Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-459-1017/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
II-459-1017/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02694-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
K. S.
Kategorijos
Skundas Nr. II-459-1017/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02694-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.10; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Aldonai Daudaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. S.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiajai specialistei Rasai Gutmanienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-13ANN-117707446-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūno 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. SAVAD-13ANN-117707446-17 K. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, kad jis 2017 m. kovo 14 d., 12.51 val., A. J. g. 2, Vilniuje, būdamas transporto priemonės valdytojas (vairuotojas) pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 (toliau – ir Nuostatai), 17.1 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui K. S. pateikė skundą dėl nutarimo Nr. SAVAD-13ANN-117707446-17 panaikinimo. Skunde nurodė, kad nutarimo patvirtintą kopiją gavo laišku 2017 m. rugsėjo 21 d. Priimtas nutarimas, pareiškėjo teigimu, yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas dėl jo nurodytų aplinkybių, motyvų ir įrodymų. Pirma, nutarimo kopija nepatvirtinta tikrumo žyma pagal Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus, todėl tai yra niekinis, neturintis teisinės galios dokumentas, kuris turi būti panaikintas. Antra, nutarimo turinys neatitinka jam privalomų reikalavimų ir dėl to yra esminių trūkumų, tarp jų: a) teksto pirmame puslapyje yra grafa „Asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas“, o šioje grafoje nėra asmens paaiškinimo, pastabų, datos ir parašo; b) tame pačiame puslapyje yra grafa „Nutarimą gavau (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parašas)“, o šioje grafoje nėra žymos (ar datos), jog nutarimą kažkas būtų gavęs ir nėra to „administracinėn atsakomybėn patraukto asmens“ parašo; c) nutarimo teksto antrame puslapyje yra grafa „Pageidauju gauti ir siųsti bylos dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis kontaktiniuose duomenyse nurodytu elektroniniu paštu ar kitu elektroninių ryšių priemonių adresu“, toliau skliausteliuose (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parašas), jokių žymų pagal minėtą tekstą ar asmens parašo nėra; d) tame pačiame puslapyje toliau yra grafa „Paimti daiktai ir dokumentai man grąžinti 20_m. _d. (parašas), o šioje grafoje nėra jokių žymių, duomenų ir parašo. Trečia, nutarimas nėra baigtinis, nes nežinia, kuris asmuo nutarė skirti poveikio priemonę ir nenurodė, kas (kuris konkrečiai asmuo), kada tą nutarė atlikti, taip pat nenurodyta, kas administracinio poveikio priemonės skyrimo veiksmą atliks (o gal jo neatliks). Pareiškėjo teigimu, nutarimas ir pagal jo turinio valstybinės kalbos reikšmę bei apskritai esmę neturi prasmės, t. y. jame spręstas klausimas nėra išspręstas, todėl nutarimas turi būti panaikintas, o jį surašiusiai Rasai Gutmanienei turi būti pritaikytos prevencinės priemonės.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius pateikė 2017 m. spalio 30 d. atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Gutmanienė 2017 m. rugsėjo 14 d. išnagrinėjo K. S. administracinio nusižengimo bylą Nr. A11-6330/17(1.1.56-SM3). Pažeidimo faktą byloje įrodo objektyviai surinkti įrodymai: 1) pažeidimo nustatymo laikas – 2017 m. kovo 14 d., 12.51 val.; 2) pažeidimo vieta – A. J. g. 2, Vilniuje; 3) pažeidimo faktas – automobilis Chevrolet Spark, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, tačiau už stovėjimą nesumokėta; 4) automobilio Chevrolet Spark savininkas/valdytojas – K. S.; 5) pažeidimo faktą liudija SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas Gediminas Varanauskas. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą (toliau – protokolas) buvo informuotas tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka (protokolas, remiantis pašto ataskaitos duomenimis, įteiktas 2017 m. liepos 22 d. asmeniškai). Tuo atveju, jei pažeidimą padarė ne K. S., jis turėjo prievolę iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, ir pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiuo atveju nuo protokolo pareiškėjui įteikimo dienos iki nutarimo priėmimo dienos jokie dokumentai apie kitą transporto priemonės valdytoją savivaldybės administracijai pateikti nebuvo, K. S. į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors buvo apie tai buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, jokių paaiškinimų ar prašymų byloje negauta, todėl pareigūnė, atsižvelgdama į byloje esančius objektyvius įrodymus, paskyrė K. S. baudos vidurkį – 30 Eur baudą.

