Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko, Jolantos Raščiuvienės,

vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei J. M.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gim. (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., lietuvis, LR pilietis, 8 kl. išsilavinimo, mokęsis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 9 kl., nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) k., teistas 1) 2012-02-20 Šilutės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn., 2013-02-15 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi Šilutės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 45 parų areštą, bausmę atlikęs; 2) 2013-12-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. 178 str. 2 d. subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2013 m. balandžio 27 d., apie 23 val., Panevėžio rajono, Karsakiškio seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 16, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam M. N. į kaklą, tuo padarydamas jam durtinę-pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą su miego arterijos sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir nuo ko nukentėjusysis mirė, t.y. tyčia nužudė M. N..

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino iš dalies, neneigia sudavęs peiliu nukentėjusiajam, tačiau nurodo, kad jo nužudyti neketino. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) pas J. Š. ir R. Š., be jų ten buvo D. B., jo mama, visi išgėrinėjo. D. B. su kažkuo susirašinėjo žinutėmis, paskui kažkur išėjo. Jis tuo metu į namus išlydėjo mamą, po to grįžo. Už 10 minučių grįžo ir D., ji buvo apdraskyta, susivėlusi, sakė, kad susimušė. Jis paėmė jos telefoną ir paskambino, susikoliojo su atsiliepusiu vaikinu, liepė jam atvažiuoti išsiaiškinti, nors nemanė, kad atvažiuos. Parlydėjo D. namo, grįžo iki R. Š.. Pamatė privažiavusią mašiną. Pasiėmė nuo stalo butelį degtinės ir peilį, išėjo į lauką. Išlipo vairuotojas, keleivis. Kiek viso jų buvo atvažiavę, nežino. Vairuotojas iš jo atėmė butelį ir numetė į griovį. Susimušė su juo, abu nukrito ant žemės, perbraukė jam per kojas peiliu, ar pataikė, nežino. Po to kalbėjo su E. L., klausė, kodėl ji sumušė D.. Tuomet priėjo nukentėjusysis, paklausė, ar mažai gavo ir sudavė jam į krūtinę. Trenkė vienas kitam. Nukentėjusiam trenkė ta ranka, kurioje buvo peilis. Nežino ar pataikė, nes peilį laikė kotu į priekį. Tuo metu nukentėjęs buvo atsisukęs į jį veidu. Pajuto, kad šlapia ranka, nukentėjusiam bėgo kraujas, todėl pabėgo. Nežino kaip įdūrė. Mano, kad galėjo užkabinti peiliu, kai po smūgio atitraukinėjo ranką. Peilį iš J. Š. namų pasiėmė savigynai, nes žinojo, kad tame kaime visi peštukai ir nežinojo, kiek viso asmenų atvažiavo. Muštis su jais nenorėjo, norėjo tik pakalbėti. Po konflikto peilį nuplovė, nuvalė rankšluosčiu ir padėjo ant stalo. Pats nusiprausė, megztinį, striukę paliko, nes pamatęs policiją pabėgo. Turtinę žalą pripažįsta, dėl moralinės žalos pripažįsta iš dalies.

Savo duotus parodymus E. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 1 t., b. l. 124-130 )

