Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Laimsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 21 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal pareiškėjų (kreditorių) R. S. ir R. S. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir skolininko UAB „Laimsta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080024274, 2008-09-24 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant UAB Laimsta“ iki 2008-12-18 suteiktos paskolos grąžinimą, R. S. ir R. S. įkeisti nekilnojamieji daiktai – 604/1068 dalys iš 0,1068 ha ploto žemės sklypo, 243,72 kv.m ploto butas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys UAB „Laimsta“, sandorio sudarymo metu šalių įvertinti 700 000 Lt.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-02-21 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 604/1068 dalis iš 0,1068 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 243,72 kv.m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius UAB „Laimsta“, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti; išaiškino daiktų savininkui, kad nuo įkeistų daiktų arešto momento jis netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) UAB „Laimsta“, kad negrąžinus skolos, t. y. 267 500 Lt negrąžintos paskolos, 16 585 Lt delspinigių, iš jų: R. S. 160 000 Lt negrąžintos paskolos, 9 920 Lt delspinigių, R. S. 107 500 Lt negrąžintos paskolos, 6 650 Lt delspinigių, iš viso 284 085 Lt bei 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas nustatė, kad hipoteka užtikrinta prievolė suėjus skolos grąžinimo terminui neįvykdyta.

Nustatytu terminu atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pagal 2008-09-18 UAB „Laimsta“ ir R. S. bei R. S. sudarytą paskolos sutartį UAB „Laimsta“ suteiktos paskolos suma sudarė 267 500 Lt. Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080024274, 2008-09-24 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant UAB Laimsta“ iki 2008-12-18 suteiktos paskolos grąžinimą, R. S. ir R. S. įkeisti nekilnojamieji daiktai – 604/1068 dalys iš 0,1068 ha ploto žemės sklypo, 243,72 kv.m ploto butas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys UAB „Laimsta“, sandorio sudarymo metu šalių įvertinti 700 000 Lt. Skolininkas sutartyje numatytu terminu paskolos negrąžino.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną paskolos davėjams buvo skolingas 284 085 Lt. Byloje nėra duomenų, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Teisėjų kolegija mano, kad hipotekos teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditoriai, turėdami galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.). CPK 558 str. nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė įvykdoma. Kreditorius (įkaito gavėjas) įgyja įkeitimo teisę. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto.

Apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl to, jog sudarant paskolos sutartį buvo pasiektas žodinis susitarimas, kad suėjus sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui ir nesant galimybės grąžinti paskolos, terminas bus pratęsiamas atskiru šalių susitarimu iki kol bus parduotas hipotekos lakštu įkeistas turtas; jog teismas privalėjo įvertinti sutartyje nurodytą delspinigių tarifą, nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas.

Kolegija dar kartą pažymi, kad apelianto keliamos problemos – žodinio susitarimo pasiekimas, delspinigių dydis ir pagrįstumas, nėra nagrinėjamos bylos dalykas; tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka. Tačiau kolegija negali sutikti su apelianto reikalavimu, išaiškinti kreditoriams R. S. ir R. S. jų teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ieškininės teisenos tvarka, kadangi ieškinine tvarka kreiptis į teismą turi teisę pats apeliantas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinį vykdymą.

Atskirojo skundo argumentai teismo nutarties motyvų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 325, 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.