Be to, atsiliepime nurodyta, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje spausdinamas 2 egzemplioriais: vienas nutarimo egzempliorius pasilieka byloje, kitas nutarimas (su originaliu parašu) įteikiamas bylos nagrinėjimo metu arba siunčiamas registruota pašto siunta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. K. S. skunde nurodytas argumentas, kad jis gavo nepatvirtintą nutarimo kopiją, neatitinka tikrovės, kadangi K. S. buvo išsiųstas originalus nutarimo egzempliorius. Pažymėjo, kad nutarimas priimamas ir jo patvirtinta forma yra Respublikiniame administracinių nusižengimų registre. Kadangi K. S. į 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusį bylos nagrinėjimą neatvyko, nutarime ir negali būti jokių jo paaiškinimų, pastabų ar parašo (taip pat kitose grafose: dėl bylos dokumentų gavimo elektroninio ryšio priemonėmis, paimtų daiktų ar dokumentų grąžinimo ir pan.). Be to, skunde K. S. nieko nepasisako dėl nustatyto pažeidimo esmės, bylos faktinių aplinkybių, o savo skundą grindžia tik, jo nuomone, procesiniais bylos pažeidimais. Institucijos nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra netikslūs, nereikšmingi, traktuotini kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, mano, kad K. S. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas yra teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, o skundžiamas nutarimas – teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu K. S. nurodė, kad pildo savo skundą ir teigia, jog automobilio stovėjimo vieta, kurioje jis buvo pastatęs jam priklausantį automobilį Chevrolet Spark, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nemokama. Automobilį jis vairuoja virš 10 metų, Vilniuje po miestą vairuoja labai retai. Pastatydamas automobilį jis niekada nėra mokėjęs už jo stovėjimą, taip buvo ir šį kartą. Jis už automobilio stovėjimą nemokėjo. Jis nesupranta, ką yra pažeidęs. Ant automobilio dėl galimo pažeidimo jam palikto pranešimo jis nematė, jo nerado. Jam buvo pateiktas ne skundžiamo nutarimo originalas, o jau po įvykio, 2017 m. gegužės 17 d. daryta jo kopija, todėl jis neturėtų būti nagrinėjamas. Pareiškėjo teigimu, įvykio vieta yra pažymėta Jakšto g. 2, bet to namo numeris yra nuimtas, todėl yra klaidingai nurodyta pažeidimo vieta, nes jis pažeidimo dieną savo automobilį buvo pastatęs prie Centro poliklinikos, kur lankėsi pas gydytojus, o šios poliklinikos adresas yra Gedimino pr. 27. Jo automobilis stovėjo ten, kur negali būti mokama vieta, nes ten yra poliklinikos teritorija, nuotraukoje matosi besitęsiantis poliklinikos pastatas, o poliklinikos stovėjimo aikštelė negali būti mokama. Be to, ten nebuvo ženklo, nurodančio, kad tai yra mokama vieta. Toje vietoje galiojo ženklas, kad stovėjimo vieta skirta neįgaliesiems.