Liudytojas K. Ž. parodė, kad įvykio dieną buvo su sesėmis T. ir M. N.. Tuo metu kaltinamasis, kurio jis nepažinojo, pradėjo rašyti grasinančias žinutes ir skambinti V. T.. Jis matė, kaip tą pačią įvykio dieną buvo kilęs incidentas tarp D. B. ir T. ir suprato, kad dėl to kaltinamasis ir skambinėjo T.. Skambinant E. S. jis atsiliepė, kalbėjosi, kaltinamasis grasino, kad jam bus blogai, kad mašiną „pakels“ į orą. Mindaugas nusprendė nuvažiuoti pas jį ir pasakyti, kad nebegrasintų. Kur važiuoti parodė V.. Privažiavus prie namo sustojo. Atėjo girtas kaltinamasis, kuris rankoje turėjo tuščią butelį nuo degtinės. Jis su M. išlipo iš automobilio, M. atėmė iš kaltinamojo butelį ir numetė. Nieko daugiau rankose pas kaltinamąjį nebuvo. Jis (K. Ž.) stovėdamas, taip pat stovinčiam kaltinamajam sudavė vieną smūgį kumščiu į žandą, po ko kaltinamasis griebėsi už jo ir jie abu parvirto. Kai atsistojo, jis pasitraukė, o kaltinamasis nuėjo prie M., kuris kažką kaltinamajam pasakė ir jį pastūmė. Po to M. nuleido rankas ir tuo metu kaltinamasis priešais jį stovinčiam M. sudavė du smūgius – vieną į veidą, kitą į kaklą, tačiau ne ta pačia ranka. Kuria ranka smūgis buvo į veidą ir kuria į kaklą, negali pasakyti. Po šių smūgių kaltinamasis pradėjo bėgti, jis ji vijosi ir tuomet pamatė kaltinamojo rankose blizgantį peilį, bet išgirdo, kad M. reikia medikų. Iškvietus greitąją vežė M. link Panevėžio, prie Paliūniškio perdavė medikams. Po visko pamatė savo perpjautas kelnes. Kai mušėsi su kaltinamuoju, jautė brūkštelėjimą per koją, tačiau į tai nekreipė dėmesio, pats nebuvo sužalotas. Įvykį matė iš namo išėjusi neblaivi moteris ir su jais kartu atvykusios merginos. Daugiau jokių žmonių įvykio vietoje nebuvo. Nuo jų atvažiavimo į įvykio vietą iki M. sužalojimo praėjo 10-20 minučių: pirmiausia jis susikibo su kaltinamuoju, jie sudavė vienas kitam smūgius, pargriuvo, po to atsikėlė, kaltinamasis priėjo prie M., kažką sakė, M. jį pastūmė ir kaltinamasis peiliu jam pjovė ir nubėgo.

Liudytoja V. T. parodė, kad įvykio dieną su E. L., sese V. T. ir draugu K. Ž. važiavo pas drauges į Tiltagalius. Tuo metu K. paskambino jo buvusi draugė D. B.. Po pokalbio K. nuvažiavo su ja susitikti, o ji su likusiomis merginos ėjo pėsčiomis išsiaiškinti su D. B.. Nuėję iki vietos kur ji buvo su K., apsipyko ir susimušė su ja, po to kartu su K. išvažiavo į Gelažius. Tuomet V. pasikvietė M.. Tuo metu iš D. B. telefono pradėjo skambinėti ir grasinti E. S., kurio ji anksčiau nepažinojo ir nebuvo mačiusi. K. Ž. su juo kalbėjosi, apsipyko, nusprendė nuvažiuoti iki jo. Važiavo penkiese iki R. Š. namų, nes ten nurodė atvažiuoti E. S.. Atvažiavus ten, K. ir M. išlipo pirmi, jos vėliau. E. S. priėjo turėdamas rankose degtinės butelį ir peilį. Butelį M. iš E. S. atėmė ir numetė į šoną. Po to K. pastūmė E., jie susimušė, abu buvo nugriuvę ir grūmėsi. Tuo metu E. turėto peilio nematė. Šiame konflikte M. nedalyvavo. Po to K. Ž. atsikėlė ir atsitraukė, o prie taip pat atsikėlusio E. priėjo E. ir jie kalbėjosi. Tuo metu E. jau buvo apsiraminęs. Ji matė E. rankoje peilį. Tada prie jų priėjo M., paklausė E. „ar gavai“, į ką pastarasis atsakė, „iš viso negavau“. Po to M. sudavė E. į krūtinę ir nusisuko lyg norėdamas nuteiti, o E. smogė peiliu M. į kaklą ir nubėgo į J. Š. namus. Tuo metu arčiausiai jų stovėjo E.. Prašė J. Š. kviesti medikus, bet ji irgi pabėgo. M. laikėsi už kaklo, prašė kviesti medikus, sėdo į automobilį ir visi išvažiavo.

Liudytoja V. T. parodė, kad įvykio dieną ji, sesuo V. ir E. L. susikivirčijo su E. S. drauge, dėl ko ji pasiskundė kaltinamajam, o jis ėmė skambinti ir grasinti, kad nužudys. Su E. S. telefonu bendravo K. Ž.. Po to visi – ji su sese, E. L. bei K. su M. važiavo pas E. į Tiltagalius pasikalbėti, kur važiuoti pasakė pats E. S.. Nuvažiavus prie R. Š. namo, atėjo girtas E. su buteliu degtinės, kartu ėjo J. Š.. M. atėmė iš jo butelį ir išmetė. K. susistumdė su E., jie nugriuvo ant žemės. Kuris pirmas pastūmė, nepamena. K. tame konflikte nedalyvavo. Po to su E. kalbėjo E., E. kalbėjo labai „naglai“, jis visiškai nebuvo nurimęs, dėl ko priėjęs M. E. paklausė, ar ne per mažai gavo, į ką E. atsakė, kad negavo. Tada M. nestipriai trinktelėjo E. į krūtinę ir nusisuko eiti į mašiną. Tuomet E. S. smogė peiliu M. į kaklą. Ji tuo metu buvo šalia, tačiau paties smūgio peiliu nematė, nes taip pat buvo nuo E. nusisukusi, peilio pas jį iš viso nematė. Viso nuo jų atvažiavimo į įvykio vietą iki M. sužalojimo praėjo apie 15-20 min.

