Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-337/2010

Teisėjas Algimantas Brigadierius Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2010 m. vasario 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta prie 2008-07-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 m. 7 mėn. ir 9 d. bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalį, D. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 11 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir D. O., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Be to, šiuo nuosprendžiu priteista: iš D. R. ir D. O. solidariai, o pastarajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų R. O. ir L. O. 50 Lt turtinės žalos atlyginimo; bei iš D. O. ir D. R. po 18,80 Lt pašto išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009 m. liepos 21 d., apie 02 val., (duomenys neskelbtini), padėdamas apsvaigusiam nuo alkoholio D. O. išimti lango rėmą bei pastarajam įsibrovus į M. M. gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė 20 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, 15 litų vertės mobilaus ryšio telefono „Nokia“ pakrovėją, 15 litų vertės mobilaus ryšio telefono „Samsung“ pakrovėją, ir padavus per langą lauke likusiam padėjėjui D. R. 200 litų vertės televizorių „Shivaki“, viso pagrobė 250 litų vertės M. M. priklausančio turto.

Iš bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistųjų duotų parodymų matyti, kad jie abu į nukentėjusiojo sodybą atvyko daryti nusikalstamą veiką – pagrobti dyzelinio kuro, su savimi turėjo talpą ir žarną kurui leisti, kas įrodo jų išankstinį susitarimą daryti nusikalstamą veiką, tačiau kuro neradus, D. O. pasiūlė įsibrauti į M. M. gyvenamąjį namą. D. O. parodė, kad jis kartu su D. R. išėmė namo lango rėmą, po ko jis įlipo į namą ir per langą padavė D. R. televizorių, kurį šis nunešė į automobilį, o be to pats dar paėmė mobiliojo ryšio telefoną su įkrovėju ir kažkokią dėžutę. D. R. teigia, kad jam priėjus prie namo, lango rėmą jau buvo išėmęs D. O. ir pastarasis įlipo per langą į namą, kur netrukus per langą jam padavė televizorių ir jis jį nunešė į automobilį. Netrukus atbėgo ir pats D. O., su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir kažkokią dėžutę. Naktį abu važinėjo automobiliu ir siūlė pirkti pagrobtą turtą, o vėliau, dalį turto – televizorių, nepavykus jo parduoti, D. R. atidavė pažįstamiems vaikinams, o telefoną pardavė Kaune.

Be to, teismas, skirdamas bausmę bei ją subendrindamas su ankstesniu teismo nuosprendžiu D. R. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, nepakankamai įvertino aplinkybes, kad D. R. teisiamas jau šeštą kartą už nusikalstamas veikas nuosavybei, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos daugiau nei mėnesiui nuo jo paleidimo iš įkalinimo vietos neatlikus l m. 7 mėn. ir 9 d. laisvės atėmimo bausmės, kas rodo, jog D. R. iš ankstesnių teistumų ir realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo reikiamų išvadų nepadarė ir savo gyvenimo būdo nepakeitė, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kaip bendrininkų grupė – už naują nusikalstamą veiką jam paskyrė 1 metus laisvės atėmimo, o BK 64 str. l ir 3 d. bausmių subendrinimo taisyklėmis subendrindamas bausmę prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjo dalį – kiek daugiau nei 3 mėnesius, t. y. minimalią galimą laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirdamas galutinę l m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausmę, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis bei jo gynėja - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai pripažino D. R. kaltu dėl vagystės pagal BK 178 str. 2 d., tačiau nepagrįstai D. R. inkriminavo BK 24 str. 6 d., taip pat nepagrįstai jam netaikė BK 60 str. 1 d. 1 p., kas atitinkamai sąlygojo neteisingą bausmės paskyrimą. Dėl to Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su bendrininkavimo institutu bei bendrininkų rūšimis. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo jog D. R., darydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, veikė kaip padėjėjas. Prokuroro teigimu, nuteistasis D. R. nagrinėjamame nusikaltime veikė kaip vykdytojas. Teisėjų kolegija su pastaraisiais prokuroro teiginiais visiškai sutinka.