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Gutmanienė nurodė, kad ji pareiškėjui pateikė visas reikiamas dokumentų kopijas. Visi norminiai teisės aktai yra viešai prieinami. Vairuotojas turi pareigas ir turi susimokėti už automobilio stovėjimą tam tikruose vietose. Tai, kad toje vietoje yra poliklinikos teritorija, tai nereiškia, kad ten galima stovėti nesusimokėjus. Be to, toje vietoje, kur K. S. paliko automobilį, yra lentelė, kaip galima stovėti, nurodyta, kad ten yra mokama zona. Specialistės teigimu, nors pirminio lapuko ant automobilio K. S. ir nerado, bet jis apie padarytą pažeidimą gavo pirminį protokolą ir į tą pranešimą nereagavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas Gediminas Varanauskas nurodė, kad dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir 2017 m. kovo 14 d. tikrino mokamas vietas. Automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo Jakšto g. 2, Vilniuje, gale namo, prie Centro poliklinikos – toks yra poliklinikos adresas, be to, nors numerio ant namo ir nėra, jis šį adresą nustatė pagal pažeidimų fiksavimo kompiuterio TAB duomenis (navigaciją). Automobilio vairuotojas buvo nesumokėjęs už stovėjimą, nors ten yra mokama vieta – yra ženklas ir nurodytas stovėjimo būdas. Pranešimą dėl nesumokėto mokesčio jis paliko už priekinio automobilio valytuvo, pranešimo kopija yra ofise, ją gali pateikti; yra nustatyta tvarka, kaip daryti automobilio nuotraukas ir kur palikti pranešimą. Liudytojas paaiškino, kad stovėjimo vieta yra mokama iki sekančio ženklo. Pagal ženklą, esantį nuotraukoje b. l. 52, stovėjimo vieta yra skirta neįgaliesiems, ir ant neįgaliųjų ženklo yra nurodyta, kad jiems skirta 10 metrų – 5 metrai į vieną pusę ir 5 metrai į kitą pusę. Vienam automobiliui yra skirti 3 metrai, o pagal nuotrauką nuo ženklo iki medžio yra 1,5 vietos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.

Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127, 17.1 punkte numatyta, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis. Šių nuostatų 12.5 punkte nustatyto dydžio vietinę rinkliavą privalo sumokėti per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 16.4 arba 16.5 punktuose nustatytais būdais, privalomai nurodydamas automobilio valstybinį numerį ir gauto pranešimo registracijos numerį.

Byloje nustatyta, kad K. S. 2017 m. liepos 17 d., 14.37 val. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13ANPAN-109062398-17, kuriame nurodyta, jog K. S. 2017 m. kovo 14 d., 12.51 val., A. J. g. 2, Vilniuje, pastatė automobilį Chevrolet Spark, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Dėl to jam buvo siūloma sumokėti 10 Eur baudą, o Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius 2017 m. liepos 17 d. rašte Nr. A51-46789/17(1.1.50-SM5) nurodė, jog jeigu protokole nurodytą pažeidimą padarė kitas asmuo, apie tai iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. turi pranešti atvykdamas į Administracinių pažeidimų skyrių. Kaip matyti iš pateikto pašto išrašo, šis protokolas kartu su paminėtu raštu 2017 m. liepos 22 d. buvo įteiktas adresatui.

