- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- 1-1461-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14380-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, gyvena (duomenys neskelbtini) Lietuva, gyvenamoji vieta nedeklaruota, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2025 m. balandžio 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip vieną kartą su metaliniu strypu G. J. į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio žastikaulio tolimojo galo lūžį, poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, t.y. padarė nukentėjusiajam G. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. Š. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir pripažino, kad su metaliniu strypu sudavė G. J. į kairę ranką ir padarė tokius sužalojimus. Parodė, kad tą dieną su draugu G. J. nusipirko alkoholio ir kartu gėrė. Kai J. prigėrė tai pradėjo sakyti, kad jį su tais namais sudegins. J. visada taip sako, kai prigeria. Jis nesusivaldė ir trenkė su tuo strypu. Po to norėjo iškviesti greitąją pagalbą, bet J. neleido. Tačiau po kelių dienų pats iškvietė med. pagalbą, nes J. kentė didelius skausmus. Sakė, kad nebegali žiūrėti į jį kenčiantį skausmus. J. sakė, kad jei kvies greitąją, tai išeis į miškus. Tačiau jis iškvietė, palaukė kol jį greitoji išveš. Tą metalinį strypą, kuriuo sudavė, jis turėjo. Kur jie gyvena, tai juos priėmė gyventi toks D.. Ta sodyba tuščia, joje niekas negyvena. Jis ir G. J. neturėjo kur gyventi, tai ir pasiprašė priimami. Ten jau gyvena dvejus metus. J. apie sudeginimą kalba kai prigeria. Yra buvęs atvejis, kai pas juos važiavo gaisrinė, nes J. prigėręs pridarė į lovą, tada jis tą lovą išmetė į kiemą ir padegė, bet pamiršo, kad lova dega. Tai gaisrinė atvažiavusi užgesino. Dažnai nebūna, bet pasitaiko, kad išgeria. Tą kartą sudavė vieną kartą strypu, mano, kad tam įtakos turėjo išgertas alkoholis. Išgėrę buvo apie 7-8 ,,bambalius“. Jis nežino kiek būtų įpūtęs alkoholio, jo niekas netikrino. Savo elgesį vertina negerai. Jis pragyvena iš atsitiktinių darbų, dar prižiūri kaimynės ūkį. Jis norėjo darbintis į (duomenys neskelbtini), bet sakė, kad ten labai sunku, tai ir nesidarbino. Jis yra dirbęs (duomenys neskelbtini), lentpjūvėje, bet paaiškinti kodėl dabar neina dirbti negalėjo. J. tėvų neturi, šeimos neturi. Turi seserį, bet ji palikusi J. ir gyvena Kaune su draugu. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, pripažįsta. Sutinka sumokėti ligonių kasoms. J. jokio žalos atlyginimo neprašė. Pradžioje ir jis, ir J. melavo, nes J. sakė, kad nenorėjo išduoti draugą. J. iš pradžių sakė, kad jį padubysy piemenys sumušė, atėmė alų. Jis taip pat melavo, buvo išsigandęs. J. jo draugas ir jau senai. Jį priėmė J. kartu gyventi pas save į butą, bet dabar tas butas jau parduotas. Anksčiau vienas prieš kitą nėra smurtavę. Tas strypas su kuriuo sudavę, tai jis buvo kambaryje, nes buvo parsinešęs taisyti lovą. Kai sudavė tai nesitaikė kur suduoti. J. tuo metu sėdėjo. Su J. jie susitaikė. Jis nemano, kad turi problemų su alkoholiu – turi pinigų išgeria, nėra pinigų tai ir negeria.
