Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria R. S. skundas netenkintas ir Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. S. jį apskundė Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Atkreipia dėmesį, kad informacijos apie Kauno mieste taikomą mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse rinkliavos mokėjimo tvarką nėra nei įvažiuojant į Kauno miestą, nei įvažiuojant į mokamas automobilių stovėjimo aikšteles, nors vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 10 punktas skelbia „Prievolė sumokėti vietinę rinkliavą nurodoma atitinkamais kelio ženklais, nustatytais Kelių eismo taisyklėse, specialiomis informacinėmis lentelėmis, stendais ir kitomis vaizdinėmis priemonėmis Pastebi, jog 2011 m. rugpjūčio 30 d. 11:55:19 nuotraukoje matyti, kad jokios kitos informacijos, išskyrus kelio ženklą ir papildomą lentelę, nėra. Teigia, kad minėti nuostatai nėra įstatymas, todėl Lietuvos Respublikos piliečiams neprivalu juos žinoti. Kauno miesto savivaldybės taryba, savivaldybės administracija ir VšĮ (duomenys neskelbtini) valdytojai, R. S. įsitikinimu, norėdami vykdyti vietinę rinkliavą mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse, privalėjo pateikti išsamią informaciją, užtikrinti galimybę sumokėti vietinę rinkliavą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančio Pinigų įstatymo reikalavimus.

R. S. pažymi ir tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) vietinės rinkliavos nepriima banknotais, ir teigia, jog taip yra nevykdomi Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 1 ir 3 straipsnio reikalavimai. Pažymi, kad minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, jog „Grynieji pinigai yra litų banknotai ir monetos bei centų monetos“, o 3 straipsnyje įtvirtinta: „Mokėjimas ir atsiskaitymas litais. Lietuvos Respublikoje juridiniai ir fiziniai asmenys litus mokėjimams ir atsiskaitymams privalo priimti be apribojimų“. Anot apelianto, nevykdomas ir Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 9 punktas: „Nustatyto dydžio rinkliava mokama: 9.1. grynais pinigais <...>“.

Pastebi, kad pagal byloje esančius dokumentus, nuotraukas jis 2011 m. rugpjūčio 30 d. pasibaigus apmokėtam automobilio stovėjimo laikui 11.43 val. nepašalino automobilio, neapmokėjo už tolimesnį stovėjimą, todėl 11.53 val. užfiksuotas faktas, kad automobilis stovi mokamoje aikštelėje neapmokėjus už stovėjimą. Pažymi, kad pakartotinai šis faktas neužfiksuotas, kaip to reikalauja nuostatų 34 punktas, bet, pažeidžiant nuostatus, surašytas tarnybinis pranešimas praėjus net 73 dienoms nuo tariamai padaryto pažeidimo. Nurodo apgailestaujantis, kad dėl savo ligos jis yra priverstas lankytis Kauno klinikose ir susiklosčius aplinkybėms, jis pirmumą suteikė savo sveikatos stabilizavimui, o ne vietinės rinkliavos mokėjimo reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl R. S. skundo priėmė teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad R. S. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

ATPK 124⁵ straipsnyje numatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 80 iki 140 litų.

Kaip jau minėta, R. S. nubaustas už tai, kad pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 11 bei 12 punktus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje.

Minėtų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 11 punkte nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas privalo iš anksto pasirūpinti vietinės rinkliavos mokėjimo priemonėmis. Mokėjimo priemonių neturėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, t. y. įvykdyti atitinkamo kelio ženklo reikalavimą. Tų pačių nuostatų 12 punkte nurodyta, kad sustojus privaloma nedelsiant įvykdyti 528 kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ su 840 papildoma lentele „Mokamos paslaugos“ (toliau – Mokama stovėjimo vieta) reikalavimus – sumokėti nustatyta tvarka vietinę rinkliavą už naudojimąsi nustatyta vieta automobiliui statyti.

Nors R. S. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė padarius ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais ir visumoje įvertintais įrodymais.

