Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-27 · Administracinė byla Nr. AS-63-456-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
AS-63-456-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00311-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
Kauno prekybos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai
Trečiasis asmuo
Kauno maisto pramonės mokyklai
Administracinė byla Nr. AS63 – 456/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00311-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno prekybos ir verslo mokyklos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno prekybos ir verslo mokyklos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno maisto pramonės mokyklai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Kauno prekybos ir verslo mokykla (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. V-99 „Dėl parengiamųjų darbų Kauno prekybos ir verslo mokyklai reorganizuoti“; panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. V-575 „Dėl pavedimų“; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1830 „Dėl pritarimo reorganizuoti Kauno prekybos ir verslo mokyklą“ atitinka Konstituciją. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – ir atsakovas) vykdyti Kauno prekybos ir verslo mokyklos reorganizavimą; sustabdyti Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. V-99 „Dėl parengiamųjų darbų Kauno prekybos ir verslo mokyklai reorganizuoti“ galiojimą iki sprendimo byloje priėmimo, sustabdyti Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-575 „Dėl pavedimų“ galiojimą iki sprendimo byloje priėmimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Švietimo ir mokslo ministras 2011 m. balandžio 8 d. priėmė įsakymą Nr. V-575, kuriuo pavedė Kauno prekybos ir verslo mokyklos direktoriui ir Kauno maisto pramonės mokyklos direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. liepos 1 d. bus priimtas sprendimas dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo, iki 2011 m. balandžio 20 d. parengti, vieną kartą viešai paskelbti Kauno prekybos ir verslo mokyklos ir Kauno maisto pramonės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašą, apie tai informuojant raštu visus įstaigos kreditorius, ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jo parengimą dieną pateikti juridinių asmenų registrui. Šiuo įsakymu tikslinamas jo skundžiamas 2011 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. V-99 „Dėl parengiamųjų darbų Kauno prekybos ir verslo mokyklai reorganizuoti“. Tuo mokyklos reorganizavimas realiai ir faktiškai jau yra pradėtas, kai tik buvo gautas Vyriausybės pritarimas, išreikštas Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu. Jau šiuo nutarimu mokyklai suteiktas teisinis statusas – reorganizuojama. Aplinkybę, kad reorganizavimas objektyviai pradėtas, patvirtina ir tai, kad Švietimo ir mokslo ministerijos 2011 m. kovo 28 d. raštu Nr. SR-1267 mokyklos direktorius ir buhalterė buvo kviečiami į komisijos reorganizavimo darbams organizuoti 2011 m. kovo 31 d. posėdį. Tame posėdyje mokyklų direktoriai buvo įpareigoti parengti ir suderinti naujai kuriamo mokymo centro valdymo struktūrą iki 2011 m. balandžio 7 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje nėra realios grėsmės, jog teigiamo teismo sprendimo atveju sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina tik tai, jog Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-575 pareiškėjas kartu su Kauno maisto pramonės mokyklos direktoriumi įpareigotas parengti, viešai paskelbti reorganizavimo sąlygų aprašą, apie tai informuojant raštu visus įstaigų kreditorius, ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jo parengimą dieną pateikti Juridinių asmenų registrui. Pastebėjo, kad reorganizavimo sąlygos dar nepatvirtintos, pareiškėjas dar neturi reorganizuojamos įstaigos statuso (pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 9 dalį reorganizuojamos įstaigos statusą įstaiga įgyja po viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą dienos). Teismo nuomone, byloje nėra pagrindo išvadai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra atliekami veiksmai, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas. Bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog neuždraudus atsakovui vykdyti pareiškėjo reorganizavimą ir nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir analogiškose nagrinėjamai bylai administracinėse bylose Nr. AS261-321/2008, Nr. AS261-338/2008, Nr. AS63‑300/2009, Nr. AS525-573/2009 ir kt.