Motyvuojamoji dalis
A. Š. kaltė įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie dvejus metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu tame pačiame name gyvena A. Š.. Juos ten įleido gyventi sodybos savininkė P., nes neturėjo kur gyventi. Jis šeimos neturi, vaikų neturi, niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje. Pragyvena iš atsitiktinių darbų pas žmones. A. Š. taip pat. Neneigia, kad dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kai tik turi pinigų. 2025 m. balandžio 20 d. nuo ryto kartu su A. Š. vartojo alų. Vėliau, tiksliai laiko nepamena, po pietų, atsimena, kad dar nebuvo sutemę, jam gulint miegamajame ant grindų padėto čiužinio, ten jis visuomet miega, nežinia dėl ko priėjo A. Š., kuris taip pat buvo neblaivus ir rankoje turėtu metaliniu strypu, kuris yra jų namuose, sudavė jam į kairės rankos alkūnę. Kiek kartų sudavė nežino, nieko neatsimena, nes buvo stipriai girtas. Kiek pamena, A. Š. nieko jam nesakė, kodėl jį jis mušė - nežino. Mano, kad jį sumušė dėl to, kad jis prieš kelias dienas kažką degino sodyboje ant pievos, nuo ko užsidegė sodyboje žolė ir teko kviesti ugniagesius. Jis buvo pasakęs A. Š., kad pasakys sodybos savininkei, kad jis padegė žolę, o jis supyko, kad žada pasakyti savininkei. Ugniagesiai laiku užgesino žolę, niekas nenukentėjo. Jis galvoja, kad tik dėl to jis galėjo jį sumušti. Anksčiau niekada su A. nėra susipykę, nei susimušę. Mano, kad jis buvo per daug pavartojęs alkoholio. Jis taip pat buvo stipriai girtas, sunkiai pamena įvykio aplinkybes. Po sumušimo jis iš karto išėjo iš namų, kažkur vaikščiojo po miškelį. Kada grįžo į namus neatsimena, pamena, kad nakvojo namuose. Sekančią dieną vėl vartojo alkoholinį alų kartu su A., pamena, kad jam labai skaudėjo sužalotą ranką. Ranka nekraujavo, bet jis jos negalėjo valdyti. Tai pamatęs A. Š. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams ir įtarus rankos lūžį, jį pristatė į VšĮ "Raseinių ligoninė", kur buvo paguldytas. Medikams ir į ligoninę atvykusiems policijos pareigūnams jis pasakė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini), netoli liepto ties Dubysos upe. Pasakė, kad jį sumušė nepažįstamas asmuo su metaliniu strypu (vadinamu montiruote). Į jokią parduotuvę pirkti alaus jis nėjo, viską melavo, nes nenorėjo išduoti savo draugo A. Š.. Jis jam jokių pretenzijų dėl to neturi, pareiškimą rašyti atsisako, nes niekada anksčiau nebuvo susipykę. Mano, kad taip įvyko, nes buvo pavartota per daug alkoholio. Jis sunkiai pamena sužalojimo aplinkybes. Kiek kartų jam sudavė metaliniu strypu nežino. Metalinis strypas yra rudos spalvos, apie 1 m aukščio, su apvalia rankena ant galo. Su kuriuo strypo galu jam trenkė nežino. 2025 m. balandžio 24 d. jį išleido iš ligoninės, sutvarstė kairę ranką, suteikė reikiamą medicininę pagalbą. Operuotas bus tuomet, kuomet susitvarkys dokumentus dėl socialinio draudimo. Dabar toliau gyvens ten pat kartu su A. Š. (b. l. 111-114).???
Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK VS tyrėjos Tomos Strumilienės tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 21 d., dirbant tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys 2006), apie 15.15 val. buvo gautas iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo pranešimas, 1570 GMP brigados slaugytoja pranešė kad, vyras J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), prieš 2 dienas buvo nepažįstamų asmenų sumuštas METALINIU STRYPU. Vyrui yra kairės rankos sužalojimas. GMP brigada minėtą vyrą pristatė į Raseinių ligoninę. 