Rinkliavos kontrolieriaus E. M. 2011 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. 11.53 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje užfiksuotas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio stovėjimą vietinė rinkliava pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno gatvių ir aikščių vietomis automobiliams statyti nuostatų ir Kauno gatvių ir aikščių, kuriose renkama ši rinkliava, sąrašo patvirtinimo“ nustatytą tvarką nebuvo sumokėta (19 b. l.).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2012 m. lapkričio 11 d. pranešime Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento viešosios tvarkos tarnybos vedėjui taip pat nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. 11. 53 val. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje užfiksuotas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką (17 b. l.).

Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. posėdžio protokole užfiksuota, jog atsakomybėn traukiamas asmuo – R. S. paaiškino, kad jam tą dieną jam buvo paskirta operacija. Kadangi jis turėjo tik keletą litų, sumokėjo už automobilio stovėjimą mokamoje stovėjimo vietoje ir nuėjo į ligoninę. Grįžęs prie automobilio rado lapelį ir sumokėjo likusią sumą už dvi valandas telefonu, SMS žinute (10 b. l.).

Apylinkės teismo posėdyje R. S. nurodė, kad jis sumokėjo tik už dvi automobilio stovėjimo mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje valandas, nes neturėjo daugiau smulkių pinigų, o prie bilietų automato pinigų keityklos nėra. Sumokėjo už trumpesnį laiką, nes tikėjosi per šį laiką patekti pas gydytoją ir spėti grįžti prie automobilio. Atsakydamas į savivaldybės atstovės klausimą R. S. nurodė, kad informacija prie bankomato buvo, jam įvažiavus į aikštelę, žmonės mokėjo už automobilių stovėjimą ir padėjo jam susimokėti. Taip pat nurodė sutinkantis, kad nustatytos tvarkos reikia laikytis, tačiau tąkart pasielgė rizikingai (33-34 b. l.).

Atnaujinus byloje įrodymų tyrimą, R. S. teisme paaiškino, kad už automobilio stovėjimą aikštelėje likusią sumą jis apmokėjo SMS žinute, neturėdamas Tele2 lipduko. Už automobilio stovėjimą aikštelėje jis sumokėjo 9.40 val., sumokėjo už dvi valandas, o dar už dvi valandas nebuvo sumokėta (40-41 b. l.).

Taigi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, įskaitant ir paties R. S. paaiškinimus, jis, atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę sužinojo, kad už tai yra renkama rinkliava, ir sumokėjo už dvi automobilio stovėjimo valandas. Iš R. S. parodymų taipogi akivaizdu, kad jis už likusias dvi valandas, kurias jo automobilis stovėjo aukštelėje, nesumokėjo todėl, kad neturėjo smulkių pinigų, be to, tikėjosi, kad ilgiau kaip dvi valandas pas gydytoją neužtruks. Apelianto skundo argumentas, jog pažeidimą jis padarė todėl, kad nebuvo informacijos apie mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse taikomą rinkliavos mokėjimo tvarką, atmetamas kaip nepagrįstas, o kartu ir prieštaraujantis paties apelianto teiginiams. Bylos duomenys liudija, kad prie įvažiavimo į automobilių aikštelę stovi kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“. Be to, kaip, nurodė R. S., prie bilietų automato buvo informacija apie apmokėjimą už automobilių stovėjimą. Pastebėtina, kad kiekvienas suaugęs asmuo, naudodamasis savo teisėmis, privalo vadovautis ir jo pareigas reglamentuojančiais teisės aktais, jais domėtis ir elgtis taip, kad jo veiksmais atitiktų teisės aktų reikalavimus. Tai, kad R. S. nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai rūpestingas, patvirtina ir pastarojo skundo teiginys, kad jo atvykimo į Kauno klinikas tikslas buvo gauti kvalifikuotų specialistų kvalifikuotą konsultaciją, o ne apmokėjimas už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje. Iš bylos medžiagos matyti, R. S. sąmoningai nesumokėjo už likusias jo automobilio stovėjimo aikštelėje valandas, teisindamasis tuo, kad neturėjo smulkių pinigų, bilietų automatas banknotų nepriima, o netoliese pinigų keityklos nėra. Kaip jau minėta, Nuostatų 11 punkte nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas privalo iš anksto pasirūpinti vietinės rinkliavos mokėjimo priemonėmis, o mokėjimo priemonių neturėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą. Be to, kadangi aplinkybę, jog jis neturėjo smulkių pinigų, Administracinei komisijai nagrinėjant administracinę bylą nurodė pats R. S. (10 b. l.), nesuprantamas jo teiginys, kad Nuostatų 11 punkto jis nepažeidė, nes niekas jo piniginės netikrino, todėl negalėjo nustatyti, kad jis neturi mokėjimo priemonės – grynųjų pinigų.