BK 24 str. 1 d. numato, jog bendrininkavimas yra tyčinis, bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Ši norma reikalauja dviejų objektyvių bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymių nustatymo: kelių asmenų dalyvavimo bei jų veikos bendrumo. Pažymėtina, kad bendrininkavimą apibrėžiančios BK 24 str. nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininkai gali būti pasiskirstę vaidmenimis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, byloje surinktų įrodymų visetu neginčytinai įrodyta, kad D. R. su nuteistuoju D. O. kartu įvykdė vagystę iš M. M. priklausančio gyvenamojo namo, iš kur pagrobė turto už 250 litų. Analizuojant D. R. vaidmenį nusikaltimo darymo metu, pagrindinis dėmesys tenka paties D. R. bei kito nusikaltime dalyvavusio nuteistojo D. O. parodymams. Abu nuteistieji parodė, kad įvykdyti vagystę iš M. M. namo pasiūlė D. O.. Nors D. R. ikiteisminio tyrimo metu teigė nesutikęs su D. O. siūlymu, tačiau tolesnieji jo veiksmai parodo priešingai. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis D. R. parodė matęs, kaip D. O. išėmė lango rėmą bei įlipo į namą. Jis neigė prisidėjęs prie namo lango rėmo išėmimo, teigė tik per langą paėmęs iš viduje buvusio D. O. televizorių, kurį nunešė į automobilį. Tačiau šie nuteistojo D. R. parodymai dėl lango išėmimo, kaip kliūties įsibraunant į gyvenamąją patalpą įveikimo, prieštarauja kito nuteistojo D. O. parodymams. Nuteistasis D. O. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jis kartu su D. R. išėmė namo lango rėmą, po ko jis įlipo į namą ir per langą padavė D. R. televizorių, kurį šis nunešė į automobilį. Duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis D. O. apkalba D. R., byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir D. R.. Pažymėtina, kad D. R. yra ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei bei kitas nusikalstamas veikas, jis yra recidyvistas. Tuo tarpu nuteistasis D. O. yra nepilnametis, neteistas, nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius bei išsamius parodymus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nuteistojo D. O. parodymais apie vagystės padarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir pats D. R. pripažino padėjęs D. O. išimti lango, pro kurį D. O. pateko į namo vidų bei iš ten paimtą televizorių perdavė D. R., rėmą. Be to, kaip matyti iš abiejų nuteistųjų parodymų, pagrobtus M. M. priklausančius daiktus jie sudėjo į D. R. vairuojamą automobilį, po to abu nuteistieji dėjo bendras pastangas tuos daiktus realizuoti – D. R. vairuojamu automobiliu važinėjo siūlydami pirkti pagrobtus daiktus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. R. kartu su D. O. bendrais veiksmais pradėjo daryti ir tęsė bendrą nusikalstamą veiką, abu bendrai siekė nusikalstamų padarinių. Nuteistasis D. R., būdamas žymiai vyresnis bei turėdamas ne mažą nusikalstamą patirtį, nuo D. O. nebuvo priklausomas, galėjo atsisakyti dalyvauti veikoje, bet to nepadarė, pats buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, todėl nėra pagrindo jo vaidmenį laikyti antraeiliu. Taigi, teismo nustatyta, kad D. R. tiesiogiai pats dalyvavo darant vagystę įsibraunant į M. M. priklausantį gyvenamąjį namą ir jo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bendravykdytojo veiksmų turinį. Nustačius, kad D. R. vagystėje dalyvavo kaip vienas iš bendravykdytojų, skundžiamas nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – tai yra naikinama D. R. inkriminuota BK 24 str. 6 d.

Prokuroras apeliaciniu skundu ginčija ir D. R. paskirtos subendrintos bausmės dydį bei prašo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė D. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be pastarųjų aplinkybių teisėjų kolegija taip pat konstatuoja esant D. R. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nors nuteistajam D. R. panaikinamas inkriminuotas baudžiamasis įstatymas – BK 24 str. 6 d. bei nustatyta dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsižvelgus į BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, D. R. paliekama tokio paties dydžio bausmė, kaip ir ta, kuri buvo skirta įvertinus jo veiką kaip padėjimą padaryti nusikaltimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į nustatytą D. R. vaidmenį padarant šį nusikaltimą ir mano, kad dėl kitokio bendrininko rūšies įvertinimo nuteistojo padaryta veika netapo iš esmės švelniau ar griežčiau baustina. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokuroro teiginiais dėl per švelnios nuteistajam D. R. paskirtos subendrintos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. nusikalto būdamas teistas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, nuo paleidimo praėjus vos daugiau nei mėnesiui, jam anksčiau taikyti švelnesni įstatymai bei švelnesnės bausmės, kurie įtakos jo elgesiui nepadarė ir nesulaikė nuo tolesnių nusikalstamų veikų padarymų, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėtoji minimali galima laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža, todėl ji didintina.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nuosprendis yra keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-11-09 nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 24 str. 6 d. taikymo D. R. atžvilgiu ir jam pagal BK 178 str. 2 d. paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Pripažinti D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinti bausmes – prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu D. R. paskirtos ir neatliktos vienerių metų 7 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. jam paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams dviems mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.