- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-2191-273/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- L. A. H.
- Ieškovas
- G. H.
- Advokatai
- Ramūnas Širvys
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. A. H. atstovo advokato Ramūno Širvio atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-224-214/2010 pagal ieškovės G. H. ieškinį atsakovui L. A. H. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovo L. A. H. priešieškinį ieškovei G. H. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas, L. A. H. vienu iš priešieškinio reikalavimų, prašė priteisti iš G. H. dovanotus 110489 Lt ir šį priešieškinio reikalavimą prašė nagrinėti pagal Vokietijos nacionalinę teisę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl priešieškinio reikalavimo nagrinėjimo pagal Vokietijos nacionalinę teisę atmetė ir nurodė, jog šį reikalavimą nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, reikalavimas dėl dovanos grąžinimo turi būti nagrinėjamas pagal teisės normas, kildinimas iš šeimos teisės, o ne iš daiktinės teisės. Teismas turi vadovautis CK 1.29 str. 2 d. ir visus bylos reikalavimus nagrinėti pagal bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisę.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo L. A. H. atstovas advokatas Ramūnas Širvys prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-09-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pripažinti, jog civilinėje byloje Nr. 2-224-214/2010 dovanojimo, kaip vienašalio sandorio teisiniai santykiai, kiek tai susiję su dovanojimo sutarties sudarymu, jos forma, galiojimu, įrodinėjimo liudytojų parodymais galimybe ir kitais iš to tiesiogiai kylančiais klausimais, turi būti nagrinėjami pagal atsakovo dovanotojo L. A. H. nuolatinės gyvenamosios vietos, t y. Vokietijos teisę. Teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas, kadangi visiškai neįsigilino į atsakovo prašymo esmę.
Skunde nurodoma, kad atsakovo L. A. H. nuolatinė gyvenamoji bei verslo vieta yra Vokietija. Dovanojimo sandoris taip pat įvyko šioje šalyje, todėl nustatinėjant dovanojimo sutarčiai ir jos sudarymui keliamus reikalavimus būtina nagrinėti Vokietijos teisės sistemos materialines teisės normas, kurios, atsakovo L. A. H. žiniomis, skiriasi nuo LR CK 6.469 str. įtvirtintų reikalavimų t. y. leidžia dovanojimo sutartis ne tik rašytine forma bei numato galimybę sutarties sudarymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais. Svarbu pažymėti ir tai, jog įrodinėtinas dovanojimo sandoris buvo sudarytas iki santuokos įregistravimo, todėl neteisinga būtų dovanojimo sandorio sudarymui (ne dovanos grąžinimui nutraukiant santuoką) taikyti Lietuvos Respublikos teisę, kai sandoris įvyko Vokietijoje, o tuo metu ieškovės gyvenamoji vieta taip pat buvo Vokietijoje. Pagal užsienio teisę nagrinėti buvo prašoma ne dovanos gražinimo, o pačio dovanojimo sandorio teisinius santykius, t. y. dovanojimo sutarties sudarymo, jos formos galiojimo, įrodinėjimo liudytoju parodymais galimumo ir kitus tiesiogiai būtent su pačiu dovanojimu (o ne dovanos gražinimu) susijusius klausimus. Šį klausimą iš esmės svarbu išspręsti šioje bylos stadijoje, kadangi nuo to priklausytų tiek proceso šalių, tiek ir teismo veiksmai bylos nagrinėjimo metu, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė G. H. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą atsakovo L. A. H. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių šeimos teisinius santykius. Teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, reikalavimas dėl dovanos grąžinimo turi būti nagrinėjamas pagal teisės normas kildinamas iš šeimos teisės, o ne iš daiktinės teisės.
Atsiliepime nurodoma, jog tiek iš pateikto atskirojo skundo, tiek iš priešieškinio nėra galimybės nustatyti, kelintais metais, kokią dieną tie pinigai ne va tai buvo padovanoti, kas ir kur juos perdavė. Nurodoma, kad 32 000 eurų perdavimas įvyko prof. dr. L. H. ir T. J., akivaizdoje. Pats atsakovas pridėjo teismui dokumentą, apie tai, kad jam 2006-10-23 Heidelbergo apylinkės teisme iškelta bankroto byla ir šioje bankroto byloje, 2008-11-08 – 12-18 pateikiami dokumentai apie 183'061,66 eurų kreditorių reikalavimą. Kyla klausimas, kaip tuomet bankrutuojantis asmuo galėjo disponuoti 32000 EUR pinigų suma, kai tuo tarpu nurodo, kad nemokumo būsena pradėta nuo 2006-10-23. Asmenų pareigą deklaruoti įvežamus ar išvežamus grynuosius pinigus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. spalio 26 d. reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės, kuris tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse. Nurodo,kad jokių pinigų išvykdama iš Vokietijos ji negabeno, jokių dovanotų pinigų iš L. A. H. nėra gavusi. Atkreiptinas dėmesys į labai svarbią aplinkybę, kad tiek civilinė, tiek bažnytinė santuoka buvo sudaryta Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tą patį Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą. Todėl vadovaujantis LR CK 1.29 str. 2 d. teismas visus bylos reikalavimus privalo nagrinėti pagal bylą nagrinėjančio teismo Valstybės teisę, t. y. pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, šio kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti paduodant atskirąjį skundą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo prašymą priešieškinio reikalavimą nagrinėti pagal Vokietijos nacionalinę teisę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nutartis, kuria prašymas, dėl priešieškinio reikalavimo nagrinėjimo pagal Vokietijos teisę atmestas, atskiruoju skundu neskundžiama, kadangi tokio atvejo CPK nenumato bei toks sprendimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ((duomenys neskelbtini) str. 1, 2 p). Teisė apeliacine tvarka apskųsti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu procesiniu pagrindu priimtą nutartį civilinio proceso normose nėra numatyta. 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl jos nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo L. A. H. atstovo advokato Ramūno Širvio atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. H. ieškinį atsakovui L. A. H. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovo L. A. H. priešieškinį ieškovei G. H. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės.