Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1992-11-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 16 straipsnį 146 straipsnio 1 dalį (1961 m. redakcija) pataisos darbais be laisvės atėmimo 1 metams;

1994-02-08 pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (1961 m. redakcija) laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams; vadovaujantis BK (1961 m. redakcija) 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 1992–11–30 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams; taikytas BK 47¹ straipsnis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

1994-12-20 pagal BK (1961 m. redakcija) 147 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnio 2 dalį, taikant 42 straipsnį, laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams; iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai prieš 1 metus 9 mėnesius 7 dienas;

2000-06-12 pagal BK (1961 m. redakcija) 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams; bausmė subendrinta su pagal 1994–12–20 nuosprendį paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams; veikos perkvalifikuotos pagal BK (2000 m. redakcija) nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams;

2008-03-20 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su pagal 2000–06–12 nuosprendį paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui 7 dienoms; 2010–03–10 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 11 mėnesių 12 dienų;

2010-12-28 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su pagal 2008–03–20 nuosprendį paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

2011-05-31 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su pagal 2010–12–28 nuosprendį paskirta bausme ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams; bausmę atlikęs 2014–08–01;

2014-11-25 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams; taikytas 64¹ straipsnis, bausmę atlikęs 2017–04–11;

2017–12–12 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; bausmę atliko 2020–06–29; šie teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį; R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

2016–11–28 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta bausmė – areštas 30 parų, bausmę atliko 2017–02–10;

2018–04–09 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 90 parų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta bausmė – areštas 60 parų; bausmę atliko 2018–07–20; šie teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį R. S. 2020 m. spalio 12 d. laikotarpyje nuo 17 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, negyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš pykčio įspyrė nukentėjusiajam V. V. ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, du kartus į krūtinės sritį bei du kartus ranka sudavė į petį, taip padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus veide, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą dešinio skruostikaulio kūno projekcijoje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų didžiųjų pusrutulių, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų koma, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumušimo, taip tyčia nužudė V. V., o R. K. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje (2020 m. spalio 12 d. laikotarpyje nuo 17 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, negyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)) iš pykčio du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam V. V. į galvos sritį ir taip V. V. mušdamas jam sukėlė fizinį skausmą. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. spalio 12 d. laikotarpyje nuo 17 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, negyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš pykčio du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam V. V. į galvos sritį, R. S. įspyrus nukentėjusiajam V. V. ne mažiau penkių kartus į galvos sritį, du kartus į krūtinės sritį bei du kartus ranka sudavė į petį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimus veide, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą dešinio skruostikaulio kūno projekcijoje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų didžiųjų pusrutulių, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų koma, dėl ko nukentėjusysis mirė nuo galvos sumušimo, taip bendrais veiksmais tyčia nužudė V. V..

Kaltinamasis R. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį neprisipažino ir parodė, kad spalio 12 d. vakare, apie 19 val. susitiko R. S. ir V. V.. Prieš 2 dienas tame name visi trys gėrė alkoholį. Kai vėl susitiko, jis pasiūlė eiti į tą namą. V. V. pasiūlė tame name miegoti, nes šis neturėjo kur gyventi. Gėrė alų, turėjo burnos skalavimo skysčio. Pradėjo gerti apie 19 val., pradžioje gėrė alų, 20 val. alus baigėsi, apie 20 val. pirko skalavimo skysčio. Staltiesę pasiklojo, žvakę užsidegė pirmą dieną (11 d.), o antrą dieną (12 d.) stalo nebuvo, stalas ant šono gulėjo kampe. Neturėjo užkandos, todėl nesistatė antrą dieną stalo. 12 d. prisigėrė, sugalvojo pamiegoti. Nuėjo miegoti apie 21 val. Neatsimena, kaip pats nuėjo miegoti. V. V. miegojo ant geležinės lovos kambario dešinėje pusėje. Jis (R. K.) gulėjo kitoje lovoje, nusisuko į sieną, neatsimena, ar R. S. miegojo kartu. Pirmą dieną R. S. miegojo ant žemės, ant čiužinio. Ar antrą dieną čiužinys buvo tarp lovų ant žemės, negali pasakyti. Miegojo gal dvi valandas. Kai užmigo, V. V. dar negargaliavo. Atsibudo ir išgirdo, kad V. V. kriokia lovoje, pusiau gulom, galvą pasidėjęs ant lovos atlošo. R. S. buvo atsitūpęs ant žemės prie V. V. lovos. Pamanė, kad V. V. peršalo. R. S. sakė, kad V. V. taip būna. V. V. yra pasakojęs, kad kai miegojo rūsy, peršalo. Nepamena, ar V. V. kėlė ant lovos, ar R. S. padėjo jį pakelti. Gali būti, kad dviese kėlė V. V. į lovą. Šios aplinkybės tiksliai neatsimena. Kažkas kirba mintyse, kad kėlė V. V. nuo žemės. Jis (R. K.) kėlė V. V. už galvos, o R. S. – už kojų, tarp tų miegojimų pakėlė ir vėl miegoti nuėjo. Galbūt tik užkėlus ant lovos V. V. gargaliavo, neatsimena. Gal tuo metu galėjo kelti V. V. ir tada gargaliavimas prasidėjo. Vėl atsigulė miegoti. Antrą kartą pabudo, R. S. atsibudęs sakė, kad V. V. nebekriokia, sako: „gal miręs ar ką?“. Jis (R. K.) pliaukštelėjo V. V. delnu vieną kartą į žandą, antrą kartą pliaukštelėjo, V. V. neatsibudo, tuo metu nebekriokė. Kai pliaukštelėjo V. V., šis gulėjo lovoje. V. V. krūtinė buvo nuoga. Kai pliaukštelėjo V. V. per veidą, V. V. krūtinės nejudino. V. V. nebuvo pakilęs iš lovos iki išėjimo, visą laiką gulėjo. Prieš išeinant, V. V. porą kartų pliaukštelėjo į žandą, norėdamas jį pažadinti. V. V. nemušė, R. S. irgi V. V. nemušė. R. K. parodė, kad savo kedus buvo nusiavęs, kambaryje buvo tamsu, apgraibomis rado kedus, bet pasirodo, kad V. V. juodus kedus apsimovė, t. y. tuos, apie kuriuos pareigūnas pasakojo. Balti kedai buvo jo (R. K.). R. S. pasiūlė imti V. V. batus. Apsiavęs V. V. kedais išėjo namo, R. S. išėjo pas tetą. Buvo apie 22-23 valanda. Ryte pasigedo akinių, suprato, kad akinius paliko ten, kur gėrė. Skambinėjo R. S., klausė, ar buvo nuėjęs į tą namą. Nuėjo į namą, pasiėmė akinius, pajudino V. V. už nuogos krūtinės, pajuto, kad jis atšalęs, pulso nežiūrėjo. Atrodė, kaip paliko, taip ir gulėjo V. V., tik buvo sustingęs, atšalęs. Grįžo namo, pašnekėjo su R. S., kad V. V. negyvas, jis (R. K.) sakė, kad reikia greitąją kviesti. R. S. prašė jo (R. S.) neminėti. Manė, kad V. V. mirė sava mirtimi. Paskambino greitajai pagalbai, pasakė, kad yra lavonas. Buvo namuose, paskambino policijos pareigūnai, jų prašomas su tais pačiais drabužiais atėjo į įvykio vietą, pareigūnai jo rankas ir drabužius apžiūrėjo. Klausė pareigūnai, iš kur atsirado dėmė ant kelnių, atsakė, gal nuo burokėlių užtiško, nepagalvojo, kad tai kraujas gali būti. Po dviejų, trijų dienų atvyko pareigūnai pasiimti kelnes, batus. Tada paklausė pareigūno, gal „nuo plaučių“ mirė V. V., pareigūnas sakė, kad „nuo plaučių“. Visą laiką galvojo, kad V. V. mirė savo mirtimi. Pareigūnai antrą kartą atvažiavo ir jį (R. K.) išsivežė. Pareigūnai sakė, kad R. S. parodė, kad abu mušė ir užmušė V. V.. Kitą dieną davė parodymus. Neatsimena, ar dvi dienas, t. y. 10 ir 11 d., vartojo alkoholį, o 12 d. tikrai vartojo alkoholį. Kai gavo kaltinamąjį aktą, tada skambino tyrėjai. Tuo metu buvo neblaivus, buvo susipykęs su motina, todėl tyrėjai pasakė, kad nužudė V. V..

Iš 2021-02-01 greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad R. K. 2020-10-13 14 val. skambino GMPS (1 t., b. l. 180-181).

Iš 2020–11–28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog R. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, t. y. kur įvykio dieną gulėjo V. V., kur jis (R. K.) užmigo, taip pat kur jam (R. K.) pabudus gulėjo V. V. (lovoje) ir šalia lovos tupėjo R. S.; taip pat nurodė, kaip jis (R. K.) dešinės rankos delnu vieną kartą pliaukštelėjo V. V. per veido kairę pusę, norėdamas V. V. pažadinti (5 t., b. l. 138–155).

