Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Ž. ir R. D. dėl suinteresuoto asmens J. Ž. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo (išvadą teikianti institucija šioje byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros atstovė prokurorė V. M. teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Pareiškimo reikalavimai grindžiami pareiškime nurodomais ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės paaiškintais argumentais. J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgalus nuo gimimo, jam nustatytas Dauno sindromas, dėl ligos jis negali savimi pasirūpinti ir savarankiškai priimti sprendimų. Jam ne kartą nuo 2006 m. rugsėjo 20 d. suteiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro paslaugos – diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. J. Ž. nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d. nustatytas 25 procentų darbingumo lygis ir antrojo lygio specialusis slaugos poreikis. Socialinio darbuotojo išvadoje nurodyta, kad J. Ž. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje jis iš dalies geba savarankiškai, naudodamasis pagalba, atlikti tam tikrus veiksmus. Taip pat nurodoma, kad jis geba vienas nueiti į parduotuvę, esančią netoli namų, tačiau tik su įduotu motinos rašteliu, kainose nesiorientuoja, teigia, kad Lietuvos valiuta yra litas. J. Ž. neatsako į klausimus apie finansus, sandorius, turto valdymą, paveldėjimo teisinius santykius, nežino, kas yra kreditas, nesupranta klausimų apie dalyvavimą ūkinėje ir komercinėje veikloje. J. Ž. dokumentą sugebėtų pasirašyti, tačiau nei parašo, nei pasirašyto dokumento prasmės nesupranta. Pas gydytojus J. Ž. vyksta kartu su motina, o vaistus vartoja padavus motinai ar auklėtojai. Kartais ugdymo įstaigoje J. Ž. tampa agresyvus, o namuose agresyvus būna labai retai, tačiau, kai supyksta, šaukia, spardo daiktus. J. Ž. noriai su visais bendrauja, tačiau nesupranta klausimų esmės apie gebėjimą būtu globėju, pagalbininku, darbo santykius. Savitvarkos įgūdžių srityje J. Ž. iš dalies geba priimti sprendimus ir suprasti jų pasekmes naudodamasis pagalba, kadangi savarankiškai pavalgo, tačiau pasigaminti nesugeba. J. Ž. geba pats apsirengti, nusiprausti, tačiau reikalinga nuolatos kontroliuoti, kad tai atliktų. Naudojasi televizoriumi, žaidžia kompiuterinius žaidimus, mokykloje mėgsta sportuoti. Geba nurašyti tekstą spausdintinėmis raidėmis, skaičiuoti iki penkių. Išvadoje nurodyts ir kitos sritys, kuriose J. Ž. geba kažką daryti iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba, tačiau sritys nekonkretizuotos. Riboti J. Ž. veiksnumo savitvarkos įgūdžių srityje netikslinga, kadangi pagalbos susitvarkyti būste jis visuomet sulauks iš asmens, kuris jį globos. Atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtina, kad J. Ž. diagnozuota silpnaprotystė – sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, – dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Atsižvelgus į tai, J. Ž. pripažintinas neveiksniu ir jam nustatytina globa. Užtikrinant J. Ž. interesus, skirtinas globėjas ir turto administratorius. Globėja ir turto administratore sutinka būti paskirta motina R. D..

Suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą tenkinti, t. y. nustatyti, kad J. Ž., jos sūnus, yra neveiksnus tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Paaiškino, kad sūnus bendrauja tik šeimos aplinkoje, kadangi dėl neaiškaus kalbėjimo kiti žmonės jį sunkiai supranta. J. Ž. pats gali apsiprausti, tačiau reikia prižiūrėti, kad vanduo nebūtų per karštas ar per šaltas, reikia priminti, kad laikytųsi asmens higienos. Sūnus jos klauso, juos sieja glaudus artimas ryšys. J. Ž. gali būti paliekamas namuose vienas, su rašteliu jį galima išsiųsti į parduotuvę nupirkti produktų, tačiau pats apsipirkti nesugebėtų, nes nesupranta pinigų vertės. Sūnus nemoka skaityti, nepasakytų savo gyvenamosios vietos adreso, savarankiškai dirbti negalėtų, tačiau prižiūrimas atlieka tam tikrus darbus. J. Ž. sugeba pasišildyti maisto mikrobangų krosnelėje, pats pasako, jei nori valgyti, pats apsirengia, tačiau reikia paklausti, ar nešalta. Jei apsirengia per šiltai – tai nenusirengia. Žodžius pažįsta, galėtų paskambinti broliams, tačiau pagalbos išsikviesti nesugebėtų. Savo vardą J. Ž. sugeba parašyti, tačiau nebūtinai tinkama raidžių tvarka. Žino skaičius, tačiau sakydamas gali sumaišyti jų seką. Mokykloje sportuoja, žaidžia krepšinį, futbolą. R. D. paaiškino, kad pati dirba slaugytoja ir gali pasirūpinti savo sūnumi, kadangi dirba tik šešias paras per mėnesį. Jos sveikatos būklė yra tinkama globoti sūnų. Nėra teista ar bausta. Daugiau norinčių globoti sūnų nėra. Namuose gyvena dviese – ji ir sūnus J. Ž..

