Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. liepos 13 d., 23.35 val., Kaune, Jonavos g. 60, U. S. vairavo transporto priemonę Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, buvo neatidi, važiuodama atbuline eiga jos nesuvaldė ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ją apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie įvykį nepranešė policijai, ir iš įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais U. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219.1 ir 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo U. S. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, dėl pasišalinimo iš įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio naktį ji buvo kartu su K. Ū. broliu, kuris buvo atvažiavęs su sesei priklausančiu automobiliu. Kadangi naktį jos draugas K. Ū. buvo neblaivus, todėl paprašė pavairuoti automobilį. Jiems išvažinėjant iš aikštelės matė, kad kažkas jiems mojavo bei juos fotografavo. U. S. gerai nesuprato dėl ko jie taip elgiasi, be to K. jai sakė važiuoti, todėl jie išvažiavo ir nuvažiavo į Druskininkus. Kitą dieną apžiūrėjus automobilį, pamatė, kad prie kairės pusės bagažinės yra įlenkimas. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi.

Transporto priemonės savininkė K. Ū. parodė, kad jos brolis K. Ū. dirba ir gyvena užsienyje, tačiau tuo metu, kai įvyko įvykis, buvo trumpam grįžęs į namus. K. Ū. automobilis buvo paliktas namų kieme, o jo rakteliai – namuose. Jai brolis nesakė, kad norės paimti jos automobilį. Jai vakare būnant su draugais bare, paskambino ir pasakė, kad su jai priklausančiu automobiliu padarytas eismo įvykis. K. Ū. susisiekė su broliu ir tuomet sužinojo, kad brolis paėmė jos automobilį ir jį davė vairuoti kažkokiai merginai, kurios ji nepažįsta.

Liudytojas N. K. parodė, kad 2018 m. liepos 13 d. naktį jis su draugu ėjo iš parduotuvės Maxima ir išgirdo smūgio garsą. Atsisukę pamatę, kai automobilių aikštelėje atbuline eiga važiuojantis automobilis Mersedes Benz atsitrenkė į stovintį Volvo. Tada liudytojas su draugu pradėjo rėkti, kad taip atkreiptų vairuotojos dėmesį, bei su ranka parodė į kliudytą automobilį. Mergina linktelėjo galva ir dar pavažiavo atbuline eiga iki kol vairuotojos langas atsirado ties automobilio Volvo priekiniu buferiu. Matėsi, kad vairuotoja pažiūrėjo į užkliudytą automobilį, tačiau po to pradėjo važiuoti į priekį bei padidinusi greitį išvažiavo. Liudytojas spėjo užfiksuoti automobilio valstybinį numerį, todėl raštelį su juo užkišo už kliudyto automobilio lango bei iškvietė policiją.