Kaltinamasis R. S. dėl jam pareikštų kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį prisipažino pilnai ir parodė, kad spalio 10 d. ar 11 d., (duomenys neskelbtini) turguje, susitiko su V. V.. Turguje abu gėrė alų. Iki vakaro turguje pasėdėjo, V. V. statybose miegojo, o jis (R. S.) grįžo pas tetą. Turguje vėl susitiko su V. V., paskambino R. K., pasakė, kad su V. V. ateis iki jo namų. Nupirko 3 „pūsles“ alaus. R. K. sakė, kad yra apleistas namas ir galima ten išgerti. Ten gėrė, tada R. K. išėjo namo, čia buvo 11 d. R. K. išėjo namo, jis su V. V. liko nakvoti. Tada V. V. nemušė. Ryte atsikėlė, su V. V. išėjo į turgų, dar nusipirko alaus turguje, gėrė. 12 d. vėl su V. V. nuėjo į tą namą, abu gėrė alų, 2 „pūsles“ išgėrė, trečią pradėjo gerti, V. V. sakė, kad nori atsigulti. Abu prigulė, tada apie 18 val. atėjo R. K. atsinešė pusę „bambalio“. V. V. atsikėlė, toliau trise gėrė. V. V. sakė, kad turi 4-5 eurus ir, kad dar reikia alaus. Buvo po 20 val. V. V. padavė R. K. pinigus ir jis (R. S.) su R. K. nuėjo į parduotuvę, kur R. K. nupirko skalavimo skysčio, grįžo. V. V. laukė. V. V. vienas ant lovos sėdėjo, apie 2 buteliukus skysčio išgėrė, V. V. nuėjo miegoti. R. K. pasakė, kad eina atsigulti, tada ir jis (R. S.) atsigulė. R. K. atsigulė į vieną lovos pusę, o jis (R. S.) toje pačioje lovoje, į kitą pusę atsigulė. Dėl įvykio vietoje (1 tomas, 31 lapas 17 nuotrauka) užfiksuoto čiužinio parodė, kad tas čiužinys, kuris buvo tarp lovų, buvo atneštas iš pirmo aukšto, nes norėjo atsigulti tarp lovų, o R. K. pasakė gultis pas jį. Kai tempė V. V., čiužinys buvo patiestas, nežino, kas paskui čiužinį susuko. Gal po valandos ar pusantros valandos išgirdo, kad kažkas laša. Pamatė, kad iš po V. V. čiužinio laša, suprato, kad V. V. apsišlapino, pajudino jį, sakė: „rodžiau tau, kur kitam kambarį šlapintis“, jis atsakė: „taip“. Tada atsigulė, po valandos vėl išgirdo, kad laša; pamatė, kad V. V. vėl apsišlapino. Nieko nesakęs paėmė V. V. už krūtinės ir partrenkė ant žemės, pakartojo jam, kad sakė, kur eiti šlapintis, 4-5 kartus spyrė jam į veido sritį ir du kartus kumščiu sudavė į petį, tuo metu V. V. gulėjo. Kai spyrė V. V., buvo apsiavęs batus. Juos apsiavė, kai antrą kartą išgirdo, kad V. V. šlapinasi. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. V. spyrė 4-5 smūgius į galvos sritį ir du kartus į pilvą (4 tomas, 116 bylos lapas). V. V. šonu gulėjo ant dešinio šono, nesipriešino, kai mušė, lygtai sakė: „baik“. Į krūtinės sritį spyrė V. V., ne į pilvo. V. V. nuo spyrių iš nosies pradėjo kraujas bėgti. Tuo metu, kai spyrė V. V., R. K. miegojo. R. K. pabudo nuo triukšmo. Pasakė R. K., kad V. apsišlapino, kad perspėjo jį vieną kartą. R. K. sakė, kad negerai, kad V. V. neklausė. Kai R. K. atsikėlė, jis (R. S.) buvo pasilenkęs. Tada R. K. su delnu du kartus nesmarkiai sudavė į veidą gulinčiam V. V.. R. K. V. V. nespyrė, kumščiais smūgių nesudavė. Kai R. K. sudavė ranka V. V., jis (R. S.) tupėjo, buvo šalia pasilenkęs. R. K. buvo šviesiomis kelnėmis, baltais, suplyšusiais kedais ir striuke. Kai R. K. sudavė ranka, V. V. nieko nesakė, ramus buvo, truputį buvo sąmoningas. Jis (R. S.) sakė R. K., kad paimtų V. V. už pažastų, jis (R. S.) paėmė V. V. už kojų. R. K. paėmė V. V. už pažastų, slydinėjo rankos ir tada išsimovė V. V. rūbai. V. V. aukštielninką paguldė į lovą, užklojo iki pusės, V. V. pradėjo kažkaip neaiškiai kriokti, gargaliuoti, nesuprato nieko, R. K. tikriausiai irgi nesuprato. Vėl atsigulė. Pagulėjo gal porą valandų, neužmigo, V. V. dar garsiau pradėjo kriokti. Švisti jau buvo pradėję, buvo apie 7 valanda ryto. Tame name su R. K. miegojo visą naktį. R. K. pasakė, kad jam laikas pas mamą. Prieš išeinant (buvo apie 7 val. ryto), jis (R. S.) V. V. pajudino, pasakė, kad keltųsi, bet šis nereagavo, kriokė, siūlė iškviesti medikus. R. K. sakė, kad praeis, kad V. V. plaučių pleuritas. Kraujo buvo pribėgę ten, kur V. V. gulėjo; kai nešė V. V., gal kiek nulašėjo. Išėjo su R. K., R. K. belipdamas nukrito nuo laiptų. R. K. namo nuėjo, o jis pas tetą. Gal po dviejų valandų R. K. paskambino, klausė, kur akinius paliko, sakė, kad nueis pažiūrėti. Gal po 2 val. paskambino R. K., jis sakė, kad rado akinius, sakė, kad V. V. nebegyvas, atšalęs ir sakė, kad kvies greitąją. Prieš išeinant, nesuprato, kad V. V. miręs. Savo veiksmus vertina blogai. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 tomas, 115-117, 169-173 lapai).

Iš 2020–11–16 – 2020–11–18 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog R. S. parodė, kaip paėmęs už darbužių ties krūtine iš lovos ištempė V. V. ant žemės ir gulinčiam V. V. su koja ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą bei nemažiau kaip du kartus spyrė V. V. į krūtinę bei dešinės rankos kumščiu sudavė V. V. ties žastu ne mažiau kaip du kartus. Parodė, kaip atsibudęs R. K. ne mažiau kaip du kartus delnu sudavė V. V. į kairę veido pusę, V. V. tuo metu buvo sąmoningas; tada R. S. nurodė, kad jis kartu su R. K. V. V. paguldė į lovą – R. S. V. V. paėmė už kojų, o R. K. buvo paėmęs V. V. už pažastų iš už nugaros. Parodė vietą, kur išmetė įvykio metu avėtus batus. (4 t., b. l. 126–150).

Nukentėjusioji L. G. parodė, kad vieną kartą matė prie parduotuvės savo brolį V. V. ir R. S.. Šeštadienį 9 ar 10 d. brolis V. užėjo, jis dažnai ateidavo, paprašė paskolinti 3 Eur. Davė 3 Eur, jis sakė, gaus pirmadienį socialinę pašalpą ir grąžins. Brolis neturėjo namų, išgerdavo alkoholio, brolis skambino iš R. S. telefono ir sakė, kad R. S. priima gyventi. Sakė, kad (duomenys neskelbtini) yra R. S. tėvų namai. Brolio nebuvo pirmadienį, paskambino sesei, sakė, kad brolis nesirodo, buvo neramu širdyje. Tada paskambino R. S., jo telefono numerį turėjo, nes brolis telefono neturėjo. R. S. pasakė, kad V. V. pirmadienį atsikėlė ir išėjo ryte pasiimti pašalpos. R. S. paskambino ir sakė, kad neranda brolio, nežino, kur jis yra. Tik pirmadienį su R. S. kalbėjo. Apie brolio mirtį pareigūnai pranešė seseriai. Antradienį 13 d. pavakary skambino R. K., klausinėjo, kur bus pašarvotas brolis. Telefono numeris buvo ne R. S.. Sakė R. K., kad nenori su juo kalbėti, paskui kelis kartus skambino R. K., sakė: „tavo brolį apklojau šiltai, lovoj paguldžiau, jis pradėjo kažkaip karkalais, paklausiau kas, V. yra, jis sakė, kad peršalo“. Daugiau nieko nesakė, tik tiek, kad brolis kriokė, nesakė, kad greitąją iškvietė. Visi keturi (broliai ir seserys) brolį V. V. laidojo. Visi susidėjo pinigus ir vienas apmokėjo laidojimo išlaidas. Ji prisidėjo 200 Eur. Sesuo N. P. visus dokumentus tvarkė. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 tomas, 36-37 lapai).

Nukentėjusioji N. P. parodė, kad spalio 9 d. po pietų paskambino brolis V.. Buvo laimingas, sakė, kad apsistojo pas R., pavardės neįvardino. Ji prašė brolio labai negerti. Davė jai pakalbėti su tuo žmogumi, ji paklausinėjo, kieno namai, kur jis gyvena, tas R. sakė, kad tai yra jo namai. Apie įvykį nieko nežino. Bendrai susidėjo pinigus brolio laidotuvėms. Ji turėjo 400 Eur laidojimo išlaidų.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad paskambino brolis R. ir tada sužinojo apie V. mirtį. Gal vasario mėnesį V. buvo atvažiavęs. Su broliu dažnai nebendraudavo. Pas brolį nebuvo kur atvažiuoti, retai brolis atvažiuodavo. Sesuo L. G. gal dažniau susitikdavo su broliu V., nes ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis prisidėjo prie brolio laidotuvių 300 Eur.

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad paskambino sesuo ir pasakė, kad brolis rastas negyvas. Kartais su broliu susitikdavo prekybos centre, duodavo jam 10 ar 20 Eur. Gerai su juo nesueidavo, brolis išgerdavo. Visus sukrėtė brolio netektis. Laidojimui reikalingus pinigus tvarkė sesuo N. P.. Pinigus laidotuvėms susidėjo visi (broliai, seserys).

