Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-2747-540/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-25
Bylos Nr.
A2.6.-2747-540/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02169-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
N. Ž.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2747-540/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02169-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, registruotas darbo biržoje, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 29 d., apie 05.04 val., Kaune, Sukilėlių pr. 120 esančioje benzino kolonėlėje, N. Ž. vairavo transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nuvažiuodamas nuo dujų užpylimo kolonėlės neatjungė dujų žarnos nuo automobilio ir ją nutraukė. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 127 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. Ž. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis 2015 m. lapkričio 29d. atvažiavo į degalinę, kur užsipylė dujų. Užsipylęs dujų įrenginio neatjungė ir nuėjo susimokėti už dujas. Už jas susimokėjęs, grįžo, sėdo į automobilį ir iš degalinės išvažiavo. Kad neatjungė dujų įrenginio, užmiršo. Grįžęs namo, prie automobilio nerado jokios žarnos, todėl nesupranta, kaip ją galėjo nutraukti. Po kiek laiko norint toliau apsidrausti automobilį, N. Ž. draudimo darbuotoja pasakė, kad yra registruotas vienas eismo įvykis, tačiau jis tuomet nesuprato koks. Gal po dviejų mėnesių gavo šaukimą atvykti į policiją, kur nuvykus jam pasakė apie eismo įvykį degalinėje. Pažiūrėjęs vaizdo įrašą, pamatė, kad tikrai jo automobilis nutraukė dujų užpylimo žarną. Tik sužinojęs apie padarytą eismo įvykį, nuvyko į degalinę pasiteirauti dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau degalinės darbuotojai pasakė, kad žalą atlygino draudimo bendrovė. Pripažįsta, kad įvykio metu vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad degalinėje automobilis Ford Galaxy, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas N. Ž., užsipylęs dujų, nuvažiuodamas nuo kolonėlės, neatjungęs dujų žarnos, ją nutraukė ir iš įvykio vietos pasišalino. Iš pradžių automobilio savininkas N. Ž. neigė vairavęs automobilį ir nurodydavo kitus asmenis, tačiau, pateikus vaizdo įrašą, kuriame akivaizdžiai matosi, kad automobilį vairuoja pats jo savininkas ir prieina prie kasos apsimokėti, tada pripažino, kad automobilį vairavo neturėdamas teisės, o kad būtų nutraukęs dujų žarną nežinojo (b. l. 4; 5), N. Ž. paaiškinimas (b. l. 6), UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ pranešimas apie įvykį (b. l. 8; 9), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 10-11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15-17), UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ pranešimas apie įvykį (b. l. 18), UAB „Autotank“ PVM sąskaita faktūra (b. l. 20), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 21), VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad automobilio Ford Galaxy, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra N. Ž. (b. l. 22).

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad N. Ž., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas N. Ž. surašytas ir už tai, kad jis, 2015 m. lapkričio 29 d., apie 05.04 val., Kaune, Sukilėlių pr. 120 esančioje benzino kolonėlėje, N. Ž. vairavo transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, padarė eismo įvykį, kurio metu nuo dujų užpylimo kolonėlės nutraukė užpylimo žarną, ir, padaręs turtinę žalą, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 219.1., 222 p. Tokia jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1d.

Atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybė tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad N. Ž., pradėdamas važiuoti nuo degalinės kolonėlės su įstatytu į automobilio dujų užpylimo baką dujų užpylimo įrenginį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir jį nutraukė ir nesustojęs, iš degalinės išvažiavo. Vertinant situaciją formaliai, tokie N. Ž. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau teismas, spręsdamas dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose privalo konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-10/2012, 2AT-11/2012).

Įvertinus šioje byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad N. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Iš N. Ž. paaiškinimų matyti, kad jis užsipylęs dujų įrenginio neatjungė ir nuėjo susimokėti už dujas. Už jas susimokėjęs, grįžo, sėdo į automobilį ir iš degalinės išvažiavo. Kad neatjungė dujų įrenginio, užmiršo. Grįžęs namo, prie automobilio nerado jokios žarnos, todėl nesupranta, kaip ją galėjo nutraukti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad užpylus dujų, tiek vairuotojas, tiek su juo buvusi mergina, nueina į degalinės vidų. Ten jie kalbasi, atsiskaito su degalinės darbuotoja. Po to tiek vairuotojas, tiek mergina nueina prie automobilio ir iš karto abu sėda į automobilį bei išvažiuoja. Iš N. Ž. paaiškinimų matyti, kad tik nuvykus į policiją, kur jam buvo parodytas vaizdo įrašas, jis suprato, jog yra padaręs eismo įvykį. Tik sužinojęs apie padarytą eismo įvykį, nuvyko į degalinę pasiteirauti dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau degalinės darbuotojai pasakė, kad žalą atlygino draudimo bendrovė. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog N. Ž. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. nėra nustatytas būtinasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis – kaltė, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. Ž. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą- 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta MiceikienėPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti- ROIK 16055786871.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).