Liudytoja I. E. parodė, kad ji, U. ir K. važiavo kartu su K. seseriai priklausančiu automobiliu. Automobilį vairavo U. S.. Važiuojant iš PC „Maxima“ automobilių aikštelės, automobilyje garsiai grojo muzika. Išvažinėjant jie pamatė, kai juos kažkokie vaikinai fotografuoja. Jie nesuprato dėl ko juos gali fotografuoti. Jokio automobilių kontakto ji nepajuto. K. pasakė U. važiuoti iš aikštelės bei toliau važiuojant sakė, kad gali būti, kad U. į ką nors atsitrenkė, todėl tie vaikinai ir fotografavo, tačiau vis tiek liepė važiuoti toliau. Jie nuvažiavo į Birštoną. Sekančią dieną pastebėjo ant jų automobilio apgadinimus.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2), eismo įvykio schema (b. l. 3), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. liepos 14 d. apie 01.30 val. buvo gautas pranešimas, jog Kaune, Jonavos g. 60, PC „Maxima“ aikštelėje įvyko eismo įvykis. Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas M. Ž., kuris paaiškino, kad aikštelėje paliko savo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir rado jį apgadintą. Už priekinio lango valytuvo rado raštelį, kuriame buvo parašyta „Į jūsų mašiną atsitrenkę kita mašina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas eismo įvykį matė, bet pabėgo“. Paaiškėjo, kad minėtas automobilis priklauso K. U.. Pabendravus su automobilio savininke, ji teigė, kad PC „Maxima“ aikštelėje nebuvo. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis priekis (b. l. 5); U. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji 2018 m. liepos 13 d. apie 23-24 val. vairavo draugo sesei K. Ū. priklausantį automobilį Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvažinėjant iš Jonavos g. esančios Maximos aikštelės atbuline lengvai, nepajusdama, stuktelėjo į gale esantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi mašinoje garsiai grojo muzika, todėl net nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Einantys vaikinai mojavo, bet ji nesuprato, kad mojavo jai, todėl išvažinėdama neapsidairė, nesustojo, neišlipo iš mašinos ir važiavo toliau. Šalia keleivio pusėje sėdinti draugė I. E. pastebėjo, kad lygtais jas fotografuoja, bet ji nesuprato ir išvažiavo. Eismo įvykio metu sužeistų asmenų nėra, automobilis draustas. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros laiku. Vairavimo stažo ji neturi (b. l. 6), M. Ž. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2018 m. liepos 13 d. apie 23.20 val. su savo automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į IKEA parduotuvės aikštelę, esančią Jonavos g. 60, Kaune. Atėjęs prie automobilio apie 23.35 val. rado jį apgadintą. Už valytuvo rado užkištą raštelį, kuriame buvo nurodyti valstybiniai numeriai automobilio, kuris atsakingas už įvykį. Po to pasirodė ir žmonės palikę raštelį, kurie prisistatė kaip N. K. ir M. T., bei paliko savo telefono numerį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo (b. l. 7), K. Ū. paaiškinimas, kad 2018 m. liepos 13 d. vėlų vakarę sulaukė skambučio, kad jai priklausančiu automobiliu buvo įvažiuota į aikštelėje stovintį automobilį. Tą vakarą ji buvo su draugais, automobilis nuo ryto buvo paliktas namie. Automobilį paėmė jos brolis K. Ū., kuris automobilį davė vairuoti U. S.. Jos žiniomis U. S. neneigia vairavusi ir prisiima visą atsakomybę (b. l. 8), K. Ū. pasižadėjimas (b. l. 9); I. E. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2018 m. liepos 13 d. apie 23-24 val. ji sėdėjo keleivio vietoje, kai U. S. vairavo Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvažinėjant iš Jonavos g. esančios Maximos aikštelės, mašinoje grojo labai garsi muzika, kai U. išsiparkuojant atbuliniu atsitrenkė į kitą mašiną. Tuo metu jai atrodė, kad tokio įvykio nebuvo, kadangi nepajuto stuktelėjimo. Matė, kad praeinant vyrukų kompanijai vienas (ar keli, nepamena) pakėlė rankas lyg mojuotų, bet jie aiškiai neparodė, jog mojuoja joms, ir todėl U. toliau išvažinėjo. Prie Maximos įėjimo stovėjęs vaikinukas laikė telefoną rankose lyg fotografuotų, ji suprato, kad fotografuoja jas (b. l. 10), N. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2018 m. liepos 13 d. apie 23.25 val. jis kartu su savo draugu M. T. eidami pro Maximos parkingą išgirdo smūgį ir atsisukę pamatė, kad už 15-20 metrų pilkos spalvos Mercedes Benz atsirėmė atbulas į juodos spalvos Volvo. Jie pradėjo rėkauti, kad automobilio vairuotoja atkreiptų dėmesį. Jai atsisukus parodė ranka ką ji padarė, ji linktelėjo galvą, tada pavažiavo atbula, kad jos vairuojamo automobilio langas gavosi ties Volvo priekiu. Jos automobilį apžiūrėjo neišlipusios iš mašinos. Jam su draugu einant link jų, jos nuvažiavo. Volvo vairuotojui už lango paliko raštelį (b. l. 11), pranešimo apie įvykį duomenys (b. l. 12); transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 16), VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, iš kurios matyti, kad transporto priemonė Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. Ū. (b. l. 18), AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmata, iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu apgadinant automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuota 329, 97 Eur žala (b. l. 19-23); K. Ū. vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 25), raštelis dėl eismo įvykio (b. l. 26).

Taip pat byloje surinkti U. S. charakterizuojantys duomenys: administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad U. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 13-15), asmens duomenys (b. l. 17).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo U. S. kaltę dėl vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones bei eismo įvykio pilnai pripažino. Be jos prisipažinimo jos kaltė pilnai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojų I. E., N. K. parodymais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Byloje surinktais įrodymais įrodyta, jog U. S. 2018 m. liepos 13 d., 23.35 val., Kaune, Jonavos g. 60, vairavo automobilį Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai teisės vairuoti nėra įgijusi, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbuline eiga nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei ją apgadino.