Liudytojas M. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, yra reagavimo skyriaus tyrėjas. Neatsimena tikslios datos, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra lavonas su galimai smurto žymėmis, aplinkybės neaiškios. Juos pasitiko greitosios pagalbos brigada, vienas iš darbuotojų nurodė, kad pastato antrame aukšte yra lavonas. Lavono veido srityje buvo matyti galimai sumušimai, kraujosruvos, todėl į įvykio vietą buvo pakviestas ekspertas. Lavonas buvo iki pusės nusirengęs ar prarengtas, drabužiai buvo šalia padėti. Viršutinė kūno dalis buvo apnuoginta. Gal alkoholio vartojimo kvapai jautėsi, daugiau išskirtinių požymių nepastebėjo, buvo truputį kraujo ant grindų. Alkoholio tuščia stiklinė tara buvo. Lavono švarko ar kelnių kišenėje buvo rastas laikinas asmens tapatybės dokumentas. Pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Atvykus į įvykio vietą, skambino pranešėjui – R. K., kuris nurodė aplinkybes. R. K. atėjo į procesinių veiksmų atlikimo pabaigą. R. K. žinomas pareigūnams. Jis nurodė, kad su V. V., vartojo vakare alkoholį, tada grįžo į namus pas motiną (duomenys neskelbtini), ten nakvojo, bet prisiminęs, kad paliko tame pastate kažkokį daiktą (telefoną ar akinius), grįžo atgal ir rado V. V. negyvą gulintį lovoje. R. K. sakė, kad dviese ar trise vartojo alkoholį, daugiau jokių aplinkybių nenurodė. Kai R. K. atvyko į įvykio vietą, jis elgėsi, kaip visada, ganėtinai ramiai, nebuvo susijaudinęs, kalbėjo ramiu tonu. Įtarimo dėl R. K. nebuvo. Vėliau, kai R. K. pradėjo pasakoti aplinkybes, buvo matyti, kad jis meluoja, nepasako visko. Iš pradžių jis painiojosi laike: kada atvyko, kada išėjo, kada grįžo. R. K. klausė, nuo ko mirė V. V.. Ant R. K. kelnių (pilkos spalvos treningo kelnės) buvo matyti galimai kraujo pėdsakų žymės, kurios buvo sudžiūvę. R. K. teigė, kad apžiūrinėdamas kūną apsitaškė kelnes. Vėliau nusikaltimų tyrimo pareigūnai nurodė paimti R. K. batus ir kelnes. Gal po dviejų ar trijų dienų paėmė R. K. tas pačias kelnes, kuriomis R. K. buvo apsimovęs įvykio vietoje. R. K. pats padavė kelnes, sakė neplautos, nevalytos. Kelnės buvo su tose pačiose vietose matomais galimai kraujo pėdsakais. Batus paėmė kartu su kelnėmis, batai buvo lygiai tokie patys, kaip ir tuo metu, kai R. K. buvo įvykio vietoje. Šiuo metu nepamena batų spalvos, tai buvo sportiniai batai. R. K. piktinosi, kad atima vienintelius batus. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymus (2 tomas, 104-105 lapai). Galimai R. K. taip ir sakė, kaip parašyta protokole. Nedidelė piršto galo dydžio, sudžiūvusi kraujo dėmelė buvo kelnėse po keliu, kažkur apie kelią, priekyje. R. K. sakė, kad nežino, iš kur atsirado kraujo dėmės, jis sakė tikriausiai ne kraujas, paskui sakė, kad gal ir galėjo išsitepti. Ekspertas be to pamatė ant batų kraujo pėdsaką.

Liudytojas R. K. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kriminalistinių tyrimų poskyrio vyriausiasis specialistas. Antrą valandą dienos gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini) esantį lavoną. Namo pirmame aukšte lango nebuvo, verandoje langas buvo išdaužtas, patruliai išlaužė duris, kad nereikėtų per langą vaikščioti. Pirmame aukšte viskas buvo išvartyta, tai buvo landynė, negyvenamas namas. Antrame aukšte vienoje iš lovų buvo lavonas. Kraujo dėmės buvo ant stalo, grindų, lavono. Po įvykio vietos apžiūros, prie patrulių automobilio stovėjo R. K.. Kadangi įvykio vietoje prie lavono, prie išimto lango, prie sienos rado avalynės kruviną pėdsaką, tai sau dėl įdomumo nusprendė pažiūrėti, ar gali būti toks pėdsakas. Paprašė R. K. pakelti koją, pasirodė, kad panašus pėdsakas, todėl nufotografavo R. K. bato padą. Niekaip neapiformino to veiksmo, fotografavo tik dėl informacijos. Pėdsakas buvo arčiau išimto lango, toje vietoje, kur į sieną buvo atremtas langas. Ant R. K. batų pado kraujo dėmių vizualiai nepastebėjo, pėdsakas panašus. Įvykio vietoje fiksuotose nuotraukose (28, 29 nuotraukos) galimai batas atsispaudęs kraujyje, nes buvo prilašėjusių šalia dėmių panašių į kraują. Čiužinį užfiksavo tokioje padėtyje, kokioje buvo. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 tomas, 107-108 lapai).

Iš 2020–10–29 savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolo matyti, jog liudytojas R. K. pateikė nuotraukas, kurias įrašė į kompiuterinę laikmeną (2 t., b. l. 109).

Liudytoja N. B. parodė, kad kai R. K. buvo gavęs kaltinamąjį aktą, su juo susipažino, jai paskambino. Sakė, kad jam prabilo sąžinė, nori prisipažinti, kad dėl V. V. mirties kaltas jis. Nuėjo pas viršininką R. T., tada dar kartą 5 minučių laikotarpyje paskambino R. K.. Įjungė garsiakalbį, R. K., girdint viršininkui, tą patį pakartojo. R. K. nekonretizavo, ką darė; klausė R. K., kodėl jis nieko nesakė ikiteisminio tyrimo metu; R. K. teigė, jog jam prabilo sąžinė. Suprato, kad R. K. buvo neblaivus. Nusprendė jį kitą dieną atsivežti į skyrių, paimti paaiškinimą. R. K. skambino iš laidinio numerio, ji girdėjo, kad šalia yra moteris, spėjo, kad tai buvo R. K. mama, ji neprieštaravo R. K. kalboms. Kitą dieną apie 8 val. R. K. atsivežė į komisariatą, jis teigė, kad nekaltas dėl V. V. mirties.

Liudytojas R. T. parodė, kad būnant savo darbo vietoje, kabinete, atėjo tyrėja N. B.. Atėjo su telefonu ir pasakė, kad įjungs garsą, nori, kad dalyvautų pokalbyje, nes R. K. kalba apie nusikaltimą. Girdėjo per garsiakalbį R. K. balsą, jis sakė, kad nori prisipažinti, įvykdęs nužudymą. Iš balso galima buvo suprasti, kad R. K. buvo neblaivus, jis pripažino, kad yra išgėręs, paaiškino, kad jam sąžinė prabudo, kad R. S. nusikaltimo nepadarė. Sakė R. K., kad atsiveš rytoj į komisariatą. Kitą dieną pareigūnai jį atvežė. R. K. buvo blaivus, paklausė, ar atsimena, kas vakar buvo. Sakė, kad atsimena, kad buvo girtas, kad prikalbėjo nesąmonių, kad nusikaltimą padarė R. S., o jis per girtumą prikalbėjo nesąmonių.

Iš 2020-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas medinis, dviejų aukštų apleistas namas. Antrame aukšte einant tiesiai yra prieškambaris, koridoriukas ir kambarys, kurio lovoje rastas V. V. lavonas. Šiame kambaryje, dešinėje pusėje (žiūrint nuo įėjimo) yra dvi lovos, suversti patalynės komplektai. Ant grindų mėtosi įvairios šiukšlės, maišeliai, nuorūkos, drabužiai ir batai. Kairėje pusėje ant šiukšlių yra nuverstas ant šono stalas su užtiesalu. Lavonas yra ant dešinėje kambario sienos esančios lovos (žiūrint į langą). Lavonas guli ant nugaros, galva nukreipta į lango pusę, kojos į priešingą pusę. Galva pasukta į dešinę, rankos per alkūnes sulenktos. Dešinė ranka prie juosmens, kairė – ant juosmens. Kojos suglaustos, šiek tiek per kelius palenktos ir pasuktos į dešinę pusę. Ant lavono yra sportinės mėlynos kelnės ir juodos kojinės. Ant kairės rankos per rankovę užmauti marškinėliai. Prie kojų, kairėje pusėje yra juodas megztinis. Lavono rankų plaštakos suteptos dėmėmis panašiomis į kraują. Veido srityje, t. y. kaktos, akių, nosies ir burnos, matomi sužalojimai. Iš nosies šnervių matomi medžiagos panašios į kraują nutekėjimai. Ant kambario grindų, prie priešingos įėjimui sienos, šalia atremto medinio lango rėmo, yra prilašėjusių ir suteptų dėmių panašių į kraują. Šalia šių lašų ir dėmių, ant medinių grindų dvejose vietose, galimai kruvini, yra atsispaudę avalynės padų pėdsakų fragmentai. Ant apversto stalo šono, nuėmus užtiesalą, per stalo vidurį yra matomos dėmės panašios į kraują. Atlikus apžiūrą paimti: nuoplovos nuo lavono dešinės, kairės rankos panagių, nuo dėmės panašios į kraują buvusios ant grindų; elektroninių cigarečių nuorūkos; mėlynos spalvos saldainio pakuotė, cigaretės nuorūka, nuoplovos nuo kriaušės graužtuko ir degtinės butelio kaklelio(1 t., b. l. 22-39).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020-12-28 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo V. V. dešinės rankos panagių, padaryta 2020-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo V. V. kairės rankos panagių, padaryta 2020-10-13 apžiūrint įvykio (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo dėmės, panašios į kraują, buvusios ant grindų, padaryta 2020-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-22.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo kriaušės graužtuko kandimo vietų, padaryta 2020-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo degtinės butelio kaklelio gėrimo vietos, padaryta 2020-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateiktų tirti cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) paimtų 2020-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Ant cigarečių nuorūkų rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6×10-21.

Ant pateiktų tirti cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), paimtų 2020-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta tarpusavyje susimaišiusių dviejų asmenų, vyro ir moters, biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant N. A. cigarečių nuorūkų Nr. 2, Nr. 4 gautų mišrių DNR profilių alelių rinkiniuose yra R. S. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių

rinkinys sutaptų su ant cigarečių nuorūkų Nr. 2, Nr. 4 nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-14 .

Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), paimtos 2020-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta tarpusavyje susimaišiusių dviejų asmenų, vyro ir moters, biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant N. A. cigaretės nuorūkos Nr. (duomenys neskelbtini) gauto mišrus DNR profilio alelių rinkinyje yra R. K. genotipą sudarantis alelių rinkinys, likęs alelių rinkinys sutampa su moters alelių rinkiniu gautu ant cigarečių nuorūkų Nr. (duomenys neskelbtini). Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipų sudėtinis alelių rinkinys sutaptų su ant cigaretės nuorūkos Nr. 5 nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6×10-13.

Ant pateikto tirti saldainio pakuotės, paimtos 2020-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), paimtos 2020-10-13 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių V. V., R. K., R. S..

Ant pateiktų tirti V. V. dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpų, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu (1 t., b. l. 56-62 ).

Iš 2020-10-22 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint prie lovų esančias grindis prie priešingoje pusėje esančio lovos kampo kojūgalio (žr. foto Nr. 15-17), yra taip pat prilašėjusių dėmių 70x20 cm plote panašių į kraują. Dalis šių lašų yra po ant grindų esančiais daiktais, t. y. laikraščių skiautėmis, muilo gabalu, muilo dėklu, maišeliu ir stikliuku. Po lova, kurioje buvo rastas V. V. lavonas, arčiau galvūgalio rasta apvirtusio stalo koja (foto Nr. 19, 20). Apdorojus stalo kojos medinį dažytą paviršių daktiloskopiniais milteliais, buvo išryškintas rankos pėdsako fragmentas (foto Nr. 21, 22), kuris nufotografuotas mastelinės fotografijos būdu, nukopijuotas ant skaidrios daktiloskopinės plokštelės, paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1. Atlikus apžiūrą paimti: daktiloskopinė plokštelė su nukopijuotu rankos pėdsaku ir stalo koja bei stalo kojos varžtas (1 t., b. l. 73-84).

Iš 2020–11–13 – 2020–11–14 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėtas medinis, dviejų aukštų, geltonai dažytas namas. Kraujo pėdsakų buvo ieškoma vizualiai, naudojant „baltos“ (400-700nm) šviesos šaltinį. Ant kambario grindų, prie priešingos įėjimui sienos, šalia atremto medinio lango rėmo, yra prilašėjusių ir suteptų dėmių, panašių į kraują (žr. nuotr. Nr. 18). Dėmės išsidėsčiusios 700X330 mm dydžio plote. Dėmių dydis nuo 15 mm iki 72 mm, dėmės buvo išmatuotos ir nufotografuotos. Šalia šių dėmių, ant medinių grindų yra avalynės pėdsakų fragmentai. Vienas matomas fragmentas yra išsidėstęs A - 860 mm, B - 1650 mm, kitas avalynės pėdsako fragmentas yra išsidėstęs A - 1050 mm, B - 1600 mm. Pėdsakų fragmentai rudos spalvos, panašios į kraują. Avalynės pėdsakų fragmentai ir plotas aplink juos buvo apdorotas „amido juoduoju“, latentinius kraujo pėdsakus išryškinančiu tirpalu. Įvykus reakcijai išryškėjo daugybiniai avalynės pėdsakų fragmentai, kurie buvo nufotografuoti (žr. nuotr. Nr. 19-26). Kambaryje tarp durų ir šildymo sienelės yra ant šono apverstas stalas be vienos kojos (žr. nuotr. Nr. 27). Stalas baltu stalviršiu ir šviesiai rudomis kojomis. Stalo dydis 1000X600 mm, aukštis 720 mm. Ant stalo viršaus visame plote yra daugybinės, netaisyklingos formos dėmės panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 28). Ryškiausia dėmė buvo patikrinta žmogaus kraujo nustatymo testu „Hexagon OBTI“, testo metu buvo gauta teigiama reakcija, parodanti, kad rudos spalvos dėmė ant stalo yra žmogaus kraujas. Nuo patikrintos dėmės buvo padaryta nuoplova, kuri supakuota į voką Nr. 4. Prie stalo, ant grindų, buvusioje šiukšlių krūvoje buvo rastos servetėlės su pėdsakais panašiais į kraują. Patikrinus servetėles preliminariu kraujo nustatymo testu „Hemastix“, buvo gauta teigiama reakcija, parodanti, kad rudos spalvos dėmės ant servetėlių yra kraujas. Servetėlės su kraujo pėdsakais buvo paimtos ir supakuotos į vokus Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint kambaryje esančius daiktus „baltos“ šviesos ir infraraudonųjų spindulių (800-900nm) kriminalistiniais šviesos šaltiniais nustatyta, kad ant lovos Nr. (duomenys neskelbtini) yra juodos spalvos megztinis (žr. nuotr. Nr. 29), ant kurio prie apykaklės rastos dėmės (žr. nuotr. Nr. 30), patikrinus dėmes preliminariu kraujo nustatymo testu „Hemastix“, buvo gauta teigiama reakcija, parodanti, kad dėmės ant megztinio yra kraujas. Megztinis su biologiniais pėdsakais buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint ant lovos Nr. (duomenys neskelbtini) esantį čiužinį su mėlynos spalvos juostelėmis (žr. nuotr. Nr. 31), buvo rastas rudos spalvos avalynės pėdsako fragmentas (žr. nuotr. Nr. 32). Avalynės pėdsako fragmentas buvo iškirptas ir supakuotas į voką Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo užplombuotas plomba Policija Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nuo šio pėdsako fragmento buvo padaryta nuoplova. Nuoplova su kraujo pėdsaku buvo supakuota į voką Nr. 9 (1 t., b. l. 107-126).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020-12-28 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplova nuo ant stalo esančios dėmės Nr. 2, padarytos 2020-11-14 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-22.

Ant pateiktų tirti dviejų servetėlių, paimtų 2020-11-14 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu.

Ant pateikto tirti megztinio, paimto 2020-11-14 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 5-8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 4, Nr. 9), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant N. A. megztinio mėginiuose Nr. 5-8 rasto kraujo genotipas sutampa su V. V. genotipu.

Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo pėdsako, rasto ant lovos Nr. 2 čiužinio, padarytos 2020-11-14 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. (1 t., b.l.132-135 ).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021-01-25 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1-3. Ant čiužinio fragmento užsifiksavęs avalynės pėdsakas (žr. nuotrauką Nr. 6) tinkamas avalynės rūšinei (grupinei) priklausomybei nustatyti ir paliktas tokios pat rūšies batais, kaip ir tirti pateikti R. K. batai (žr. nuotrauką Nr. 12). Ant čiužinio fragmento (žr. nuotrauką Nr. 6) bei nuotraukose užsifiksuoti avalynės pėdsakų fragmentai (žr. nuotraukas Nr. 7-11) palikti ne, 2020-11-14, papildomos įvykio vietos apžiūros metu, paimtais batais (žr. nuotraukas Nr. 13, 15, 16) (1 t., b. l. 151-161).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. V. V. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda dešinio skruostikaulio kūno projekcijoje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu virš galvos smegenų didžiųjų pusrutulių. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimas, smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju, smegenų koma.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota V. V. lavono tyrimo metu 2020-10-14, 11.00 val. rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-36 val. laiko.

3. V. V. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,11 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą neblaivumo laipsnį.

4. V. V. lavone nustatytas galvos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu galimai 2-6 val. iki nukentėjusiojo mirties. Į tai nurodo sužalojimų makromorfologinis vaizdas, histologinio tyrimo rezultatai, bei toksikologiniai kraujo krešulio iš po galvos smegenų kietojo dangalo tyrimo rezultatai. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 187-192).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. V. V. lavono tyrimo metu nenustatyta susirgimų, galėjusių sąlygoti nuolatinį „gargaliavimą“.

2. V. V. lavone nustatytas galvos sumušimas rodo, kad nuo sužalojimo padarymo iki mirties tikėtina praėjo 2–6 val. Į tai nurodo sužalojimų makromorfologinis vaizdas, histologinio tyrimo rezultatai, bei toksikologiniai kraujo krešulio iš po galvos smegenų kietojo dangalo tyrimo rezultatai.

3. V. V. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų, kol kraujas nesuspaudė galvos smegenų.

4. R. S. ir R. K. minimi garsai apibūdina žmogaus agonijos metu skleidžiamus garsus, kuomet atsipalaiduojant raumenims, agonijos metu, iš plaučių, veikiant žemės traukai, išsispaudžia oro likučiai per suglebusius kvėpavimo takus (1 t., b. l. 199-202).