Liudytoja E. L. parodė, kad įvykio dieną Tiltagaliuose ji ir sesės T. susimušė su D. B.. Po to sėdint automobilyje su T. bei K. Ž. ir M. ėmė skambinėti E. S., kuris grasino nužudyti. M. sugalvojo važiuoti išsiaiškinti. Nuvažiavus prie Š. namų, atėjo E. su J. Š.. E. turėjo degtinės butelį, kurį K. atėmė, abu vaikinai susistumdė, K. E. trenkė, po to abu nugriuvo. Po to ji kalbėjosi su E. apie įvykį su D., E. rėkė ant jos. Priėjęs M. paklausė, „ar mažai gavai“, į ką E. atsakė „iš viso negavau“, po ko M. jam trenkė ir apsisuko eiti atgal, o E. jam pjovė. Smūgį matė, paties peilio nematė, nors kalbant stovėjo vienas prieš kitą, tačiau tuo metu buvo tamsu, matė tik E. S. veidą. Matė, kaip E. patraukus ranką M. užsiėmė už gerklės. Matė vieną smūgį. Mano, kad, jei M. prie jos su E. nebūtų priėjęs, ji su E. būtų išsiaiškinusi dėl jos konflikto su D. ir viskas tuo būtų pasibaigę. M. pažinojo penkis metus. Jis buvo kaimynas. Iš pradžių gyveno su globėju, o po to vienas. Nėra girdėjusi jo pasakojant apie mamą.

Liudytoja J. Š. parodė, kad įvykio dieną kaltinamasis atvažiavo į Tiltagalius pas jos dukros draugę D.. Jų namuose visi nuo pietų išgėrinėjo, buvo ir S. mama. D. B. kažkam skambino ir pykosi. Vėliau ją sumušė kaip dabar žino T.. Grįžusi D. pasakė kas atsitiko. Girdėjo, kaip su D. kalbėję asmenys grasino susirinkti gaują ir atvažiuoti. Apie 22 val. atvyko jaunuoliai iš Gelažių. E. S. pasakė, kad padarys tvarką ir išėjo į kiemą. Tuo metu S. mamos nebebuvo. Ji irgi buvo išėjusi, tačiau kas vyko, nematė, buvo tamsu, matė tik T., jas apibarė, liepė išvažiuoti ir parėjo namo. Girdėjo triukšmą, tačiau kas vyko nematė, nes jaunuoliai buvo toliau nuo namo, ant kelio. Ji manė, kad jie pasikumščiuos ir baigs. Grįžusi namo išgirdo riksmus. Po įvykio pro ją prabėgo kruvinas nukentėjusysis, visi atvykę susėdo į mašiną ir išvažiavo. Kviesti pagalbos jos niekas neprašė. Po įvykio kriminalistai rado už sofos peilį. Iki įvykio tas peilis buvo virtuvėje ant stalo, kuris stovi prie pat lauko durų. Po įvykio matė ir E. kambaryje, jis buvo kruvinomis rankomis, sakė, kad truputį susimušė. Ji iškvietė policiją, bet E. jau nebebuvo. Nuo įvykio iki policijos atvažiavimo jokie pašaliniai asmenys pas juos nebuvo atėję.