Kadangi iki nurodyto termino nebuvo sumokėta 10 Eur bauda, taip pat nebuvo nurodytas joks kitas asmuo, kuris padarė ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, 2017 m. rugsėjo 14 d., nedalyvaujant automobilio Chevrolet Spark, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui K. S., kuris neatvyko į paskirtą bylos nagrinėjimą, buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANN-117707446-17, kuriuo jam buvo paskirta 30 Eur bauda. Todėl, nors pareiškėjas savo skunde ir nurodė, kad šio nutarimo teksto pirmame puslapyje grafoje „Asmens paaiškinimas ir pastabos, data, parašas“, nėra jo paaiškinimo, pastabų, datos ir parašo, grafoje „Nutarimą gavau (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parašas)“ nėra žymos (ar datos), jog nutarimą kažkas būtų gavęs ir nėra to „administracinėn atsakomybėn patraukto asmens“ parašo, o nutarimo teksto antrame puslapyje grafoje „Pageidauju gauti ir siųsti bylos dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis kontaktiniuose duomenyse nurodytu elektroniniu paštu ar kitu elektroninių ryšių priemonių adresu“, toliau skliausteliuose (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parašas), jokių žymų pagal minėtą tekstą ar asmens parašo nėra, be to, grafoje „Paimti daiktai ir dokumentai man grąžinti 20_m. _d. (parašas) nėra jokių žymių, duomenų ir parašo – pažymėtina, kad to ir negalėjo būti, kadangi K. S. neatvyko į 2017 m. rugsėjo 14 d. vykusį bylos nagrinėjimą, nors buvo apie tai buvo informuotas dar 2017 m. liepos 22 d., įteikiant 2017 m. liepos 17 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13ANPAN-109062398-17 su jame nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir data.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, jog jam pateikto nutarimo kopija nepatvirtinta tikrumo žyma pagal Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus, todėl tai yra niekinis, neturintis teisinės galios dokumentas, ir jis turi būti panaikintas, tačiau, kaip nurodė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius pateiktame atsiliepime, nutarimas administracinio nusižengimo byloje spausdinamas 2 egzemplioriais: vienas nutarimo egzempliorius pasilieka byloje, kitas nutarimas (su originaliu parašu) įteikiamas bylos nagrinėjimo metu arba siunčiamas registruota pašto siunta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, jog skundžiamas nutarimas nėra baigtinis, nes nežinia, kuris asmuo nutarė skirti poveikio priemonę ir nenurodė kas (kuris konkrečiai asmuo), kada tą nutarė atlikti, taip pat nenurodyta, kas administracinio poveikio priemonės skyrimo veiksmą atliks (o gal jo neatliks) yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių, nes nutarime tiksliai nurodyta, koks pareigūnas ir kuo vadovaudamasis jį priėmė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde, pateiktame raštu, nurodyti argumentai dėl iš esmės procesinių pažeidimų, yra nepagrįsti. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas papildė savo skundą argumentais dėl to, jog netinkamai nustatyta jo automobilio stovėjimo vieta, taip pat dėl to, jog vieta, kurioje jis įvykio metu buvo pastatęs automobilį, nėra mokama.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad nutarime klaidingai yra nurodyta pažeidimo vieta – A. Jakšto g. 2, Vilniuje, nes to namo numeris yra nuimtas, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, nors Centro poliklinikos, kur, kaip teigia ir pats pareiškėjas, 2017 m. kovo 14 d. jis lankėsi pas gydytojus, oficialus adresas yra Gedimino pr. 27, Vilniuje, tačiau šis pastatas yra ir ties Gedimino pr., ir ties Jakšto g. (pastatytas šalia šių gatvių susikirtimo vietos), o pareiškėjo automobilis nagrinėjamo įvykio metu buvo pastatytas automobilių stovėjimo vietoje A. Jakšto gatvėje. Tokį (t. y. A. Jakšto g. 2) automobilio stovėjimo adresą nustatė ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojas Gediminas Varanauskas, naudodamasis kompiuterio TAB (navigacijos) duomenimis.

Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 3 punkte numatyta, jog vietinė rinkliava renkama tik nuostatų priede nustatytose vietose; šios vietos yra apibrėžtos rinkliavos zonomis, kuriose esančiose vietose automobiliams statyti gali būti renkama Tarybos nustatyta vietinė rinkliava. Pagal šių Nuostatų priedo „Zonos, kuriose taikoma vietinė rinkliava už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, ribos“ 2 punktą ir šiame priede esančią Vilniaus miesto vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą zonų schemą A. J. gatvė yra priskirta mokamai – raudonajai zonai. Tačiau teismui kilo pagrįstų abejonių, ar vieta, kurioje buvo pastatytas K. S. automobilis, pripažintina vieta, skirta automobiliams statyti.

Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų (Pranešimo reg. Nr. A444149, įvykio vietos foto nuotraukų duomenys), automobilių stovėjimo vieta, esanti adresu A. J. g. 2, Vilniuje, yra pažymėta kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ (Transporto priemonių stovėjimo vieta). Stovėjimo vietos yra pažymėtos siauromis ištisinėmis linijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. Nr. 3-82 įsakymo „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 100 punkte. Tačiau, teismo nuomone, iš pateiktų duomenų matyti, kad automobilių stovėjimo vietos pagal jų ženklinimą baigiasi ties skiriamojo ženklo „Neįgalieji“ (Kelių eismo taisyklių Papildomos lentelės p. 846) galiojimo pabaiga, kuri sutampa su nuotraukose užfiksuotu prieš pareiškėjo automobilį esančiu medžiu. Po to A. J. gatvėje yra įvažiavimas į kiemą, po kurio vėlgi seka automobilių stovėjimo vietos, kurios yra sužymėtos bei paženklintos kelio ženklais. Už paminėtos neįgaliesiems skirtos vietos esančio medžio automobiliui nebėra numatyta stovėjimo vietos, kadangi, kaip minėta, po to seka įvažiavimas į kiemą, o automobilio pastatymui tokia tvarka, kaip nurodo toje vietoje ženklai dėl automobilių stovėjimo būdo, jau yra per mažai vietos. Tai matosi ir byloje esančiose nuotraukos, iš kurių matyti, kad dalis pareiškėjo automobilio yra pastatyta įvažiavimo į kiemą vietoje.

Po ženklu „Neįgalieji“ (Kelių eismo taisyklių Papildomos lentelės Nr. 846), po kuriuo pritvirtinta lentelė, pagal Kelių eismo taisyklių Papildomos lentelės 12 punktą, galiojanti tam kelio ženklui, po kuriuo ji pritvirtinta. Lentelėje nurodyta, kad jos galiojimo kryptis (į abi puses) ir ilgis yra 10 metrų. Teismo vertinimu, šie ženklai reiškia, kad į abi puses nuo ženklo „Neįgalieji“ yra iš viso skirtas 10 m atstumas neįgaliesiems pasistatyti automobilius, t. y. 5 m į vieną pusę ir 5 m į kitą pusę (Kelių eismo taisyklių Papildomos lentelės Nr. 811). Taip yra išaiškinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris nurodė, jog lingvistiškai aiškinant papildomos lentelės Nr. 811 gramatinė konstrukcija reiškia, kad sąvoka „į abi puses“ yra siejama tik su galiojimo zonos kryptimi ir nėra siejama su kelio ženklo galiojimo zonos ilgiu, todėl papildomoje lentelėje Nr. 811 nurodytas skaičius reiškia ženklo galiojimo zonos bendrą ilgį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N525-861/2008). Be to, liudytoju byloje apklaustas Gediminas Varanauskas paaiškino, kad vienam automobiliui yra skirti 3 metrai, o pagal nuotrauką bei jos paaiškinimą matyti, jog šiuo konkrečiu atveju neįgaliesiems skirtos trys automobilių pastatymo vietos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas K. S. savo automobilį buvo pastatęs automobilių stovėjimo vietoje. Tuo tarpu pagal Nuostatų 3 punktą, vietinė rinkliava renkama tik už automobilio pastatymą nustatytose zonose esančiose vietose automobiliams statyti.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš skundžiamo nutarimo, priimto 2017 m. rugsėjo 14 d. K. S. atžvilgiu, turinio nėra aiškios esminės faktinės aplinkybės, nes nutarimo skiltyje „pažeidimo esmė“ nenurodyta nei automobilio markė, nei jo valstybinis ar identifikacinis numeriai. Teismo vertinimu, tai neatitinka ANK 617 straipsnio 1 dalyje nutarimo turiniui keliamų reikalavimų bei vienų iš administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pagrindinių principų, kad asmuo turi tiksliai žinoti, dėl kokio, kur ir kada galimai padaryto nusižengimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto K. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla K. S. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 642 str. 1 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-13ANN-117707446-17, kuriuo K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylą K. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė