Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", apsaugos darbuotojas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. gruodžio 13 d., apie 20.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu su S. K., matant mažametei dukrai A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiai, buvusios žmonos O. K. dukrai S. K., gim. (duomenys neskelbtini), smogdamas kumščiu ir alkūne į veidą, trenkdamas jos galvą į spintą, savo galva smūgiuodamas jai į kaktą, viso suduodamas ne mažiau kaip 6 kartus, suėmęs už kaklo ją smaugė, padarydamas galvos plaukuotos dalies, kaktos, kairės ausies sumušimus, pasireiškusius minkštųjų audinių pabrinkimu(tinimu), tuo nežymiai sutrikdė S. K. sveikatą.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 13 d. į namus grįžo neblaivus. Pabuvęs namuose, norėjo eiti pas draugus ir norėjo pasiimti striukę, tačiau jo neįleido į butą, kuriame buvo dukra ir buvusios žmonos dukra S. K.. Tarp jo ir S. K. kilo konfliktas. Ją pastūmė ir kelis kartus smogė jai ranka į veidą. Kadangi buvo neblaivus, gerai įvykio aplinkybių nepamena. Prieš dukrą A. J. smurto nevartojo ir mano, kad jai žalos nepadarė. Atsiprašė S. K., su motina O. K. susitarė dėl žalos atlyginimo ir byla buvo nutraukta, jiems susitaikius. Sutarties su O. K. pasirašymo dieną jis sumokėjo 2000 litų žalai atlyginti ir mano, kad padarytą žalą atlygino pilnai.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad į namus grįžo neblaivus buvęs motinos sutuoktinis A. J.. Kilo konfliktas ir jis smogė jai kelis kartus kumščiu ir alkūne jį veidą, apėmęs ranka kaklą- smaugė, trenkė jos galvą į spintą, savo galva smūgiavo jai į kaktą , keikė necenzūriniais žodžiais. Tai matė ir jos sesuo A. J., kuri verkė ir prašė liautis .

Liudytoja O. K. parodė, kad 2014 m. gruodžio 13 d. apie 20.52 val., kalbant telefonu, buvęs sutuoktinis A. J. pasakė, kad muša vaikus. Paskambinusi dukrai A. J. išgirdo šauksmus ir iškvietė policiją. Grįžusi namo, rado išsigandusias verkiančias dukras S. K. ir A. J., kurios pasakojo, kad A. J. kumščiais ir alkūnėmis smūgiavo S. K. į galvą, ją smaugė. S. K. veide matėsi sumušimai. Po šio įvykio A. J. atsiprašė ir jie buvo susitaikę, A. J. sutiko atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ir sumokėjo 2000 litų. A. J. nevykdo 2014-12-18 pasirašytos sutarties sąlygų ir nepervedinėja į dukters A. J. sąskaitą po 100 Eurų kas mėnesį iki jos pilnametystės ir yra skolingas 4500 Eurų. Kadangi A. J. nevykdė susitarimo, ji kreipėsi į prokuratūrą dėl šio ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

2014-12-18 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1796/14 (P-05) nurodyta, kad S. K. nustatyta galvos plaukuotos dalies, kaktos, kairės ausies sumušimai, pasireiškę minkštųjų audinių pabrinkimu (tinimu). Sužalojimai padaryti 6 trauminiais poveikiais. Dėl sužalojimų sveikata sutrikdyta nežymiai (b .l. 16).

2014 m. gruodžio 18 d. kaltinamasis A. J. ir nukentėjusios atstovė O. K. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusios atstovė O. K. 2014 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad su kaltinamuoju A. J. susitaikė, jis turtinę ir neturtinę žalą atlygino ir baudžiamąją bylą prašo nutraukti (b.l.29-30).

2015 m. kovo 13d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas 2015 m. kovo 12 d. Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R.Čepienės nutarimas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį jam ir nukentėjusios atstovei susitaikius ir ikiteisminį tyrimą byloje nutraukti (b.l. 70,71).