Liudytoja R. Š. parodė, kad E. S. yra jos ir D. B. draugas. Įvykio dieną įvyko D. konfliktas su T. ir jų draugėmis. D. buvo jų sumušta. Tos dienos vakarą ji su E. S. lydėjo D. namo, o E. iš D. telefono dėl įvykusio konflikto skambino K. Ž., jie susiginčijo, E. kvietė K. Ž. atvažiuoti išsiaiškinti. Grįžus su E. namo, privažiavo mašina, E. išėjo į gatvę. Rankoje jis nešėsi butelį degtinės, tačiau jį numetė. Jos mama taip pat išėjo į lauką. Nuo automobilio apšvietimo matė E. kilnojant rankas ir kalbantis su K. ir M., vaikinai susimušė. S. parvertė, jam smūgiavo, spyrė. Mama kalbėjo su atvykusiomis merginomis. Po to išgirdo klyksmus, kad padūrė. E. bėgo link namų, jį kažkas vijosi, bet po to grįžo prie mašinos ir visi išvažiavo. E. atėjęs ant stalo numetė peilį, nusivilko kruvinus marškinėlius, padėjo prie šiukšlių dėžės, prausėsi. Jo rankos ir pilvas buvo kruvini. Prieš pat atvažiuojant policijai jis pabėgo. Policiją kvietė mama. Prieš tai numestas peilis buvo virtuvėje, kada jį E. paėmė, nematė. Policija jį rado už sofos. Iki įvykio jie visi – ji su mama, S. su mama ir D. išgėrinėjo, E. buvo girtas. Įvykį stebėjo pro duris, lauke nebuvo. Iki įvykio M. pažinojo, žinojo, kad jis gyveno ne su mama

Liudytoja D. B. parodė, kad įvykio dieną buvo pas R. Š.. Dar buvo E., jo mama, brolis K., R. ir jos mama. Apie 21 val. gavo žinutę iš seno draugo K., jis siūlė susitikti. Žinojo, kad K. draugauja su T., su kuria ir jos sese ji konfliktuoja. Jie susitiko ir kalbėjosi automobilyje, tuomet atėjo T. su draugėmis ir ją čiupo už plaukų, merginos ją sumušė, po to išvažiavo su K.. Apie sumušimą ji pranešė policijai bei papasakojo grįžusi į R. Š. namus. Po to ją E. su R. Š. palydėjo namo. Lydint E. iš jos telefono skambino K., koliojosi. Jis buvo apgirtęs. Ką jie kalbėjo, nepamena, tačiau jau žinojo, kad įvyks jų susitikimas. Jie kalbėjo, kad reikia išsiaiškinti „vienas ant vieno“. Vėliau paskambino R., pasakė, kad padūrė. Nulėkusi pas R. matė kraujo klaną lauke, viduje buvo kruvinas E.. Jis prausėsi, sakė, kad perdūrė, bet nežino ką. Po to atvažiavo policija, E. pabėgo.

Iš 2013 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Karsakiškio sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ties įvažiavimu į namo Nr. 16 kiemą. Nuo įvažiavimo keliuko į rytų pusę ant pievos yra raudonos spalvos dėmė 0,01x0,06 m dydžio, panaši į kraują. Ant asfaltuotos gatvės kelkraščio yra raudonos spalvos 0,1x0,15 m dydžio dėmė, panaši į kraują, taip pat raudonos spalvos 0,48x0,21 m dydžio dėmė, panaši į kraują. Nuo šios dėmės į rytų pusę yra vingiuotas raudonos spalvos dėmių (taškelių formos), panašių į kraują, takelis, kuris baigiasi ties namo Nr. 18 šiaurės vakariniu kampu. Prie gatvės, ant žemės matosi 0,92x0,47 m dydžio raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmė. ( 1 t., b. l. 13-17 )

Iš 2013-04-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. N. mirė nuo durtinės-pjautinės kaklo dešinės pusės žaizdos su miego arterijos sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. M. N. mirtis įvyko prieš maždaug 1,5 paros laiko iki lavono tyrimo (2013-04-29 10.30 val.). M. N. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Medicininių duomenų, kad M. N. būtų vartojęs narkotines medžiagas, lavono tyrimo metu nenustatyta. Durtinė-pjautinė 2x0,6 cm dydžio, suglaudus kraštus 2,2 cm ilgio kaklo dešinės pusės žaizda su miego arterijos sužalojimu M. N. padaryta aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2013-04-27. Sužalojimas gyvam asmeniui atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad tirta M. N. dešinės kaklo pusės durtinė-pjautinė odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Sužalojimas M. N. padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimų, kuriuos M. N. galėjo pasidaryti pats, nerasta. Sužalojimo metu M. N. galėjo būti stovimoje padėtyje. ( 1 t., b. l. 23-24 )

Iš 2013-04-29 specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. S. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu veido kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti mažiausia vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( 1 t. b. l. 111 )

Iš 2013-04-29 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. padaryta galvos plaukuotos dalies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių pabrinkimu, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešiniame žande. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 8 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Pagal sužalojimų lokalizaciją visumoje mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvus. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. ( 1 t., b. l. 86 )

Iš 2013-04-28 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. Š. pateikė peilį rudos spalvos rankena ir džemperį su užtrauktuku, kurie buvo apžiūrėti 2013-05-30 daiktų apžiūros metu. Protokole nurodyta, kad džemperio priekinėje dešinėje pusėje viršutinėje dalyje yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. ( 1 t., b. l. 30, 31-32 ).

