Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2020-04-23 vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą, t.y. iki 2020-05-07, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB „4finance“ 2013-08-28, 2013-09-04 ir 2013-09-08 sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. 9916284004, pagal kurias suteikė 579,24 Eur (2000 Lt) kreditą 24 mėnesių terminui. Galutinė kredito grąžinimo data - 2015 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovas sutartis nutraukė.

Tarp pirminio kreditoriaus UAB „4finance“ ir ieškovo UAB „Gelvora“ 2017-05-04 buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 17-50-03, kurios pagrindu ieškovui UAB „Gelvora“ perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl nesumokėto kredito pagal minėtas kredito sutartis.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas 2017-05-24 pranešimu išsiųstu žinomu atsakovo adresu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Taip pat apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas įteikus jam ieškinį su priedais.

Šalys sudarė vartojimo kredito sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis įmokomis grąžinti kreditą ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog po ieškinio pateikimo teismui, atsakovas būtų prievolę įvykdęs (CPK 178 straipsnis), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 579,24 Eur pagrindinė skola.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2509,57 Eur palūkanų už naudojimąsi paskola po jos grąžinimo laikotarpio pabaigos. Palūkanos apskaičiuotos taikant šalių sudarytos paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose numatytą metinę palūkanų normą iki perleidimo dienos, t.y. iki 2017-05-04, kurių suma 1302,69 Eur, pridedant apskaičiuotas palūkanas po reikalavimo perleidimo dienos už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-02-12, taikant 75 proc. palūkanų normą, kurios sudaro 1206,88 Eur sumą.

Šalių sudarytų kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4 punktuose nustatyta, kad kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose; palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki faktiško viso kredito sugrąžinimo dienos. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi kredito suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, laikytina, kad toks ieškovo reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovui iš atsakovo priteistina 2509,57 Eur pelno palūkanų.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

Pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytas sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti 77,33 procentų dydžio metines palūkanas. Tačiau ieškovas prašo priteisti 75 procentų palūkanas. Šios palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003), jų dydis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 1 p. nustatytą palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 75 procento dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (579,24 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3088,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. kovo 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui iš atsakovo priteistina 70,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,79 Eur) sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 95 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei nepriteisiamos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo įteikimo buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, sprendimas už akių taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, iš atsakovo D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) pagrindinės skolos, 2509,57 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devynis eurus 57 ct) palūkanų, 75 procento dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (579,24 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3088,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Įteikti atsakovui D. Ž. teismo sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.