju pripažistamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstamam veika padaryta fizines, turtines ar moralines žalos. Minetojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju, turi teise reikalauti, kad butu nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstama veika padares asmuo, taip pat gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima.

Nukentejusioji S. M. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo J. Ž. priteisti 4.215,00 Lt turtines žalos ir 250.000,00 Lt neturtines žalos. Nurodo, jog nusikaltimo padarymo metu buvo sukruvinti ir sugadinti jos rubai už 40,00 Lt; išdaužtas namo langas už 50,00 Lt; du sunus, marti, dukra ir žentas ja slauge, prižiurejo jai gydantis VšI Klaipedos universitetineje ligonineje ir kelionems i ligonine išleido 800,00 Lt; 220,00 Lt sumoketa už atskira palata; vaistams išleido 800,00 Lt; vitaminams – 140,00 Lt; slaugymo priemonems – 165,00 Lt; jai gydantis VšI Palangos reabilitacijos ligonineje du sunus, marti, dukra ir žentas ja slauge, prižiurejo, kelionems i sanatorija išleido 1.500,00 Lt; ambulatoriškai gydydamasi kelionems pas gydytojus turejo 500,00 Lt išlaidu. Reikalavima del neturtines žalos atlyginimo nukentejusioji motyvuoja tuo, jog po sužalojimo ji nevaikšciojusi bei nekalbejusi, skaudejo galva, sutriko atmintis, lygsvara, liko liekamieji reiškiniai, nes iki šiol neatsistate orientacija, atmintis, koordinacija, kamuoja galvos skausmai. Del sužalojimo ji tapusi visiškai nedarbinga, nebegali saves apsitarnauti, yra visiškai priklausoma nuo kitu asmenu, susilpnejo mastymas, apsunkinta kalba, kamuoja baime, nemiga. Ji nebegali gyventi savo sodyboje ir yra priversta ja parduoti, gyvena pas dukra, tokiu budu pasikeite jos gyvenimo budas ir kokybe, išgyveno dideli fizini skausma, dvasini sukretima, bendravimo galimybiu sumažejima.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje itvirtinta pilnutinio žalos atlyginimo principa, nukentejusysis negali atsidurti nei geresneje, nei blogesneje padetyje, negu ta, kurioje jis butu buves, jei žala nebutu padaryta. Žala turi buti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principa, stengiantis ja atlyginti protingai ir sažiningai, siekiant užtikrinti nukentejusiojo ir žala padariusio asmens interesu balansa (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentejusiajai S. M. del J. Ž. nusikalstamos veikos sunkiai sutrikdyta sveikata, ji neteko 75 procentu darbingumo, todel igijo teise reikalauti turtines ir neturtines žalos atlyginimo.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, išspresdamas civilini ieškini, turi teise visiškai patenkinti pareikšta ieškini; iš dalies ji patenkinti, atmetant kita dali; visiškai atmesti civilini ieškini. Nustacius pagrinda patenkinti civilini ieškini, turi buti išsprestas klausimas del ieškinio dydžio. Istatyme (BPK 115 straipsnio 1 dalis) reikalaujama irodyti ieškinio dydi. Jeigu civilinio ieškinio dalykas yra neturtine žala, jos dydis taip pat turi buti irodytas, nors procesinis tokios žalos dydžio nustatymo mechanizmas skiriasi nuo turtines žalos dydžio nustatymo.

Nukentejusioji S. M. ieškinio del turtines žalos atlyginimo dydžiui pagristi yra pateikusi dvieju receptu kopijas (b. l. 125), iš kuriu matyti, jog del vaistu pirkimo ji turejo 199,68 Lt išlaidu. Be to, pagristu laikytinas reikalavimas atlyginti sukruvintu rubu ir išdaužto lango verte. Todel konstatuotina, jog bylos duomenimis yra irodytas 289,68 Lt turtines žalos dydis, kuris nukentejusiajai ir priteistinas iš kaltinamojo J. Ž.. Likusioje dalyje, nukentejusiajai S. M. nepateikus jokiu irodymu, patvirtinanciu ieškinio del turtines žalos dydi, ieškinys atmestinas, kaip neirodytas.