2025 m. balandžio 21 d., 15.22 val. atvykus į VšĮ "Raseinių ligoninė" priėmimo skyrių buvo bendrauta su GMP medikais, kurie pristatė G. J. į Raseinių ligoninę, paaiškino, kad pristatytas asmuo yra neblaivus, ko pasekoje nesugebėjo paaiškinti aplinkybių kaip susižalojo ranką. Užėjus į palatą, kurioje buvo rastas neblaivus (3,20 prom.) G. J., su juo pabendrauta dėl sužalotos kairios rankos. J. G. paaiškino, kad 2025 m. balandžio 20 d. apie 17 val., einant (duomenys neskelbtini) esančiu „Beždžionių“ tiltu namo, nepažįstamas asmuo priėjo ir vieną kartą su metaliniu strypu („montiruote“) trenkė jam per ranką. Pradėjus klausinėti išsamiau minėtas vyras pradėjo pasakoti, kad ne va tai trenkė metaliniu strypu vaikai, tada vėl, aiškino, kad ne vaikai trenkė, o vienas vyras, kalbėjo nerišliai, dėl girtumo išsiaiškinti visų įvykio aplinkybių nepavyko. Atėjus gydytojui G. P., kuris prieš tai buvo apžiūrėjęs G. J., šis paaiškino, kad po apžiūros, bei tyrimų, asmeniui yra nustatytas kairės rankos žastikaulio lūžis, todėl G. J. liks ligoninėje, kurioje sekančią dieną, t. y. 2025 m. balandžio 22 d., medikai turėtų atlikti rankos operaciją. 2025 m. balandžio 21 d. 17:50 val., telefonu ((duomenys neskelbtini)) buvo susisiekta su pranešėju A. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad gyvena kartu su G. J.. 2025 m. balandžio 19 d. A. Š. kartu su G. J. vartojo alkoholį namuose, kadangi pasibaigė alkoholis, G. J. išėjo iš namų į Ariogalos miestą, nusipirkti alaus. Tą pačią dieną, apie 15 val., G. J. grįžo į namus „cypdamas“ ir atbėgęs A. Š. pamatė, kad G. J. yra sužalota kairė ranka. A. Š. G. J. pasakė, kad einant namo jį kažkas užpuolė ir trenkė metaliniu strypu. A. Š. norėjo iš karto kviesti medikus, tačiau G. J. neleido. 2025 m. balandžio 21 d. A. Š. iškvietė medikus, kad suteiktų medicininę pagalbą jo draugui G. J., kadangi vis skundėsi skausmu. Kur ir kas galimai galėjo sumušti G. J., A. Š. nežino, daugiau reikšmingos informacijos nesuteikė. Blaivumas tikrintas alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0569, patikros sertifikatas 2216645, galioja iki 2025-06-17 (b. l. 11-17).???
2025 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) matomas vienkiemis, vieno aukšto medinis pastatas su palėpe, dvišlaičiu stogu, namas senas (žr. nuotr. 1, 2). Į patalpas įeinama iš kiemo pusės pro medines rudos spalvos duris (žr. nuotr. 3), kurios rakinamos pakabinama spyna. Įėjus pro duris tiesiai, matomos rudos spalvos medinės durys, kurios fiksuojamos kabliuku - įėjimas į sandėliuką (žr. nuotr. 4, 5). Įėjus pro duris patenkama į sandėliuko patalpą, kurioje, kairėje sienoje yra ant vinies pakabintas metalinis strypas (žr. nuotr. 6), toliau ant žemės yra savadarbis karutis, kopėčios, dalgis, maišai su bulvėmis (žr. nuotr. 7, 8, 9). Grįžus atgal į prieangį dešiniau matomos rudos spalvos durys, kurias atidarius patenkama į prieškambarį (žr. nuotr. 10). Kairėje matyti praviros baltai - žalios spalvos durys vedančios į miegamąjį kambarį (žr. nuotr. 11). Miegamajame kairėje pusėje ant sienos yra rūbų kabykla su ant jos sukabintais rūbais, toliau per kambarį yra perjuosta virvė su ant jos džiūstančiais rūbais, kambario centre yra medinis, apvalus stalas su prie jo - medine kėde (žr. nuotr. 12, 13, 14). Kambario gale, kairėje ant žemės yra padėtas čiužinys su antklode, toliau dešiniau yra medinis, stačiakampio formas stalas su ant jos padėtu radijo imtuvu, toliau dešinėje yra sofa - lova su antklode ant jos (žr. nuotr. 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21). Grįžus į prieškambarį kairėje pusėje yra užkraunamas pečius (žr. nuotr. 22), priešais jį kairiau yra baltos spalvos spinta (žr. nuotr. 24). Už pečiaus yra virtuvės patalpa, kurios durys yra padarytos iš tvoros elementų (žr. nuotr. 23). Įėjus į virtuvės patalpą matoma dešinėje, priešais yra raudonos spalvos dujų balionas (žr. nuotr. 25), į kairę nuo jo yra baltos spalvos viryklė, priešais ją - medinis stalas (žr. nuotr. 26), o už jo kampe sumestos malkos (žr. nuotr. 27). Taip pat virtuvėje ant grindų yra plastikinių vandens talpų su vandeniu viduje, arba tuščios. Daugiau apžiūrint įvykio vietą ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Apžiūros pabaiga. Fotonuotraukos (b. l. 18-35).???