Eekspertas K. Z. tvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, jog tikėtina, kad galvos sumušimas V. V. buvo padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai, muštinė žaizda dešinio skruostikaulio projekcijoje, odos nubrozdinimai nosyje ir veido dešinėje, dešinės akies vokuose kraujosruva galėjo susidaryti vieno smūgio metu. Jie visi galėjo susidaryti vieno trauminio smūgio metu, o viršutinėje lūpoje galėjo susidaryti atskiro trauminio smūgio metu. Negali išskirti, kuris trauminis poveikis susijęs su mirtimi, nes kiekvieno iš jų išorinė išraiška galėjo pasireikšti kraujo išsiliejimu po galvos kietuoju dangalu. Dėl to visi sužalojimai buvo išskirti į galvos sumušimą bendrai. Muštinė žaizda yra trauminio poveikio išorinė išraiška, jei pridedame į veidą kažkokią energiją, ji yra pakankamai didelė, tada gali susidaryti žaizda, tačiau energija seka toliau, dėl to juda smegenys, dėl to kraujas išsilieja po galvos kietuoju dangalu, nes plyšta venulės ir kraujas liejasi po kietuoju dangalu. Šiuo atveju išskyrė du atskirus trauminius poveikius, nes jie yra skirtingose plokštumose, vieno ir kito trauminio poveikio pasėkoje galėjo būti tas energijos poveikis, kuris ir sukėlė smegenų sujudimą, dėl ko ir išsiliejo kraujas. Nei vieno, nei kito trauminio poveikio negali išskirti kaip lėmusio kraujo išsiliejimą. Pagal jų lokalizaciją vienas ir kitas galėjo būti ta įėjimo vieta, kurioje ir buvo padaryti mirtini sužalojimai. Konkrečiai išsiskirti, kad vienas smūgis yra stipresnis, o kitas silpnesnis ir kada išsiliejo kraujas, irgi negali. Galėjo vienas trauminis poveikis būti mirtinas arba abu galėjo būti mirtini. Jeigu suduodamas smūgis neviršija kraujagyslių elastingumo ribų ir kraujosruvos bei nubrozdinimai nesusidaro, tačiau galva yra rotuojama, tai teoriškai yra įmanoma, kad smūgiai nepaliktų išorinių požymių. Tačiau vertina nuo tų morfologinių reiškinių, kuriuos mato kūne, jie neprieštarauja tiems radiniams, kurie yra galvoje. Užtiškimai yra nuo to, kas išsiliejo į viršų. Užtiškimai galėjo atsirasti jau esant toms žaizdoms, kurios jau yra veide. Metrai per sekundę, tai yra greitis, esant tokiam greičiui, nustatoma, kad užtiškimai yra mažiau negu 0,5 mm arba daugiau, pagal tai ir vertina, kokiu greičiu juda objektai. Tačiau traumuojant galvą labai svarbu yra pridedama energija. Energija, t. y. greitis plius masė. Delno masė ir kojos masė yra labai reikšmingai skirtingi. Tam, kad traumuotų galvą, turi sujudėti smegenys. Suduodamas paprastai per veidą, nesuteiksi smegenims tokio pagreičio, kad suplėšytum kraujagysles. Šiuo atveju, itin mažai tikėtina, kad nuo smūgio delnu gali išsilieti kraujas. Šiuo atveju suduoti smūgiai delnu neturėjo esminio skirtumo kraujavimo procesui. Proceso esmė ta, kad tarp kieto dangalo ir smegenų yra labai smulkios venulės, kuomet yra suduodamas smūgis, sujuda kaukolė ir smegenys nespėja, tos kraujagyslės yra pertempiamos ir jos plyšta, o plyšimo vietoje pradeda lietis kraujas. Jeigu žmogui jau liejasi kraujas, kiti kažkokie smulkūs jo sujudinimai įtakos kraujavimui neturi, nes jau kraujuojama viduje. Traumuojant veidą delnu arba kumščiu, itin retai susidaro nubrozdinimai. Šiuo atveju, jeigu kiekvieną nubrozdinimą paėmus atskirai, jis galėjo susidaryti kažkokio vieno atskiro trauminio poveikio metu, bet visumoje nubrozdinimų išsidėstymas labai būdingas ir atitinka kontaktiniam taškui nuo avalynės, nes yra išlinkimas. Avalinė atitinka tuos kriterijus. Be to, traumuojant veidą batu yra judesys tarp traumuojamo paviršiaus ir traumuojančio paviršiaus, o būtent tokiais atvejais ir susidaro nubrozdinimai. Tai nėra lokalus vienas suduotas nubrozdinimas, tai yra nubrozdinimų visuma, o esanti skruostikaulio kūno projekcijos žaizda nurodo, kad tai buvo nemenka energija, kurios užteko suplėšyti audinius. Kraujo išsiliejimą lėmė trauminių poveikių visuma.

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020-12-28 specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. K. kelnių kraujo pėdsako Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini) , rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-22.

Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. K. kelnių kraujo pėdsako Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurų genotipas sutampa su R. K. genotipu. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso žmogaus kraujas, rastas ant iškarpos Nr. 2. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-17.

Ant pateiktų tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. K. kelnių kraujo pėdsako Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini), ir iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. K. kelnių kraujo pėdsako Nr. 5, plomba (duomenys neskelbtini), rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant N. A. iškarpų Nr. 1 ir Nr. 3 gautas dominuojantis vyro genotipas sutampa su V. V. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su R. K. genotipu. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso žmogaus kraujas, rastas ant iškarpų Nr. 1 ir Nr. 3.

Ant pateiktų tirti keturių tamponų, tiriant pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), su nuoplovomis nuo R. K. batų, plombos (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (4 t., b. l. 49-53).

Iš 2020–11–05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog R. S. pateikė pilkos spalvos treningo kelnes, šviesios spalvos sportinius batus, mėlynos ir geltonos spalvų striukę, pilkos spalvos sportinį džemperį, baltos ir pilkos spalvų languotus marškinius (3 t., b. l. 132–133).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020-12-30 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. S. kairės kojos bato, plomba (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. S. kelnių, pėdsako, panašaus į kraujo, Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini), ir iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. S. kelnių, pėdsako, panašaus į kraujo, Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 5×10-25.

Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. S. kelnių, pėdsako, panašaus į kraujo, Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini), ir iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. S. kelnių, pėdsako, panašaus į kraujo, Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. S. genotipu. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso žmogaus kraujas, rastas ant iškarpų Nr. 2 ir Nr. 6.

Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. S. kelnių, pėdsako, panašaus į kraujo, Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini), rasta tarpusavyje susimaišiusių dviejų vyrų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra žmogaus kraujas. Iš iškarpos Nr. 4 gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su V. V. ir R. S. genotipus sudarančiu sudėtiniu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kuris su R. S. genotipu sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, sutampantį su ant iškarpos Nr. 4 nustatytu sudėtiniu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-19.

Ant pateiktos tirti iškarpos, tiriant pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos iš R. S. kelnių, pėdsako, panašaus į kraujo, Nr. (duomenys neskelbtini), plomba (duomenys neskelbtini), rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra žmogaus kraujas. Iš iškarpos Nr. (duomenys neskelbtini) gautas dominuojantis genotipas sutampa su V. V. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su R. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-18 (3 t., b. l. 169-173).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021-01-25 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Atlikto kraujo pėdsakų tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad:

- ant pateiktų tirti R. S. marškinių, džemperio ir striukės kraujo pėdsakų nerasta;

- ant tirti pateikto R. S. dešiniojo bato kraujo pėdsakų nerasta, ant kairiojo bato rastas kraujo pėdsakas susiformavo kontakto metu, kraujuotam paviršiui kontaktuojant su bato paviršiumi;

- ant pateiktų tirti R. S. kelnių rastų kraujo pėdsakų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 genotipai sutampa su R. S. genotipu. Ant kelnių rastuose kraujo pėdsakuose Nr. 3 ir Nr. 6 nustatytas V. V. genotipas. Kadangi ant kelnių esantys kraujo pėdsakai yra vizualiai nematomi, nedidelio ploto, apdoroti kraujo pėdsakus išryškinančiu tirpalu, todėl nustatyti pėdsako susiformavimo mechanizmo nėra galimybės (3 t., b. l. 139-153 ).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021-01-25 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Tirti pateiktuose nuotraukose Nr. 1 , Nr. 3, Nr. 4 (žr. nuotr. Nr. 5 atžyma A, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9) užfiksuoti avalynės pėdsakų fragmentai yra palikti tos pačios rūšies batais kaip ir iš R. K. paimti batai (žr. nuotr. Nr. 11, Nr. 12). Avalynės pėdsakų fragmentai, užfiksuoti nuotraukose Nr. 1 , Nr. 2, Nr. 5 (žr. nuotr. Nr. 5 atžyma B, Nr. 6, Nr. 10) galėjo būti palikti tos pačios rūšies batais, kaip ir iš R. K. paimti batai. Kiti nuotraukose užfiksuoti avalynės pėdsakų fragmentai avalynės rūšinės (grupinės) priklausomybės nustatymui netinkami.

2. Ant grindų esantys kraujo pėdsakai yra pasyvūs, susidarę be išorinės jėgos poveikio, kraujo lašams iš skirtingo aukščio į grindis atsitrenkiant 70-90 laipsnių kampu. Kraujo klanas nurodo, kad kraujo šaltinis kurį laiką buvo toje pačioje padėtyje.

3. Avalynės pėdsakų fragmentai įvykio vietoje susiformavo įlipant į kraują neprasidėjus kraujo džiūvimo procesui ir nepraėjus dviem valandoms po kraujo atsiradimo ant grindų.

4. Kraujo pėdsakai ant stalo viršaus atsirado, jam esant horizontalioje padėtyje, t. y. stovint ant kojų. Ant stalo viršaus esantys kraujo pėdsakai susiformavo dinaminio sąlyčio metu kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kitu paviršiumi Atskirose kraujo pėdsakų fragmentuose matomi papiliarinio rankos rašto fragmentai leidžia teigti, kad kontaktuota buvo ir ranka. Ant stalo viršaus esantys daugybiniai lašai susidarė be išorinės jėgos poveikio, o ant jo esantys tiškalai susiformavo smūgiuojant į ant stalo buvusį kraujo klaną.

5. Ant pateiktų tirti R. K. kelnių, rasta žmogaus kraujo pėdsakų, kurie:

- kraujo pėdsakų grupė Nr. I bei pėdsakas Nr. 4 susidarė smogimo metu.

- kraujo pėdsakų grupė Nr. II bei pėdsakas Nr. 3 susidarė dinaminio sąlyčio metu kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiumi.

- kraujo pėdsakai Nr. 2 ir Nr. 6, susidarė judant kruvinam paviršiui, kai nuo kruvino paviršiaus atsiskyręs kraujo lašas nusviedžiamas ant kelnių paviršiaus.

Ant kelnių esančioje kraujo pėdsakų grupėje Nr. II, pėdsake Nr. 2 ir Nr. 6 nustatytas nukentėjusiojo V. V. genotipas (žr. (duomenys neskelbtini) 2020-12-28 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)). Ant pateiktų tirti R. K. batų žmogaus kraujo nerasta.

Ant R. K. kelnių rastų kraujo pėdsakų grupės Nr. II bei pėdsako Nr. 3 forma, matmenys, susiformavimo mechanizmas leidžia teigti, kad tai yra pasyvūs, susidarę be išorinės jėgos poveikio kontaktiniai braukimo pėdsakai. Šie pėdsakai susiformuoja dinaminio sąlyčio metu kraujuotam paviršiui kontaktuojant su kelnių paviršiumi. 2020-12-28 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kraujo pėdsake Nr. 5 nustatytas nukentėjusiojo V. V. genotipas, o pėdsake Nr. 3 nustatytas R. K. genotipas.