Iš 2013-06-30 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tikėtina, jog tirta M. N. kaklo dešinės pusės durtinė-pjautinė odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tikėtina, kad M. N. striukės (sportinio švarkelio) apykaklės durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. M. N. marškinėliuose ilgomis rankovėmis ir marškinėliuose trumpomis rankovėmis durtinių - pjautinių pažeidimų nėra. Metalizacijos geležimi pėdsakai pateiktame sužalojime bei pateiktuose rūbuose netirti, kadangi šis požymis yra tik rūšinės priklausomybės ir įrankio identifikavimui netinkamas. M. N. kūne rastas sužalojimas atitinka striukės (sportinio švarkelio) apykaklės durtinį-pjautinį pažeidimą. ( 1 t., b. l. 37-45 )

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad įvykio dieną su sūnumi M. N. susirašinėjo žinutėmis, tarėsi, kad jis atvažiuos. Apie 21.30 val. jis nebeatrašė, o apie 0.30 val. iš jo atvykusių draugų sužinojo, kad sūnų nudūrė. Jai buvo apribotos teisės į sūnų, nes ji neturėjo gyvenamosios vietos. Sūnus gyveno pas jos buvusį sugyventinį S. Š. Gelažiuose, kuris tapo jo globėju. Sūnus norėjo likti ten, nes ten buvo jo draugai, mokykla. Kai ji paliko sugyventinį, sūnui buvo 14 metų, tačiau jie bendravo, lankė vienas kitą, ji rėmė sūnų. Sūnaus laidotuvėmis rūpinosi jos dabartinis vyras. Pareikštus ieškinius palaiko. Byloje pateikė dokumentus pateisinančius išlaidas. Dėl sūnaus mirties pašlijo jos sveikata, ji patyrė šoką, lankosi pas psichiatrus, susirgo cukralige.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė A. M. parodė, kad nuo 2005 metų J. S. ( V.) šeima įrašyta į soc. rizikos šeimų sąrašą. 2006 metais ji apsigyveno pas S. Š.. 2006 m. M. N. parašė paaiškinimą, kad nenori eiti gyventi pas mamą, nes bijo, kad ji gers ir, kad jis neatsidurtų vaikų namuose. Pas S. Š. jis buvo mylimas, prižiūrimas, pamaitintas, juo buvo rūpinamasi. 2008 m. kovo mėn. J. S. buvo apribota neterminuotai tėvų valdžia, nes ji visiškai nesirūpino vaiku, nebendravo su juo. J. S. nesudarė sąlygų savo sūnui augti namuose, neturėjo motyvacijos, socialinių įgūdžių, girtaudavo, nuolat keisdavo sugyventinius.

Liudytojas K. M. parodė, kad su M. N. apie metus gyveno viename name, nes, žuvus jo globėjui S. Š., pastarojo buvusi žmona jį vijo lauk. M. nenorėjo grįžti pas motiną, neturėdamas daugiau kur gyventi, maždaug prieš metus iki įvykio apsigyveno pas jį, sakė, kad geriau autobuse miegos, negu gyvens pas motiną, pas kurią paskutiniu metu retkarčiais nuvažiuodavo. Apie įvykį žino iš dukterėčios V. T., kuri pasakojo, kad M. draugas susistumdė su kaltinamuoju, po to lyg ir M. trenkė kaltinamajam, o jam nusisukus eiti į mašiną, kaltinamasis pribėgo ir dūrė jam.

