Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-02-09 nutarimo, kuriuo V. M. nubaustas:

pagal LR ATPK 130 str. 1 d. 868 € bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 3 metams;

subendrinus nuobaudas apėmimu būdu, galutinė nuobauda nustatyta 868 € bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 3 metams.

V. M. nubaustas už tai, kad 2014-04-26, apie 10.26 val., Verkių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos, pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus.

Apylinkės teismas konstatavo, kad V. M. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Rėmėsi liudytojos E. A. parodymais, nukentėjusiojo parodymais, nukentėjusiojo T. K. paaiškinimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, fotonuotraukomis, eksperto išvada, eismo schema, tarnybiniu pranešimu, kurie patvirtino būtent liudytojos. Liudytojų A.J. B. ir L. B. parodymai atmesti kaip siekis padėti asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. Jų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Kaltininkas, nutikus eismo įvykiui, iš įvykio vietos pasišalino.

Teismas konstatavo, kad V. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuotini pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir kad V. M. taip pat pažeidė KET, patvirtintų LR Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 132, 232 p. reikalavimus.

Įvertinus V. M. pažeidimą padarė jam padaryti sukakus daugiau kaip 65 metų amžiaus ir tai, kad anksčiau administracinėmis nuobaudomis nebaustas, skirtos minimalios įstatymų sankcijose numatyto snuobaudos.

Skundu V. M. prašo Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. (1) administracinės nuobaudos skyrimo terminai ilgesniam nei įstatymo numatytas 6 mėnesių terminas buvo pratęsti neteisėtai, nes tam nebuvo LR ATPK 35 str. numatytų pagrindų; (2) KET 232 ir 132 p., kurių pažeidimu kaltinamas V. M. neturi nieko bendrą su nagrinėjamu įvykiu, nes KET 232 p. kalbama apie tai, kad žmones vežti galima tik tam skirtomis transporto priemonėmis, o KET 132 p. kalbama tai, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės; (3) neįrodytas LR ATPK 127 str. 2 d. požymis- objektyvioji pusė (eismo įvykio faktas), nes apžiūros metu nustatyti V. M. vairuoto automobilio VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti seniau; T. K. automobilio apgadinimai, jei ir buvo padaryti, tokie nežymūs, kad negali būti laikomi sugadinimu (apgadinimų) LR ATPK 127 str. 2 d. prasme, nes dėl jų automobilis neprarado savo vertės ir tinkamumo naudoti pagal paskirtį; ekspertizės aktas nepagrįstas mokslo žiniomis ir negali būti vertinamas kaip įrodymas; (4) V. M. veiksmuose nėra ir LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymio- kaltės, nes jei eismo įvykis ir buvo, jis kilo dėl automobilio VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. K. kaltės. Šis apvažiuodamas kliūtį (medį), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir čia galėjo kontaktuoti su priešinga kryptimi važiuojančiu V. M. vairuojamu automobiliu. Būtent T. K. pažeidė KET reikalavimą atsiradus kliūčiai sulėtinti greitį arba visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams; (5) nėra LR ATPK 130 str. numatyto pažeidimo požymio- V. M. tyčios, nes jis nepajuto, kad įvyko jos vairuojamo ir nukentėjusio vairuojamo automobilio kontaktas. Nebuvo jokios kalbos apie policijos iškvietimą. Nukentėjusysis N. K. nebuvo tuo suinteresuotas, nes pats pažeidė KET, išvažiuodamas į priešpriešinės krypties eismo juosta;

Skundas atmestinas.

(1) LR ATPK 35 str. 3 d. nustatyta, kad jei yra priežasčių, dėl kurių negalima spręsti administracinės atsakomybės klausimo įstatymo nustatyti patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai gali būti pratęsti iki vienerių metų.

2014-10-24 Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Vyresniosios specialistės nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminai V. M. administracinėje byloje pratęsti iki vienerių metų. Nutarimas priimtas nepasibaigus pagrindiniam nuobaudos skyrimo terminui, teisėta ir pagrįsta, aiškiai ir tinkamai motyvuota tuo, kad administracinės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl eismo įvykio mechanizmo tyrimo.

Iš tiesų, kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant pašalinti V. M. ir kitos transporto priemonės vairuotojo T. K. bei kartu su jais važiavusių liudytojų parodymų prieštaravimus, 2014-06-02 skirta autotechninė ekspertizė (b.l. 24), kurios atlikimas užtruko daugiau kaip 4 mėnesius (b.l. 25). Dėl ekspertizės atlikimo užsitęsęs bylos tyrimas laikytinas svarbia priežastimi, kuris neleido V. M. administracinės atsakomybės klausimo išspręsti per pradinį įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą.

Remiantis tuo, apeliacinės instancijas teismas daro išvada, kad 2014-10-24 nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminai pratęsti pagrįstai ir teisėtai (administracinė byla Administracinė byla Nr. 2AT-57-2014).

(2) Apeliaciniame skunde remiamasi pasenusia, iki 2008-09-01 galiojusia KET 232 ir 132 p. redakcija. Apeliantas neatkreipė dėmesio, kad apylinkės teismo sprendime papildomai nurodoma būtent naujoji, aktuali KET redakcija. Pažeidimo padarymo metu ir dabar galiojanti KET 232 p. redakcija nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą; pažeidimo padarymo metu ir dabar galiojanti KET 132 p. redakcija nustato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Už šiuos KET pažeidimus atsakomybę numato atitinkamai LR ATPK 130 str. ir 127 str. 2 d., todėl šių ATPK straipsnių pažeidimo protokole V. M. teisingai pateiktos nuorodos būtent į KET 232 ir 132 p.

Dėl LR ATPK 237 str. 2 d.

(3) Apeliacinio skundo teiginius, kad eismo įvykio nebuvo paneigia nukentėjusiojo T. K., su juo važiavusios keleivės E. A. parodymai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktas (b.l. 16), fotolentelės (b.l. 17-23). Be to ir pats V. M. pripažino, kad atvažiavęs namo, pastebėjo šviežius apibraižymus ant savo automobilio ir pasigailėjo, kad išvažiavo iš įvykio vietos (b.l. 38).

Ekspertizės aktu Nr. 11-1557 (14)/11-2356(14) (b.l. 27- 32), remiantis visais paminėtais šaltiniais kategoriškai nustatyta, kad V. M. vairuojamas automobilis „VW Golf”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo išorinio veidrodėlio priekiniu paviršiumi turėjo sąlytį su automobilio „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo T. K., kairiojo išorinio veidrodžio priekiniu paviršiumi. Toliau judėdamas link automobilio „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies automobilis „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio kairiojo rato arkos priekine dalimi (sparnu ir bamperiu) kliudė automobilio „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio kairiojo rato arkos priekinę dalį ir užpakalinę. Kontakto metu tarp automobilių išilginių ašių buvo labai mažas, nedidesnis kaip 5°, kampas. Slystamo kontakto metu buvo deformuotas ir įbrėžtas automobilio „VW Golf”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis kairys sparnas bei įbrėžtas bamperis ties rato arka. Ant automobilio „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio kairiojo sparno buvo užnešta pašalinės raudonos spalvos medžiagos, sparnas buvo įbrėžtas. Eismo įvykio metu automobilis „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nejudėjo atbulas. Tikėtina, kad šis automobilis eismo įvykio metu stovėjo. Eismo įvykio metu automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo į priekį.

Ekspertizės aktas pagrįstas objektyvių pėdsakų, likusių ant transporto priemonių tyrimu ir įvertinimu, bei sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojos E. A. parodymais apie eismo įvykio mechanizmą. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko ekspertizės aktą patikimu įrodymų, kuris visumoje su kitais čia paminėtais įrodymais yra pakankamas eismo įvykio mechanizmui atkurti ir aprašyti.

Eismo įvykio metu automobilis „VW Golf”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas-deformuotas ir įbrėžtas automobilio, priekinis kairys sparnas bei įbrėžtas bamperis ties rato arka (b.l. 7-8, 16- 19). Tokiu būdu kilo pasekmės, numatytos LR ATPK 127 str. 2 d. Įstatymas nesieja atsakomybės už šį pažeidimą su automobilio prekinės vertės sumažėjimu ar eksploatacinių savybių praradimu.

(4) Skunde nurodoma, kad eismo įvykio, jei toks buvo, kaltininkas yra T. K., nes remiantis iki 2008-09-01 galiojusia KET 173 p. redakcija (kuri atitinka aktualios KET 134 p.), jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtent T. K., kaip teigiama skunde, pastebėjęs jo eismo juostoje augantį medį, kuriam apvažiuoti būtina išvažiuoti į priešpriešinio eismo juosta, turėjo praleisti priešinga kryptimi važiuojantį V. M., o kadangi to nepadarė, tai būtent T. K. pažeidė KET 134 p. reikalavimus ir yra eismo įvykio, jei toks buvo, kaltininkas.

Tačiau, kaip matyti iš eismo įvykio schemos (b.l. 7-8), eismo įvykio vietoje kelio važiuojamosios dalie plotis yra 3,6 m., kurio pakanka eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams prasilenkti tik jei jie važiuoja minimaliu greičiu, nes automobilio VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini) plotis yra 1,70 m., o VW Golf EOB plotis yra 1,74 m (be išorinių veidrodėlių) (b.l. 31- 32). Nepriklausomai nuo to, ar T. K. vykdė KET 134 p. reikalavimus ar ne, iš padarytų transporto priemonių sužalojimų ir ekspertų nustatyto eismo įvykio mechanizmo akivaizdu, kad V. M. neabejotinai pažeidė KET 132 p. reikalavimus, t.y. prasilenkdamas nepaliko tarpo iš šono, kuris būtų saugus.

Čia pažymėtina, kad ekspertas atmetė galimybę, jog nustatyti transporto priemonių apgadinimai atsirado V. M. bei kartu su juo važiavusių keleivių nurodytu būdu, tai yra kai T. K. savo vairuojamu automobiliu važiavo atbulas, užleisdamas kelią V. M. vairuojamam automobiliui. Ekspertizės akte darom kategoriška išvada, kad sąlyčio metu automobilis VW Golf v.n. (duomenys neskelbtini), nevažiavo atbulas. Jis arba stovėjo arba judėjo į priekį (b.l. 30).

(5) Automobilių apgadinimų pobūdis akivaizdžiai rodo, kad V. M. suprato, jog kilo eismo įvykis, nes automobilių kontaktas įvyko V. M. regėjimo lauke- jo vairuojamas automobilis slystamai kontaktavo su T. K. vairuojamu automobiliu vairuotojo pusės šoninio veidrodėlio išoriniu paviršium ir toliau- vairuotojo pusės priekinio rato arkos priekine dalimi (sparnu ir bamperiu) (b.l. 31). Dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarus, eismo įvykio dalyviai privalėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą. V. M., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos nesilaikė KET 232 p. reikalavimų, tuo pažeisdamas LR ATPK 130 str.

Vadovaudamasis LR ATPK 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:

V. M. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-09 nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.