Tokia U. S. veika dėl KET pažeidimo, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, ir kuris užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę tuo atveju, jei nurodyti veiksmai padaryti asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, administracinio nusižengimo protokole aprašyta, tačiau ji nekvalifikuota. Toks teisės pažeidimas atitinka ANK 423 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl U. S. veiksmai papildomai kvalifikuojami ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Teismas mano, kad veiką papildomai kvalifikuojant nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas, nes administracinio nusižengimo protokole aukščiau nurodyta U. S. veika dėl KET pažeidimo, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą, padaryto asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, buvo suformuluota tinkamai ir išsamiai, U. S. administracinio nusižengimo byla iš esmės buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ribose bei teismo posėdžio metu jai buvo išaiškinta galimo papildomo kvalifikavimo galimybė. (ANK 635 straipsnio 3 dalis)

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog U. S. 2018 m. liepos 13 d. vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, bei padariusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, apie įvykį nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu sugadinus automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuota 329, 97 Eur žala, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisės pažeidimų esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos (pagal iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalį) buvo atkreiptas dėmesys į būtinumą nustatyti ne tik objektyvias pasišalinimo aplinkybes, bet ir tiesioginę tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Administracinėn atsakomybėn traukiama U. S. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, teigdama, jog automobilių kontakto ji nepajuto, todėl nesupratusi, jog padarė eismo įvykį, iš įvykio vietos išvažiavo. Jos iškeltą versiją patvirtino kartu su ja važiavusi I. E.. N. U. S. kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė dėl nurodyto teisės pažeidimo surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta. Iš liudytojo N. K. parodymų matyti, kad jis su draugu pamatę automobilių kontaktą, iš karto norėdami atkreipti vairuotojos ar su ja važiavusių asmenų dėmesį, pradėjo rėkti bei su ranka parodė į kliudytą automobilį. Iš liudytojo parodymų matyti, kad vairuotoja linktelėjo galva ir dar pavažiavo atbuline eiga iki kol vairuotojos langas atsirado ties automobilio Volvo priekiniu buferiu bei liudytojas matė, kai vairuotoja pažiūrėjo į užkliudytą automobilį, tačiau po to pradėjo važiuoti į priekį bei padidinusi greitį išvažiavo. Analogiškos aplinkybės nurodytos jo pirminiame paaiškinime. (b. l. 11) Nėra nustatytas liudytojo N. K. asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi ar priešiškumas U. S.. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas, matydamas neteisėtą pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, vykdydamas savo pilietinę pareigą, užsirašė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį bei apie įvykį pranešė policijai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo netikėti N. K. parodymais ir jie pripažįstami patikimais U. S. kaltės įrodymais. Sprendžiant U. S. kaltės dėl nurodyto teisės pažeidimo klausimą, taip pat vertinami ir U. S. paaiškinimai bei liudytojos I. E. parodymai, iš kurių matyti, jog jos, išvažiuodamos iš prie prekybos centro „Maxima“ esančios automobilių stovėjimo aikštelės, matė, kad du stovintys vaikinai jiems mojuoja bei pradėjo juos fotografuoti. Liudytoja I. E. patvirtino, kad tik jiems išvažiavus iš aikštelės, K. Ū. pasakė, kad tie vaikinai fotografavo bei jiems moja gal dėl to, kad ji gal kliudė kitą automobilį. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ir kilus abejonėms, U. S. nesustojo bei iš įvykio vietos išvažiavo. Iš eismo įvykio vietos schemos bei papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu transporto priemonei Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryti apgadinimai: priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis vidurinis LED žibintas ties radiatoriaus grotelėmis, kas patvirtina, kad kliudytam automobiliui buvo padaryti gana nemaži ir gerai matomi apgadinimai. Iš nustatytų apgadinimų bei liudytojo N. K. parodymų, jog automobilių kontakto garsas buvo gerai girdimas, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, todėl gerai jaučiamas. Įvertinus surinktus ir aptartus įrodymus, daroma išvada, jog U. S. suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir, sąmoningai ignoruodama KET reikalavimus, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie įvykį nepranešusi policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiais veiksmais U. S. pažeidė KET 219.1., 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad U. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta), į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių bei daro išvadą, jog U. S. skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad U. S. neturi teisės vairuoti, kadangi tokios teisės nėra įgijusi. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti bei tikslu, kad ji tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, pažeidėjai būtina kartu su paskirta nuobauda pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį skirti šio straipsnio 7 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Be to, ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvi papildoma administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Minėto straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad už ANK <...> 426 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse <...> numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu yra ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintos sąlygos (perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. Ū.. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad transporto priemonės savininkė būtų atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimų padarymo metu ir, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja. Priešingai, kaip nurodė automobilio savininkė K. Ū., automobilį be jos žinios paėmė brolis K. Ū. ir jis leido jį vairuoti U. S.. K. Ū. U. S. nepažįsta ir jai automobiliu naudotis leidimo nebuvo davusi. Be paminėtų aplinkybių svarbu ir tai, kad automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei pažeidimą padariusiam asmeniui, be to, šios transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjai ir nebus jai efektyvi prevencinė priemonė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

U. S. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin Nr. WDB2110161A221638, konfiskavimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be transporto priemonės – Mercedes Benz E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vin Nr. WDB2110161A221638, konfiskavimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18092296443.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.