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu nustatytos tokios nagrinėjamo įvykio faktinės aplinkybės: po to, kai tarp D. B. iš vienos pusės ir V. T., V. T. bei E. L. iš kitos pusės, dėl bendravimo su K. Ž. kilusio konflikto metu D. B. buvo sumušta, šio įvykio vietoje būnant ir konfliktą matant K. Ž., ir kai D. B. apie konfliktą pasisakė E. S., pastarasis, būdamas neblaivus, paskambino K. Ž. ir, siekdamas išsiaiškinti smurto prieš D. B. priežastį, pasiūlė jam susitikti. K. Ž. į susitikimą su E. S. atvyko kartu su M. N., V. ir V. T. bei E. L.. Šio susitikimo vietoje pirmas konfliktas kilo tarp E. S. ir K. Ž. – jie susistumdė, susimušė ir buvo pargriuvę. Pakilę K. Ž. atsitraukė nuo E. S., o pastarasis apie merginų konfliktą su D. B. kalbėjosi su E. L., kai prie E. S. priėjęs M. N. ir pasakęs „ar dar mažai gavo“ E. S. sudavė į krūtinę, po ko E. S. dūrė peiliu M. N. į kaklo dešinę pusę, dėl ko M. N. mirė.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, kad M. N. mirė dėl E. S. atliktų veiksmų, t.y. dėl to, kad kaltinamasis E. S. durdamas rankoje turėtu peiliu sužalojo M. N. kaklą, pažeisdamas miego arteriją, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu.

Nors kaltinamasis E. S. parodė, kad M. N. sužaloti, o juo labiau nužudyti nenorėjo, tačiau akivaizdu, jog smūgiuodamas link M. N. kaklo srities ranka, kurioje turėjo peilį, E. S. suvokė, kad tokiu būdu jis gali nukentėjusįjį sužaloti į gyvybei pavojingą vietą, t.y. kaltinamasis negalėjo nesuprasti, kad toks veiksmas kelia realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Tai reiškia, kad E. S. gyvybę M. N. atėmė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. nors ir nenorėdamas tokių pasekmių, joms sąmoningai leido atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kad prieš E. S. duriant peiliu M. N., pastarojo veiksmo – E. S. pastūmimo ar nestipraus smūgio ranka jam sudavimo į krūtinę ir akivaizdžiai daugiau jokių veiksmų nesiruošiant atlikti, nėra jokio pagrindo laikyti pradėtu ar tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimųsi, nuo kurio E. S. būtų turėjęs teisę gintis, t.y. nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, t.y. dėl tyčinio M. N. nužudymo dėl chuliganiškų paskatų ir kartu dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. S. veikos, kuria buvo nužudytas M. N. motyvas nebuvo chuliganiškos paskatos. Minėta, kad E. S., skambindamas telefonu K. Ž. ir kviesdamas jį susitikti siekė su juo išsiaiškinti smurto prieš D. B. priežastį. Atsižvelgiant į tai, kad šio susitikimo, į kurį K. Ž. atvyko kartu su M. N. bei trimis merginomis, dalyvavusiomis konflikte su D. B., metu smurtą pirmas pradėjo naudoti būtent K. Ž. E. S. atžvilgiu, bei į tai, kad kartu su K. Ž. buvo dar keturi asmenys, o E. S. į susitikimą atėjo vienas, nėra jokio pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, jog jis šio susitikimo metu neturėjo tikslo naudoti smurto prieš atvykusiuosius. Pažymėtina ir tai, kad E. S. M. N. dūrė po to, kai pastarasis jį pastūmė ar sudavė nestiprų smūgį į krūtinę tada, kai E. S. bendravo su E. L. jau po visiškai pasibaigusio konflikto su K. Ž., prieš M. N. sueinant į fizinį kontaktą su E. S., pastarasis jokio dėmesio į M. N. nekreipė. Iš to darytina išvada, kad E. S. atlikto veiksmo (smūgiavimo į M. N. peiliu) priežastimi buvo kilęs pyktis ir noras kerštauti dėl M. N. atliktų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu, todėl tokia E. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Taip pat E. S. buvo kaltinamas, kad sudavė M. N. vieną smūgį ranka į galvą. Ši aplinkybė grindžiama išimtinai tik liudytojo K. Ž. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai – teismo medicinos specialisto išvadoje M. N. konstatuotas tik vienintelis durtinis-pjautinis sužalojimas, daugiau niekas iš įvykio vietoje buvusių ir įvykį mačiusių asmenų K. Ž. parodymų taip pat nepatvirtino, todėl pastaroji aplinkybė iš E. S. pareikšto kaltinimo šalinama.

E. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis nurodytą veiką (M. N. nužudymą) padarė kartu ir įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams anksčiau įvykusį konfliktą tarp D. B. ir V. T., V. T. bei E. L., bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. kad tais pačiais veiksmais padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Minėta, kad šiuo atveju E. S. M. N. dūrė peiliu dėl to, kad pastarasis jį pastūmė ar nestipriai sudavė į krūtinę, kai E. S. kalbėjosi su E. L.. Taigi, šis E. S. veiksmas su anksčiau tarp merginų kilusiu konfliktu visiškai nesusijęs, E. S. su M. N. apie tarp merginų buvusį konfliktą visiškai nekalbėjo. Be to, minėta, kad nagrinėjamo įvykio metu pirmas fizinį smurtą būtent prieš kaltinamąjį panaudojo K. Ž., po to, betarpiškai prieš M. N. mirtį sukėlusio veiksmo atlikimą, būtent pats M. N. atliko smurtinio pobūdžio veiksmą E. S. atžvilgiu. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kad E. S. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais būtų buvusi tyčia sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka ir kad E. S. būtų to siekęs. Esant šioms aplinkybėms, E. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

E. S. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas E. S. bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo pasekmes, padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., taip pat ir į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus, numatytus BK XI skyriuje.

Kaltinamasis veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukeltos pasekmės nebepataisomos – nužudytas žmogus. Nagrinėjamą nusikaltimą E. S. padarė būdamas nors ir labai jauno – 15 metų ir 10 mėnesių – amžiaus, tačiau 2013-02-15 nuosprendžiu jau būdamas teistas už 5 vagystes. Už šias veikas jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis nesilaikė teismo skirto įpareigojimo mokytis, nelankė mokyklos, dėl ko paskirtoji bausmė buvo pakeista į areštą, o iš šios bausmės atlikimo vietos E. S. buvo paleistas 2013-04-12, t.y. tik prieš dvi savaites iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo. Be to, po pirmo nuosprendžio priėmimo iki pasiunčiant E. S. atlikti arešto bausmės, jis padarė dar 7 vagystes, už kurias 2013-12-18 nuosprendžiu jis nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Taigi, nors aptartos aplinkybės rodo, kad E. S. yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir daryti nusikalstamas veikas, tačiau anksčiau jo padarytos veikos pagal kėsinimosi objektą ir pavojingumą yra visiškai skirtingos nuo šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo. Nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu E. S. mokyklos nelankė. Jo tėvai išsituokę, nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis gyveno su motina, su kuria kartu nusikaltimo padarymo dieną girtavo. Su tėvu jokių santykių nepalaiko. E. S. motina eilę kartų bausta administracine tvarka už tai, kad kaltinamasis turėjo alkoholinių gėrimų, juos vartojo bei girtas pasirodė viešoje vietoje. Kaltinamojo motinai R. S. iki 2012 m. sausio mėnesio buvo apribota tėvų valdžia, tuo metu E. S. kartu su broliais ir seserimi keletą metų buvo globojami močiutės. Teismo psichiatrijos specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog E. S. sirgtų ar būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, t.y. yra pakaltinamas, tačiau 2007 metais jam diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, naktinė enurezė, hiperkinezinis elgesio sutrikimas. Mokymosi ir gyvenamojoje vietoje E. S. charakterizuojamas iš esmės neigiamai, kaip neturintis motyvacijos mokytis, pastoviai įsiveliantis į konfliktines situacijas (T.1 b.l. 148- 188, T.2 b.l. 3-6).

Įvertinusi šias aplinkybes kolegija pripažįsta, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai gali būti įgyvendinti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkio. Nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkį teismas atsižvelgia į BK 90 straipsnio 5 dalies ir 91 straipsnio 3 dalies, kuriose nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, o jos minimumą sudaro pusė minimalios atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kad E. S. nėra atlikęs 2013-12-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikaltimus, padarytus iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo, jam subendrinta bausmė skirtina BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-12-18 nuosprendžiu E. S. nuteistas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, o šiuo nuosprendžiu nustatoma, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, t.y. jo padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su 2013-12-18 nuosprendžiu paskirta bausme bendrinamos apėmimo būdu ( BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3840 Lt civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai (laidojimo išlaidos) atlyginti ir 200000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti (T.1 b.l. 57–60).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra visiškai pagrįstas, įrodytas byloje esančiais dokumentais, iš nukentėjusiosios šeimos M. N. laidotuvėms išleistos sumos išskaičiuota laidojimo pašalpa, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

J. V. pareikštas 200000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

CK 6.250 straipsnyje be kita ko pasakyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

J. V. savo ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad dėl sūnaus mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, vienišumo jausmą, tuštumą gyvenime, nes jos emocinis ryšys su sūnumi buvo itin artimas, planavo savo gyvenimą senatvėje susieti su sūnumi, turėti jo paramą ir išlaikymą, tačiau šie planai dėl jo mirties žlugo, po sūnaus mirties ji net susirgo cukralige, pastoviai lankosi pas psichiatrus.