2025 m. balandžio 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pareikalavus atiduoti nurodytus daiktus ar dokumentus, A. Š. pareiškė, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra metalinis strypas, kuriuo sužalojo G. J. (b. l. 36-43).???
2025 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra metalinis strypas, 85 cm ilgio, su viršuje esančia 6 cm skersmens kilpa ir 5 cm plokščia apačia. Metalas turi korozijos požymių. Daugiau išskirtinų požymių neužfiksuota. Apžiūra baigiama (b. l. 44-49).???
2025 m. gegužės 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G899/2025(02) užfiksuota, kad G. J. konstatuotas kairio žastikaulio tolimojo galo lūžis, poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje. Sužalojimas labiausiai tikėtina padarytas dėl tiesioginės traumos, t.y. šią sritį traumuojant kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima arba nukritus atgal tiesiai ant sulenktos alkūnės. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima, traumos mechanizmo dalių pagal turimus duomenis tiksliai nustatyti negalima. Remiantis "Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 6.1 punktu dėl konstatuoto sužalojimo G. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 81-83).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.
Kaltinime nurodyta, kad A. Š. padarė nukentėjusiajam G. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi fizinio skausmo sukėlimas, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinama.
A. Š. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga:
A. Š. savo kaltę pripažino visiškai, pripažino, kad sudavė vieną kartą su meteliniu strypu nukentėjusiajam ir taip sulaužė jam kairį žastikaulį. Nurodė, kad iš karto po įvykio norėjo kviesti medikų pagalba, tačiau jam neleidos G. J.. Po kiek laiko medikų pagalbą iškvietė pats kaltinamasis, kai pamatė, kad G. J. blogai su ranka. Kaltinamasis nurodė, kad jo tokius smurtinius veiksmus sąlygojo aplinkybė, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat kaltinamasis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes nukentėjusysis nenorėjo jo išduoti. Nukentėjusysis G. J. ikiteisminio metu davė parodymus, kad jį sumušė einant gatve, tačiau vėliau pripažino, kad jam sudavė A. Š., tačiau pats buvo neblaivus, todėl išsamių aplinkybių nurodyti negalėjo, aiškios priežasties kodėl jam A. Š. sudavė metaliniu strypu taip pat nenurodė. Specialisto išvadoje Nr. G988/2025(02) nurodyta, kad G. J. konstatuotas kairio žastikaulio tolimojo galo lūžis, poodinė kraujosruva kairės alkūnės srityje, dėl konstatuoto sužalojimo G. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis A. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą - tai yra, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, gyvenamajame name, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip vieną kartą su metaliniu strypu nukentėjusiajam į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio žastikaulio tolimojo galo lūžį, poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje, t.y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo A. Š. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. Š. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė pirmą kartą; neteistas (b. l. 162-165), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 166-167), nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 168), nėra duomenų, kad būtų registruotas įskaitose dėl psichikos sutrikimų ar dėl priklausomybės ligų. A. Š. nevedęs.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą (kaltinamasis kito asmens atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir savo veiksmais sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą). Kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir pozicijos nekeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo, gailisi, savo tokį elgesį vertina blogai, su nukentėjusiuoju susitaikė. Siekiant ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei paveikti jį laikytis įstatymų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimą, t.y. už nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje A. Š. skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju A. Š. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros. Taip pat siekiant paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keinčiančiose programose.
Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu. A. Š. skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
A. Š. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 158-161), kuri panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir kiti klausimai
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 27,05 Eur civilinį ieškinį (b. l. 87-97). Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų A. Š. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. A. Š. civilinio ieškinio neginčijo, tačiau nurodė, kad neturi lėšų ieškiniu prašomos sumos padengimui, nors žadėjo žalą atlyginti sumokėdamas ligonių kasai 27,05 Eur. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Kauno teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį iš A. Š., t.y. 27,05 Eur.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinis strypas su kilpa (1 vnt.), perduotas saugoti į Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklą (b. l. 50-52), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas įstatymų nustatyta tvarka (BPK 94 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensybios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę - 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerjos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisti iš A. Š. 27,05 Eur (dvidešimt septynis eurus 05 ct) žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerjos , įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, “Swedbank”, AB, banko kodas 73000.
Metalinį strypą su kilpa (1 vnt.), perduotą saugoti į Šiaulių apskrities VPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti A. Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.