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog Kauno prekybos ir verslo mokykla yra pavaldumo santykiuose su atsakovu ir yra verčiama vykdyti klaidingus įsakymus, kurie priimti vadovaujantis akivaizdžiai klaidingu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu. Pažymi, jog teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad reorganizavimas vyksta po naujai priimto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, pagal kurio 14 straipsnio 4 dalį Kauno prekybos ir verslo mokyklai jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu faktiškai buvo suteiktas mokyklos teisinis statusas – reorganizuojama (ne reorganizavime dalyvaujanti) ir nustatytas reorganizavimo būdas. Teismas nevertino aplinkybės, kad Kauno prekybos ir verslo mokyklos reorganizavimas realiai ir faktiškai (objektyviai) jau buvo pradėtas iš karto po to, kai tik buvo gautas pritarimas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išreikštas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu. Pabrėžia, kad 2011 m. balandžio 19 d. dienraštyje „Kauno diena“ buvo viešai paskelbta informacija apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą. Po šio paskelbimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 9 dalimi, Kauno prekybos ir verslo mokykla įgijo reorganizuojamos biudžetinės įstaigos statusą (nors tokiam statusui atsirasti realios sąlygos jau buvo susidariusios po Vyriausybės nutarimo). Mano, kad teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo teismo praktika administracinėse bylose Nr. AS261-321/2008, Nr. AS261-338/2008, Nr. AS63-300/2009, nes nei vienoje iš šių bylų nebuvo vykdomas akivaizdžiai klaidingas Vyriausybės nutarimas, be to, visose bylose reorganizuojamos ne profesinio mokymo biudžetinės įstaigos, tik šioje byloje reorganizavimas pradėtas įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo redakcijai.

Atsiliepimas

Kauno maisto pramonės mokykla atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad apie tai, jog bus pertvarkomas Lietuvos profesinių mokyklų tinklas (ir tai palies Kauno prekybos ir verslo mokyklą bei Kauno maisto pramonės mokyklą), žinojo jau 2005 m. iš Švietimo ir mokslo ministro įsakymo (Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. ISAK-1096 „Dėl švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtų profesinių mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrojo plano patvirtinimo“, vėliau – 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. ISAK‑2701 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymo „Dėl švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtų profesinių mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“). Mano, kad tiek Kauno mieste, tiek visoje šalyje profesinių mokyklų tinklą reikia pertvarkyti, kadangi mažėja mokinių skaičius šalyje, profesinių mokyklų skaičius nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mažai pakito, optimizavus profesinių mokyklų tinklą, bus užtikrinamas mokymo programų tęstinumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo bei teigdamas, kad mokyklos reorganizavimas jau vykdomas, prašo laikinai sustabdyti šių aktų galiojimą ir uždrausti atsakovui atlikti su jais susijusius veiksmus, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (pareiškėjo teigimu, mokyklos reorganizavimas jau vykdomas, todėl mokykla bus reorganizuota), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu (abiejų mokyklų veiklos atnaujinimas, turto grąžinimas, mokymo bazių išskyrimas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, jog iš Kauno prekybos ir verslo mokyklos reorganizavimo prijungimo prie Kauno maisto pramonės mokyklos būdu sąlygų aprašo matyti, kad reorganizuojant įstaigą užtikrinamas jos veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas (17 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios atitinkamų teisinių santykių pasikeitimu, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui – efektyviai naudojant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, didinti profesinių mokyklų veiklos efektyvumą, užtikrinti veiklos plėtrą darbo rinkos ir demografinių pokyčių sąlygomis, bei pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog, teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki ginčijamų aktų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, todėl nagrinėjamu atveju taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrindo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl šių priemonių taikymo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde pateiktos su ginčo nagrinėjimu iš esmės susijusios aplinkybės šiuo atveju nevertintinos, kadangi šioje byloje išimtinai sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Kauno prekybos ir verslo mokyklos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasVaida Urmonaitė – Maculevičienė