2018 m. spalio 18 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo patvirtintas 2018 m. spalio 16 d. Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R.Čepienės nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr.53-1-00536-14 atnaujinimo LR BPK 217 straipsnio 3 dalies ir BK 38 straipsnio 4 dalies pagrindu (b.l. 82-83).

2018 m. gruodžio 4 d, kaltinamajam A. J. pareikštas įtarimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (b. l. 99).

2018 m. gruodžio 10 d. A. J. pranešta apie ikiteisminio tyrimo Nr. 53-1-00536-14 pabaigimą ( b. l. 120).

2018 m. gruodžio 13 d. prokuroro surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo A. J. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal pareikštą įtarimą (125-127).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla nutrauktina.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu, tai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir ESTT praktikoje (pvz., 2018 m. kovo 20 d. Sprendimas Menci, C-524/15).

Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės už tą patį poelgį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui. BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka ir tuo atveju prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 str. 1 d.). Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (BPK 217 str. 5 d.). Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-248-697/2017).

Pagal byloje esamus duomenis, nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarkos nebuvo laikomasi. Tai, kad nebuvo laikomasis BPK nustatytos atnaujinimo tvarkos, patvirtina prokuroro pranešimas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas atnaujintas , o nutartis A. J. neįteikta, teismo priimta nutartis patvirtinti prokuroro nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi ( jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą) bei pažeidžiant BPK 217 straipsnio 5 dalies nuostatas, nurodyta, kad nutartis neskundžiama (b.l.82-83, 89).

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltinamas A. J., aprašymas yra tapatus veikos aprašymui, nurodytam 2015 m. kovo 6 d. pranešime apie įtarimą. Ikiteisminis tyrimas A. J. atžvilgiu pagal jam 2015 m. kovo 6 d. pareikštą įtarimą, prokuroro 2015 m. kovo 12 d. nutarimu buvo nutrauktas ir A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleistas susitaikius su nukentėjusiąja, BK 38 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš byloje esamos medžiagos matyti, kad kaltininkas ir nukentėjusios atstovė susitaikė laisva valia.

Nesilaikant BK 38 straipsnio 3 dalyje ir BPK 217 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarkos, ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir tęsiamas A. J. atžvilgiu dėl tos pačios veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir A. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l.70,71).

Prokuroras, norėdamas teikti naują įtarimą A. J., remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalėjo vadovautis BK 38 straipsnio 3 dalyje ir BPK 217 straipsnio 1 dalyje nustatyta nutraukto proceso atnaujinimo tvarka ir priimti atitinkamą nutarimą.

BK 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir kaltininkas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, per vienerių metų bandomąjį laikotarpį padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą ar be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, prokuroras gali priimti nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, kaltinamojo, nukentėjusios ir liudytojos bei prokurorės paaiškinimų, matyti, kad nuo 2015 m. kovo 12 d. Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R.Čepienės priimto nutarimo atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį jam ir nukentėjusios atstovei susitaikius ir ikiteisminį tyrimą byloje nutraukti, praėjo daugiau nei vieneri metai, padarytą žalą nukentėjusiajai atlygino. Šiuo atveju, prokuroras pažeisdamas nustatytą nutraukto proceso atnaujinimo tvarką, atnaujino procesą, toliau tęsė ikiteisminį tyrimą dėl to paties įvykio ir tos pačios veikos, A. J. dar kartą buvo pareikštas identiškas įtarimas dėl tos pačios BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Vėliau ikiteisminis tyrimas baigtas, surašytas kaltinimasis aktas ir byla perduota į teismą.

Esant nurodytoms aplinkybėms , teismas išnagrinėjęs bylą negali priimti neteisėto nuosprendžio, nes niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamoji byla dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nutrauktina.

Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskelbus nuosprendį naikintina.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, teismas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006). Atsižvelgiant į tai, S. K. civilinis ieškinys pareikštas A. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio S. K. savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamąją bylą A. J. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nutraukti, esant aplinkybei, draudžiančiai asmenį persekioti už tą pačią veiką antrą kartą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinės ieškovės S. K. pareikštą civilinį ieškinį A. J. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.