Tačiau byloje ištirtų įrodymų visetas akivaizdžiai rodo, kad nukentėjusiosios J. V. parodymai apie jos bendravimą su sūnumi M. N. ir jų tarpusavio santykius bei emocinį ryšį neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš pačios nukentėjusiosios, taip pat liudytojo K. M. parodymų, bylos nagrinėjimo metu dalyvavusios vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės J. M. paaiškinimų matyti, kad J. V. savo sūnaus M. N. neaugino nuo 14 metų amžiaus iki pilnametystės. Jis augo buvusio J. V. sugyventinio S. Š. šeimoje, po to apsigyveno pas K. M., kuriam sakė, jog „geriau gyvens autobuse negu pas motiną“. J. V. neterminuotai buvo apribota tėvų valdžia dėl to, kad ji sūnumi visiškai nesirūpino, girtavo, nuolat keisdavo sugyventinius. Be to akivaizdu, jog J. V. duodama parodymus apie savo santykius su M. N. prieš jo mirtį, buvo neatvira – nurodė, kad paskutinį kartą su sūnumi telefonu ji bendravo būtent jo mirties dieną ir sutarė, kad jis ją aplankys per motinos dieną, t.y. pirmą gegužės sekmadienį, tačiau tolesnės apklausos metu ji nurodė, kad balandžio 28 d., t.y. sekančią dieną po M. N. mirties, buvo suplanavusi išvykti į Vokietiją, kur dirbo. Taip pat J. V. parodė, kad su S. Š. ji išsiskyrė ir išsikėlė gyventi kitur dėl to, kad pastarasis nuolat girtavo, tačiau savo nepilnametį sūnų paliko gyventi su juo (visiškai M. N. svetimu žmogumi). Taigi, šie J. V. parodymai apie jos tarpusavio santykius ir emocinį ryšį su M. N. yra akivaizdžiai prieštaringi ir nelogiški, todėl, atsižvelgiant į visas šioje byloje nustatytas reikšmingas neturtinės žalos atlyginimo J. V. klausimo sprendimui aplinkybes, kolegija sprendžia, kad J. V. nurodyti dėl M. N. mirties patirtos neturtinės žalos motyvai nėra pagrįsti, o žalos dydis, nurodytas jos ieškinyje, aiškiai neatitinka faktinių aplinkybių ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Todėl kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, nustatydama J. V. nagrinėjamu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad ji yra biologinė nužudytojo M. N. motina ir sūnaus mirtis jos negalėjo nesukrėsti, t.y., kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, kad jos šeima rūpinosi M. N. laidotuvėmis ir dėl to patyrė finansinių išlaidų bei nepatogumų, ir jos patirtą neturtinę žalą įvertina 5000 litų.

Nusikaltimu padarytą žalą privalo atlyginti kaltinamasis ar už jo veikas materialiai atsakingi asmenys. Kadangi nagrinėjamą nusikaltimą padaręs E. S. ir šiuo metu yra nepilnametis, už jo nusikaltimu padarytą žalą subsidiariai lygiomis dalimis atsako jo tėvai R. S. ir V. S. ( CK 6.276 straipsnis), kurie šioje byloje yra patraukti civiliniais atsakovais (T.1 b.l. 97, 101) .

Proceso išlaidų nėra.

Daiktiniai įrodymai, kadangi jie yra menkaverčiai ir proceso dalyviai neprašė jų jiems atiduoti – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu E. S. paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime - laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 28 d. iki 2014 m. kovo 27 d. ir bausmę, atliktą pagal 2013-12-18 nuosprendį.

E. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. S. 8840 litų, o jam neturint lėšų – subsidiariai po 4420 litų iš civilinių atsakovų R. S. ir V. S. nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo J. V..

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti teisme – peilį, E. S. džemperį, visus M. N. rūbus ir batus, taip pat lyginamuosius pavyzdžius (plaukus, nagus, marlę su krauju) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.