Skundą nagrinėjantis teismas apelianto skundo argumentą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis suklastotais faktais, nes jis 2011 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.53 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje savo automobilio nepastatė, atmeta kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš jau minėtų rinkliavos kontrolieriaus E. M. 2011 m. lapkričio 11 d. tarnybinio pranešimo ir VšĮ (duomenys neskelbtini) 2012 m. lapkričio 11 d. pranešimo, juose nurodyta, kad automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 30 d. 11. 53 val. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo užfiksuotas, o ne pastatytas. Taip pat pastebėtina, kad ir Administracinės komisijos prie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 7 d. posėdžio protokole ir tos pačios dienos nutarime (4, 10 b. l.) nurodyta, jog 2011 m. rugpjūčio 30 d. apie 11.53 val. užfiksuota, kad R. S. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką (pasibaigus apmokėto stovėjimo laikui). Taigi, akivaizdu, kad 11.53 val. buvo nustatyta, kad R. S. automobilis stovi aikštelėje pasibaigus apmokėto stovėjimo laikui, ko, beje, neginčija ir pats R. S., nurodydamas, kad automobilį aikštelėje jis pastatė 9.40 val. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog tai, kad R. S. už likusį nesumokėtą automobilio stovėjimo laiką sumokėjo vėliau, neatleidžia pastarojo nuo atsakomybės už nustatytos tvarkos nesilaikymą. Apylinkės teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad Nuostatų 13 punkte įtvirtinta, jog vietinę rinkliavą nuo atitinkamo kelio ženklo galiojimo pradžios iki pabaigos reikia mokėti nepertraukiamai; baigiantis apmokėjimo laikui, transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestintos vietos arba sumokėti už tolesnį automobilio stovėjimą; sumokėti vietinę rinkliavą atgaline data ar atgaliniu laiku negalima.

Nors iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) rinkliavos kontrolierius ne visiškai laikėsi Nuostatų 34 punkto reikalavimų, t. y. nusižengimo nefiksavo du kartus ne mažiau kaip 3 minučių intervalu, tačiau iš foto nuotraukų matyti, kad R. S. 2011 m. rugpjūčio 30 d. padarytas pažeidimas buvo fiksuojamas nuo 11.54.03 val. iki 11.55.19. val., be to, kaip jau minėta, pats R. S. patvirtino, kad automobilį aikštelėje jis pastatė 9.40 val. ir laiku už tolesnį automobilio stovėjimą nesumokėjo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teigti, kad apeliantas administracinį teisės pažeidimą padarė esant nuo jo valios nepriklausiančioms aplinkybėms, kaip teigiama skunde, nėra pagrindo. Tai, kad R. S. Kauno klinikose buvo gydomas nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d., jo kaltės padarius ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą taip pat nepaneigia.

Apelianto skundo argumentas, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) vietinės rinkliavos nepriimdama banknotais nevykdo Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 1 ir 3 straipsnio reikalavimų bei Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų 9 punkto reikalavimų, nenagrinėtinas, nes tai nėra šios bylos dalykas. Pastebėtina, kad suinteresuoti asmenys, nesutinkantys su savivaldybių tarybų sprendimais, turi teisę kreiptis dėl jų į atitinkamas valstybės institucijas. Taip pat pažymima, kad įstatymas nenumato, per kiek laiko nuo užfiksuoto pažeidimo turi būti surašomas tarnybinis pranešimas.

Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį nepakeistą. R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.