Kraujo pėdsakai Nr. 2 ir Nr. 6 susidarė judant kruvinam paviršiui, jį veikiant išcentrinei jėgai, kai nuo kruvino paviršiaus atsiskyręs kraujo lašas nusviedžiamas ant kelnių paviršiaus. 2020-12-28 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kraujo pėdsakuose Nr. 2 ir Nr. 6 nustatytas nukentėjusiojo V. V. genotipas (4 t., b. l. 1-28).

Specialistas V. K. tvirtino atlikto tyrimo išvadas ir dėl ant R. K. kelnių rastų pėdsakų aprašytų specialisto išvados (4 t., b. l. 1–28) 8 lape (apibendrinant kraujo pėdsakus esančius ant R. K. kelnių, kraujo pėdsakų grupė Nr. I bei pėdsakas Nr. 4 susidarė smūgio metu. Tiškalų dydis (1 iki 3 mm, o taip pat pavieniai didesnių ar mažesnių dydžių tiškalai) leidžia teigti, kad šie pėdsakai galėjo susiformuoti kraujo šaltinį veikiant vidutine 1,5 – 7,6 m/s greičio jėga; šio rūšies tiškalai dažniausiai susiformuoja smogimo arba dūrimo metu) paaiškino, jog ta grupė tiškalų susidarė pagal vieną mechanizmą, tai būtent pirma grupė, jų ten yra keliolika tiškalų. Tas vienas tiškalas, kuris atskirai nutiškęs (Nr. 4), tai pagal savybes, pagal morfologinius požymius jų susidarymo mechanizmas yra tiškimas. Tiškimas gali būti įvairus, gali būti smūgiuojant, sprogstant, šaunant ir t. t., jie formuoja skirtingos formos ir dydžio lašus. Šiuo atveju lašų dydis atitiko taikomus parametrus, kada buvo smūgiuojama (ranka, įrankiu). Pagal tiškalus negali nustatyti, kokioje pozicijoje buvo kaltinamasis. Kategoriškai pasakyti, ar įtariamasis tupėjo, o kraujo šaltinis klūpėjo, ar atvirkščiai, šito atsakyti negali. Vertinant kaltinamųjų parodymus apie kaltinamųjų padėtis, prieštaravimų dėl nustatytų tiškalų susidarymo neįžvelgė ir paaiškino, jog galėtų būti tokia situacija, kurią nurodė kaltinamieji. Specialisto išvadoje greičio jėgos paklaida nurodyta nuo 1,5 iki 7,5 m/s. Naudojant tokią jėgą susiformuoja tokio dydžio lašai. Nurodytas kiekvieno lašo dydis ir yra paklaida, kuri priklauso nuo smūgio. Jeigu būtų 7,5 m/s, tai būtų mažesni lašai, jeigu 1,5 m/s pliaukštelėjimo, tai būtų didesni lašai, tai yra ribiniai matmenys, negali pagal juos spręsti, kokio m/s buvo smūgiuota šiuo atveju. Tai buvo smūgis, tai nebuvo prisilietimai, paglostymai. Kokiu smūgiu, kokia plokštuma smūgiavo, atsakyti negali. Šiuo atveju yra smūgis.

Specialistė M. S. tvirtino atlikto tyrimo rezultatus ir dėl ant R. K. kelnių rastų kraujo pėdsakų paaiškino, kad atstumas tarp kraujo šaltinio ir kelnių nėra didelis. Kraujo tiškalai nėra linkę labai toli skristi. Jie gali skristi iki metro, faktiškai gali būti ir iš arčiau. Tiškalai susidaro būtent tiškimo metu. Jeigu tiškimas iš didelio kraujo kiekio, tai būtų gausiai mažų dėmelių. Kraujo šaltinis, tai nėra klanas. Pėdsakas (Nr. 4) į pirmą grupę neįeina, jis yra kelnių apačioje ant klešnės, t. y. atskiras pėdsakas ir jis yra pavienis, 4 pėdsakas nebuvo imtas DNR tyrimui, nes nėra informatyvus. Į pirmą grupę jis neįeina. Į pirmą grupę įeina 1, 2 pėdsakai ir tas, kur nebuvo identifikuoto numerio.

Iš 2021–02–26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad R. K. su A. K. prieš jos apklausą kalba apie laiką, kada R. K. įvykio metu grįžo į namus. R. K. sako, kad neatsimena, kada parėjo namo (buvo tamsu), taip pat neatsimena kelintą valandą 2020–10–13 grįžo pasiimti akinių; A. K. sako, kad R. K. namo atėjo puse dešimt (2 t., b. l. 144-149).

Iš 2020-11-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad R. K. su R. S. 2020-10-13 pradeda bendrauti nuo 09 val. 49 min (2 t., b. l. 190-197).

Teismas, išnagrinėjęs visus įrodymus baudžiamojoje byloje ir juos sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamasis R. S. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį prisipažino, parodydamas, jog spyrė nukentėjusiajam V. V. į galvą ne mažiau kaip 5 kartus, taip pat spyrė į krūtinės sritį bei du kartus ranka sudavė į petį, tokie kaltinamojo parodymai, kurie iš esmės per visą ikiteisminį tyrimą buvo vienodi, neprieštarauja bylos įrodymams. Teismo medicinos specialistas K. Z. teisme patvirtino duotas išvadas ir teismas neturi pagrindo abejoti specialisto kompetencija ir patirtimi, kuria remdamasis jis konstatavo, jog V. V. sužalojimai buvo padaryta mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir V. V. mirė nuo galvos sumušimo. Teismo specialisto išvada abejoti nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į specialisto išvadą ir paaiškinimus teisme, rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. padarė nukentėjusiajam V. V. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, t. y. spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į galvos sritį ir jo suduoti smūgiai buvo būtina sąlyga sukėlusi V. V. mirtį. Nužudymą kaltinamasis R. S. padarė veikdamas netiesiogine tyčia – smurtaudamas suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, dėl panaudoto smurto intensyvumo numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamasis suduodamas smūgius V. V. į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į V. V. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę jam ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti – nužudė V. V., veikdami netiesiogine tyčia. Kaltinamojo R. S. veiksmai atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje kaltinimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį taip pat buvo pareikštas ir kaltinamajam R. K., t. y. kad R. K. du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam V. V. į galvos sritį ir kartu su R. S. bendrais veiksmais nužudė V. V.. Tačiau bylos įrodymai dėl R. K. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį teismui kelia abejonių. Nors vertinant abiejų kaltinamųjų parodymus dėl V. V. sužalojimo aplinkybių yra nustatyti prieštaravimai (dėl V. V. kėlimo į lovą – kaltinamasis R. S. teigė, jog su R. K. V. V. nuo grindų į lovą kėlė po jo (R. S.) suduotų smūgių, o R. K. aiškino, jog kai atsibudo R. S. buvo atsitūpęs prie V. V. lovos, V. V. buvo lovoje ir kriokė lovoje pusiau gulom, kaip kėlė ar kėlė V. V. nepaaiškino (6 t., b. l. 175); R. S. teigė, jog jis prie V. V. netupėjo, o buvo pasilenkęs, R. K. tupėjo ir sudavė ranka V. V. (6 t., b. l. 178); dėl smūgių, kuriuos sudavė R. K. V. V. momento – kaltinamasis R. S. teigė, jog R. K. delnu sudavė nukentėjusiajam V. V. po to, kai jis (R. S.) buvo jau sudavęs kaltinime nurodytus smūgius V. V. ir dar jie (abu kaltinamieji) niekur nėjo, o atsigulė miegoti, nors R. K. aiškino, jog sudavė delnu V. V. prieš išeinant iš namo, nes norėjo V. V. pažadinti; dėl išėjimo iš namo laiko – R. K. teigė, jog visą naktį name miegojo ir išėjo paryčiais apie 7 val., o R. K. aiškino, jog kartu su R. S. išėjo apie 22 – 23 val. vakare; taip pat dėl batų avėjimo – R. S. nurodė, jog R. K. įvykio metu avėjo baltus batus, (6 t., b. l. 178), kai R. K. aiškino, jog atsigulė miegoti ir buvo batus nusiavęs (6 t., b. l. 175); taip pat ir dėl V. V. buvimo vietos, kada R. K. sudavė delnu – R. K. teigė, jog V. V. gulėjo lovoje, o R. S. parodė, kad V. V. gulėjo ant žemės), tačiau visetas bylos įrodymų nėra pakankami pripažinti R. K. įvykdžius V. V. nužudymą. Tokią išvada daroma įvertinus bylos įrodymus, o būtent: specialisto K. Z. išvadoje yra nurodyta, jog V. V. mirė nuo galvos sumušimo. Specialistas K. Z. teisme patvirtino, jog galvos sumušimas buvo padarytas mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog R. K. atliko tokio intensyvumo smurtinius veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su V. V. mirtimi, kadangi tiek kaltinamasis R. S., tiek R. K. vienodai tvirtino, jog R. K. nukentėjusiajam V. V. du smūgius delnu į veidą sudavė jau po R. S. pavartoto smurto, t. y. spyrių koja (R. S. nurodo, jog smurto vartojimo metu avėjo batais; tuo metu, kai R. K. sudavė delnu V. V. per veidą, V. V. iš nosies jau kraujas bėgo (6 t., b. l. 178)). Nors R. K. painiojosi duotuose parodymuose, buvo nenuoseklus ir klaidino pareigūnus bei teismą, tačiau šios kaltinamųjų nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog būtent dėl R. S. pavartoto smurto V. V. mirė. Juolab, kad specialistas K. Z. paaiškino, jog itin mažai tikėtina, kad gali išsilieti kraujas nuo smūgio delnu; nurodomi kaltinamojo R. K. suduoti smūgiai neturėjo esminio skirtumo kraujavimo procesui, nes jeigu žmogui jau liejasi kraujas, kiti kažkokie smulkūs jo sujudinimai arba sudavimas per veidą įtakos kraujavimui neturi, nes žmogus jau kraujuoja viduje (7 t., b. l. 12). Gretinant kaltinamųjų parodymus, kitų įrodymų visete ir specialisto K. Z. paaiškinimų kontekste, teismas pripažįsta, jog visi V. V. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti būtent R. S., kadangi nėra įrodymų šaltinių leidžiančių teigti priešingai ir pripažinti, jog abiejų kaltinamųjų kaltinamojo akto nustatomoje dalyje nurodyti veiksmai sukėlė V. V. mirtį. Juolab, kad specialistas K. Z. paaiškino, jog smūgių delnu atveju, odos nubrozdinimų, muštinių žaizdų susidarymo tikimybė itin maža. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas K. Z. taip pat paaiškino, kad 2021-01-25 specialistų išvadoje (2 t. b. l. 8) pateikti tyrimo rezultatai dėl kraujo pėdsakų R. K. kelnėse, neprieštarauja ikiteisminio tyrimo duomenims dėl suduotų smūgių per veidą, kurių metu iš muštinių žaizdų galėjo patekėti kraujo. Suduodant smūgį delnu per veidą, į patekėjusį kraują susidarė kraujo tyškalų pagreitis, tačiau kraujo kilmė yra spyriai į veido sritį, padaryti R. S.. Tai nurodo, kad spyriai ir smūgiai delnu vyko neilgai trukus vienas po kito, kadangi kraujas nespėjo sukrešėti. Tiksliau pasakyti apie smūgių intervalą negalima, dėl per didelio kintamųjų skaičiaus. V. V. galvoje nustatyti sužalojimai būdingesni spyriui batu, kadangi susidarė odos nubrozdinimų grupė ir muštinės žaizdos, kurie pagal formą ir išdėstymą labiau atitiktų spyrį batu, o smūgių delnu atveju, odos nubrozdinimų, muštinių žaizdų susidarymo tikimybė itin maža. V. V. kūne nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, į tai nurodo sužalojimų išsidėstymas kūne. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu susidarė traumuojant veido sritį. Tai nurodo sužalojimų lokalizacija nukentėjusiojo kūne. Konkrečiai pasakyti, kuris iš sužalojimų lėmė kraujo išsiliejimą, negalima. Pasisakyti, kuris iš suduotų smūgių lėmė kraujo išsiliejimą, negalima (2 t., b. l. 16-17). Šio specialisto paaiškinimai niekaip neprieštarauja specialistų V. K. ir M. S. išvadai, paaiškinimams dėl ant R. K. kelnių rasto V. V. kraujo pėdsako, kadangi specialistai V. K. ir M. S. nustatę, jog kraujo pėdsakų grupė Nr. I bei pėdsakas Nr. 4 susidarę smūgio metu bei konstatavę, jog jie galėjo susiformuoti kraujo šaltinį veikiant vidutine 1,5 – 7,6 m/s greičio jėga, nurodė santykinai didelę paklaidą, ribinius matmenis, pagal, kuriuos negalima spręsti, kokio greičio m/s jėga šiuo atveju buvo smūgiuota (6 t., b. l. 182). Teismas, vertindamas šiuos įrodymų šaltinius, pripažįsta, jog bylos įrodymai patvirtina R. S. kaltę, o dėl R. K. kaltės, įvykdžius nužudymą, sukelia ne vieną abejonę, kurių nebėra galimybės pašalinti.

Šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamieji R. S. ir R. K. būtų iš anksto taręsi smurtauti prieš V. V.. Įvertinus visus bylos įrodymus taip pat nenustatyta, jog kaltinamieji R. S. ir R. K. vienu metu prieš V. V. būtų naudoję fizinį smurtą ir matę vienas kito smurtinius veiksmus. Vertinant kaltinamųjų veiksmus reikšminga, kad nukentėjusiojo gyvybės atėmimas šioje byloje buvo momentinis, nėra byloje duomenų, jog abu kaltinamieji atliko aktyvius ir kryptingus veiksmus. Atskirai pažymėtina, jog ir kaltinimas R. K. pareikštas tik dėl dviejų smūgių sudavimo ranka į veidą V. V.. Teismo vertinimu, R. K. kaltės nustatymui yra ypač svarbi aplinkybė, kuri yra nustatyta pagal kaltinamųjų parodymus, jog R. K. smūgius sudavė V. V. po R. S. suduotų smūgių. Šiuo aspektu svarbi specialisto K. Z. išvada, jog itin mažai tikėtina, kad gali išsilieti kraujas nuo smūgio delnu. Nors kaltinamajame akte R. K. smūgių sudavimo momentas kaltinimo dalyje nurodytas skirtingai, o būtent: R. K. suformuluotame kaltinime nurodoma, jog pirma smūgius sudavė R. K., po to R. S., o R. S. suformuluotame kaltinime nurodoma atvirkščiai – pirma smūgius sudavė R. S., o tik po to R. K., tačiau teismas, ištyręs įrodymus, pripažįsta, jog pirma smūgius sudavė R. S., o po to R. K.. Nenustačius kaltinamojo R. K. tyčios nužudyti V. V., taip pat nenustačius to, kad R. K. veiksmai sukėlė nukentėjusiojo V. V. mirtį ar bent jau buvo pavojingi nukentėjusiojo V. V. gyvybei ar sveikatai, nėra įstatyme numatyto pagrindo kaltinamojo R. K. veiką kvalifikuoti kaip įvykdytą nužudymą. Liudytojų N. B. ir R. T. parodymai apie neblaivaus kaltinamojo R. K. prisipažinimą, kurį sekančia dieną kaltinamasis R. K. paneigė, taip pat nėra ir negali būti pripažinti tokiais įrodymų šaltiniais, kurie leistų daryti priešingas išvadas dėl R. K. kaltės dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismas atmeta ir vertina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamojo R. K. parodymus, jog jis sudavė du smūgius delnu į veidą V. V., norėdamas įsitikini, ar šiam viskas gerai, norėdamas jį pažadinti, kadangi šio kaltinamojo nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai prieštarauja nustatyto įvykio aplinkybėms, kaltinamojo R. S. parodymams. Įvertinus tas aplinkybes, jog kaltinamasis R. K. nukentėjusiajam V. V. sudavė du smūgius delnu į veidą ir pagal R. S. parodymus tuo metu nukentėjusysis V. V. buvo dar sąmoningas (ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, jog R. K. pasakė V. V. „taigi tau buvo pasakyta, kur reikia myžti“, bet V. V. jam nieko neatsakė, po šių žodžių R. K. du kartus delnu trenkė V. V. į kairės pusės žandą; V. V. tuo metu buvo sąmoningas, jis mirksėjo (4 t., b. l. 116, 171), pripažintina, jog kaltinamojo R. K. suduoti du smūgiai V. V. į veidą buvo smurtiniai ir jo veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi R. K., suduodamas du smūgius V. V. į veidą ir taip V. V. mušdamas, sukėlė jam fizinį skausmą.

Nukentėjusieji N. P., R. V., L. G. R. V. pareiškė turtinės žalos turtinės žalos civilinį ieškinį – atitinkamai 400 Eur, 300 Eur, 200 Eur, 450 Eur (6 t., b. l. 136 - 139), motyvuodami tuo, jog patyrė tokio dydžio brolio laidojimo išlaidas ir jas prašė priteisti iš kaltinamųjų. Teismui buvo pateiktas čekis bei sąskaita faktūra, iš kurių matyti, jog ritualinės paslaugos sudarė 950 Eur (6 t., b. l. 135). Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu visi nukentėjusieji vienodai parodė, jog jie bendrai laidojo brolį V. V. ir nukentėjusioji N. P. pateikė rašytinį paaiškinimą, jog viso laidojimo išlaidos, įvertinus gautą laidojimo pašalpą (312 Eur), sudaro 1718 Eur: 950 Eur išlaidos laidojimo namams, 250 Eur sumokėjo duobkasiams, 100 Eur – klebonui, 180 Eur – giedotojams, gedulingi pietūs kainavo 300 Eur, šarvojimo salė – 150 Eur, taip pat patyrė 100 Eur kelionės išlaidas (6 t., b. l. 161). Teismui jokių kitų dokumentų, išskyrus paminėtą kasos kvitą ir sąskaitą faktūrą dėl 950 Eur išlaidų, nukentėjusieji nepateikė, tačiau pagal nuoseklius nukentėjusiųjų paaiškinimus matyti, jog kiekvienas nukentėjusysis prisidėjo prie brolio V. V. laidojimo. Iš nukentėjusios N. P. pateikto patikslinto civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusieji patyrė didesnes išlaidas nei prašo priteisti: nurodo, kad patyrė 1718 Eur išlaidų, o prašo priteisti 1350 Eur (400 Eur, 300 Eur, 200 Eur, 450 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo R. K. veika perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat į nukentėjusiųjų parodymus ir pateiktus rašytinius dokumentus, teismas pripažįsta, jog nukentėjusiųjų turtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas bei priteistinas iš kaltinamojo R. S. nukentėjusiajai N. P. 400 Eur, R. V. 300 Eur, L. G. 200 Eur, R. V. 450 Eur, kadangi žala padaryta neteisėtais R. S. veiksmais.

Dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį R. S. 2020 m. spalio 28 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), kumščiu suduodamas nukentėjusiajai D. S. į sprando sritį, vieną kartą įkasdamas jai į dešinę plaštaką ir viena kartą įkasdamas į kairę plaštaką, pagrobė nukentėjusios rankinę 25 Eur vertės, piniginę 6 Eur vertės ir piniginėje buvusius du banknotus po 50 Eur, viena 10 Eur banknotą ir 10 Eur monetomis, taip panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu, pagrobė svetimą nukentėjusiajai D. S. priklausantį 151 Eur turtą.

Dėl kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamasis R. S. pilnai pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusioji D. S. teisingai nurodė visas aplinkybes. Kai alkoholio pageria, tai nebesivaldo. Įkando nukentėjusiajai į kairę ir dešinę plaštaką. Paėmė 121 eurą. Buvo du po 50 eurų ir vienas 10 eurų banknotai, 10 eurų monetomis. Atsiprašė nukentėjusiosios N. S..