Pagal CK 6.250 straipsnyje itvirtinta prezumpcija neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo. Teises aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligu ar fiziniu defektu nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Istatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žala padariusi asmeni, o kuo teisingiau kompensuoti del neteisetu veiksmu nukentejusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminiu neturtines žalos atlyginimo tikslu, nustatymo svarba yra ne karta pabrežes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtines žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralines satisfakcijos aspektas. Taigi neturtines žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkurimas, kai, priteisiant žalos atlyginima, svarbus teisiu pažeidimo fakto konstatavimas ir teisetu interesu pusiausvyros atkurimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais), o 2 dalyje išdestytos aplinkybes (žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis bei kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes) bei kriterijai (sažiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi buti sprendžiama del priteistinos neturtines žalos dydžio.

Nustatant neturtines žalos dydi teismas atsižvelgia i nukentejusiosios S. M. sužalojimo laipsni, i tai, kad del sveikatos sutrikdymo ji neteko 75 procentu darbingumo (iki sužalojimo turejo 50 procentu darbingumo), buvo operuota, patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus ir sukretimus, emocine itampa, jai nustatytas specialusis nuolatines priežiuros (pagalbos) poreikis, i žala padariusio asmens J. Ž. kalte (nusikaltimas padarytas netiesiogine tycia), jo turtine padeti (nekilnojamo turto neturi, b. l. 61), sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškini iš dalies tenkinant nukentejusiajai S. M. iš kaltinamojo J. Ž. priteistina 50.000,00 Lt neturtines žalos (CK 6.250 straipsnis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagristas.

Kadangi apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu nukentejusioji S. M. del nusikalstamos veikos buvo sužalota ir sveikatos priežiuros istaigose gydoma nemokamai, sveikatos priežiuros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lešu (Sveikatos draudimo istatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitu iplauku, sudaro ir iš fiziniu bei juridiniu asmenu išieškotos lešos už žala, padarytaja apdraustojo sveikatai (LR sveikatos draudimo istatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Mažeikiu rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro ieškinys, ginant Valstybines ligoniu kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, yra pagristas byloje esanciais irodymais, kaltinamasis del ieškinio dydžio neprieštaravo, todel tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo J. Ž. 13.477,00 Lt, kadangi žala nukentejusiosios sveikatai padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais (LR CK 6.263, 6.283 straipsniai ir BPK 305 straipsnio 5 dalis).

Daiktiniai irodymai: maišelis su vyriškomis kelnemis (b. l. 87), saugomas Mažeikiu rajono policijos komisariato saugykloje, bei J. Ž. dokumentai: LR piliecio pasas LC421198, išduotas 1999-11-17 Akmenes MT(51); VSDFV draudimo pažymejimas Nr. DK 0046235; traktorininko pažymejimas Nr. BL 0365; Profesiniu sajungu bilietas Nr.60826359; ištuokos liudijimas Nr. AA 198550 (b. l. 44), saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui isiteisejus, gražintini J. Ž., plaktukas ir staltiese (b. l. 17), saugomi Mažeikiu rajono policijos komisariato saugykloje,- sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dali ir paskirti laisves atemima 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) menesiams.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. lapkricio 18 d. I bausmes laika nuteistajam J. Ž. iskaityti laikinajame sulaikyme išbuta laika nuo 2008 m. birželio 21 d. iki 2008 m. birželio 22 d. ir suemima nuo 2008 m. birželio 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2008 m. lapkricio 18 d.

J. Ž. iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista kardomaja priemone -suemima.

Daiktinius irodymus: maišeli su vyriškomis kelnemis bei J. Ž. dokumentus: LR piliecio pasa LC421198, išduota 1999-11-17 Akmenes MT(51); VSDFV draudimo pažymejima Nr. DK 0046235; traktorininko pažymejima Nr. BL 0365; Profesiniu sajungu bilieta Nr.60826359; ištuokos liudijima Nr. AA 198550, nuosprendžiui isiteisejus, gražinti J. Ž.; plaktuka ir staltiese, nuosprendžiui isiteisejus - sunaikinti.

Mažeikiu rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro ieškini tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. Ž. 13.477,00 Lt (trylika tukstanciu keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus) Valstybinei ligoniu kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos.

priteisti iš kaltinamojo J. Ž. 289,68 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 68 ct) turtines žalos ir 50.000,00 Lt (penkiasdešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimo bei 300,00 Lt advokato pagalbos išlaidu.

Likusioje dalyje civilini ieškini atmesti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per nuosprendi priemusi teisma. Suimtam nuteistajam J. Ž. šis terminas skaiciuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam iteikimo dienos.