Iš 2020–11–05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog R. S. parodė vietas, kur jis panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusios D. S. atžvilgiu pagrobė jos turtą (4 t., b. l. 80 –10).

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad spalio 20 d. 16.00 val. baigė darbą (duomenys neskelbtini) miesto centre ir ėjo namo. Užgaišo kelyje pusę valandos, praeidama pro prekybos centrą matė, kad tarp dviejų pastatų būriavosi du vyrai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Nekreipė į juos dėmesio, pajuto, kad kažkas iš nugaros griebė už rankinuko. Kaltinamasis dar smogė iš nugaros į sprandą, bet kadangi buvo su gobtuvu, tai jis smūgio efekto nepasiekė. Pasisukusi per petį, pamatė vyrišką veidą juodais trumpais plaukais, jis tempė rankinuką tylėdamas. Tampėsi, ji nepaleido ir maišelio. Tai truko gal 10 min., gal daugiau, matė jį iš nugaros susikūprinusį. Tampėsi per atstumą ir vienas kito nepasiekė. Buvo pargriuvusi, bet atsikėlė, jis rankinuko nepaleido ir ji nepaleido. Maišelį ji numetė. Jis traukdamas kaip ir ją pakėlė ir ji pati kėlėsi. Buvo be pirštinių, jos delnai buvo sugniaužti, jis apžiojo ir kando į sugniaužtas jos rankas. Liko įkandimo žymės. Daugiau jokių sužalojimų nepadarė. Nutrūko rankinuko viena rankena, ji šaukė: „gelbėkit, padėkit“, bet niekas negirdėjo, nutrūko ir antra rankinuko rankena, jis sakė: „atiduok piniginę“, ji sakė: „atiduosiu“, bet jis netikėjo ir užvaldė rankinuką, pasikišo po pažastimi ir nuėjo link prekybos centro. Ėjo ji į kitą taką, eidama jam iš paskos, prašė atiduoti rankinuką. Jis pasakė, kad atiduos, jis ištraukė piniginę, išėmė banknotus, susirinko stambesnes monetas. Kai jis išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę vedančią į garažus, padėjo rankinuką prie krūmo ir nuėjo į prekybos centro pusę. Rankinuke buvo piniginė, telefonas, kiti smulkūs daiktai, grįžo į namus ir išsikvietė policijos pareigūnus. Buvo sugadintas 25 Eur vertės rankinukas. Piniginės vertė 6 Eur, joje buvo du banknotai po 50 eurų, smulkūs pinigai viso apie 10 Eur ir vienas 10 Eur banknotas. Iš viso kaltinamasis pagrobė 120 Eur. Rankinė nebetinkama naudojimui, atgavo kaip daiktinį įrodymą. Priima kaltinamojo R. S. atsiprašymą. Nereiškia civilinio ieškinio. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 tomas, 80-81 lapai).

Iš 2020–10–28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Protokole nurodoma, jog apžiūros metu piniginės paviršius buvo vizualiai apžiūrėtas ir apdorotas daktiloskopiniais milteliais; rankinė su nuplėštomis rankenomis buvo supakuota į paketą Nr. 1 (3 t., b. l. 57–65).

Iš 2021–02–02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas juodos spalvos su rudos spalvos odiniais apsiuvimais rankinukas, kurį (3 t., b. l. 105) savanoriškai pateikė nukentėjusioji D. S.; matyti, jog nutrauktos abi nukentėjusiosios D. S. rankinės rankenos (3 t., b. l. 106–109).

Iš 2021–03–03 bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateikto (3 t., b. l. 70) garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. S. 2020–10–28 17.15 val. skambino į BPC ir pranešė, jog ją maždaug prieš pusvalandį, apie 16.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo užpuolė ir apiplėšė vyras (3 t., b. l. 75-77).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. S. 2020–10–29 nustatytos daugybinės kastinės – plėštinės plaštakų žaizdos ir poodinės kraujosruvos; sužalojimai D. S. konstatuoti nemažiau kaip dvejose kūno dalyse ir padaryti kietais bukais ir/ar bukabriauniais daiktais; sužalojimų padarymo galimybė kumščiais ir dantimis neatmetama; sužalojimai padaryti daugiau kaip dviem trauminiais poveikiais, tačiau keliais bent kiek tiksliau nustatyti (pagal esamus medicininius duomenis) nėra galimybės; sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, jų padarymo galimybę nurodytu laiku neatmetama; D. S. padarytas kūno sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 102).

Teismas pripažįsta, jog kaltinamojo R. S. kaltė dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusios D. S. parodymais ir rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog R. S. panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu pagrobė svetimą nukentėjusiajai D. S. priklausantį turtą 151 Eur vertės.

Nukentėjusioji D. S. civilinio ieškinio nereiškė.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę dėl abiejų nusikaltimų lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas. Kaltinamojo R. S. atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, jog veikas padarė recidyvistas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo R. R. K. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, jog veiką padarė recidyvistas.

Skirdamas bausmę R. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Nusikaltimu, numatytu BK 129 straipsnio 1 dalyje, sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – kaltinamojo R. S. tyčiniais veiksmais nužudytas žmogus. Kaltinamasis R. S. nusikalto būdamas teistas (7 t., b. l. 29–37)), teistumai nėra išnykę nuo pat 1992 metų, svarbu pažymėti, jog R. S. nusikalto nepraėjus net keturiems mėnesiams po bausmės atlikimo, t. y. atlikęs laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus (BK 180 straipsnio 1 dalis) iš pataisos įstaigos jis buvo paleistas tik 2020 m. birželio 29. Be to, po 2020 m. spalio 12 d. įvykdyto V. V. nužudymo 2020 m. spalio 28 d. įvykdė dar vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiąją D. S.. Paminėtos aplinkybės rodo, jog R. S. atžvilgiu taikyti teisių suvaržymai ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu teigiamos įtakos neturėjo, laisvės atėmimo bausmės tikslo nepasiekė, jis vėl nusikalto. Bylos duomenys rodo, jog kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo, darbo biržoje registruotas (5 t., b. l. 106–107), psichikos sveikatos centre neregistruotas (5t., b. l. 110). Bylos duomenys leidžia teigti, jog kaltinamojo R. S. nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, jis yra linkęs nusikalsti dėl neigiamos asmenybės ir paminėtos aplinkybės parodo R. S. asmenybės didesnį pavojingumo laipsnį. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog kaltinamasis R. S. nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – po įvykdyto nužudymo buvo abejingas nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu, nesuteikė jam pagalbos ir nesiėmė jokių priemonių ją iškviesti, neatlygino nė dalies nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiems, į nusikaltimų pasekmes, į tai, jog nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamajam R. S. už abu nusikaltimus skirtina griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas (BK 129 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis) nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, nes tik tokios trukmės bausmė pasieks BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės pratęsimo pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę, kadangi nuo 1992 metų teisiamas kaltinamasis, kuris neturi darbo ir šeiminių santykių, nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą, todėl šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis R. S., būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus labai sunkius ar apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl iki pradėjimo vykdyti bausmę kardomoji priemonė R. S. paliktina nepakeista.

Skirdamas bausmę R. K., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį – padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis R. K. nusikalto būdamas teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje, padarymą (6 t., b. l. 14–34), sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis (6 t., b. l. 35–49). Paminėtos aplinkybės rodo, jog R. K. įstatymus pažeisti linkusi asmenybė. Bylos duomenys rodo, jog kaltinamasis iki suėmimo niekur nedirbo (6 t., b. l. 52), darbo biržoje registruotas (6 t., b. l. 53), psichikos sveikatos centre neregistruotas (6 t., b. l. 57). Atsižvelgiama į nusikaltimo pasekmes, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus kaltinamojo R. K. asmenybę, visas prieš tai paminėtas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad kaltinamajam R. K. už nesunkų nusikaltimą skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina didesnė nei bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, būtent tokios trukmės bausmė yra proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui ir R. K. asmenybei bei leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.

Teismui buvo pateikto valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 3, 14), iš kurių matyti, jog kaltinamiesiems R. K. ir R. S. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir šios pagalbos išlaidos yra atitinkamai 1208,40 Eur, 997,79 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį prima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, daro išvadą, jog šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo R. S. ir R. K. valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

BK 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu keturiolikai metų;

BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. spalio 25 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. spalio 25 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį areštu 65 paroms.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. (įskaitytinai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, momento.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiųjų N. P., R. V., L. G., R. V. turtinės žalos civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir priteisti iš R. S. nukentėjusiajai N. P. 400 Eur, R. V. 300 Eur, L. G. 200 Eur, R. V. 450 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. S. valstybei 997,79 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš R. K. 1208,40 Eur išlaidas advokato paslaugom apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – paketą užplombuotą plomba Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra penki tamponai, šešios cigarečių nuorūkos, saldainio pakuotė, vokas su biologiniais pėdsakais, lyginamaisiais pavyzdžiais (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)); paketą Nr. 2, kuriame supakuota stalo koja, paketą, kuriame supakuotas stalo varžtas (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)); voką Nr. 1 su objektais (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)); dėžę, kurioje yra du tamponai, dvi servetėlės, megztinis (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)); dėžę užplombuotą plomba „Policija“, kurioje yra audinio fragmentas su avalynės pėdsaku, 1 vnt., batai, dažyti mėlynais dažais, 1 pora batų „GIOLAN“, 1 pora batų „TUFFS“ (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)); voką užplombuotą plomba Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra septyni vokai su septyniomis iškarpomis (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)), keturis vokus su iškarpomis ir keturis vokus su tamponų konteineriais (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)) saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje – sunaikinti;

R. K. batų porą (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)), kelnes (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje, grąžinti R. K.;

pakete užplombuotame plomba Nr. (duomenys neskelbtini), esančius R. S. batus, kelnes, džemperį, marškinius, striukę (kvitas B serija UPK Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje grąžinti R. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.