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo J. Ž. į teismo posėdį nekviestas ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovė E. S. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir nurodė, jog sutinka su pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimu, nes jis atitinka J. Ž. interesus. Išvadą teikianti institucija neprieštaraujama, kad J. Ž. globėja ir turto administratore būtų paskirta jo motina R. D.. Duomenų, kad kiti asmenys norėtų globoti J. Ž., nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Tokiam asmeniui teismo sprendimu skiriama globa (Lietuvos Respublikos CK 3.277 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Esant reikalui, kai neveiksnus tam tikrose srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas skiria turto administratorių, kuriuo gali būti globėjas ar kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-280-684/2019).

Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro socialinio darbuotojo išvadoje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo J. Ž. iš esmės negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje jis naudodamasis pagalba iš dalies geba tvarkytis: geba nueiti į parduotuvę nupirkti produktų, tačiau tik su rašteliu, nesuvokia pinigų reikšmės, nesiorientuoja kainose, nedisponuoja pinigais; nežino kas yra kreditas, nesuvokia kas yra lizingas, daiktų pirkimo pardavimo sutartis, paskola ir kt., geba spausdintinėmis raidėmis parašyti vardą, tačiau pasirašyto dokumento nesuvokia; neatsako į klausimus apie kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymą ir disponavimą juo; nesupranta klausimų apie paveldėjimo teisinius santykius, ūkinę, komercinę veiklą; negeba pateikti rišlaus atsakymo; pas gydytojus vyksta kartu su motina, reikiamus vaistus reikia paduoti; kartais tampa agresyvus; nesupranta klausimų apie gebėjimą būti globėju (rūpintoju), darbo teisinius santykius, negeba pateikti aiškių atsakymų. Išvadoje nurodyta, kad J. Ž. iš dalies geba priimti sprendimus savarankiškai naudodamasis pagalba savitvarkos įgūdžių srityje ir kitose srityse, nes: savarankiškai pavalgo, pasiima paduotą maistą, tačiau pasigaminti nesugeba; pats nusiprausia, išsivalo dantis, persirengia, tačiau reikia kontroliuoti, pasakyti kaip reikia valyti dantis, persirengti; geba naudotis televizoriaus pulteliu, žaidžia kompiuterinius žaidimus, sugeba paskambinti telefonu motinai, broliams; gali kelias valandas pabūti namuose vienas; spausdintinėmis raidėmis geba nurašyti tekstą, skaičiuoti iki penkių, o kartais iki dešimties; geba palaikyti socialinius ryšius su aplinkiniais, grįžęs iš mokyklos, nuo autobuso stotelės geba namo pareiti pats, važiuojant automobiliu, atpažįsta tam tikras vietas ir geba jas įvardinti.

Suinteresuotam asmeniui J. Ž. nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d. yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 25 procentų darbingumo lygis. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-190/2020 nurodyta, kad J. Ž. diagnozuojama silpnaprotystė – sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F 72.1). Pagal savo psichikos būklę J. Ž. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl psichikos būklės J. Ž. gali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau nesuprastų teismo proceso, jo prasmės bei negalėtų būti apklaustas.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens J. Ž. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgdamas į jo fizinę ir psichikos būklę, į jo amžių, jo gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens J. Ž. fizinei ir psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-190/2020 šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: turtinių santykių sritys – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) (10.1.6 punktas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) (10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (10.2.5 punktas); pilietinių ir politinių teisių sritis (10.2.6 punktas). Paminėtina, kad nors Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad J. Ž. iš dalies geba pasirūpinti savimi savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau teismo ekspertizės išvados paneigia aplinkybes, kad jis iš dalies gali būti savarankiškas priimant sprendimus šiose srityje.

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Pripažinus suinteresuotą asmenį J. Ž. neveiksniu nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pagrindas nustatyti jam globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jo globėją (Lietuvos Respublikos CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Kai neveiksnus turtinių santykių srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (Lietuvos Respublikos CK 4.242 straipsnio 2 dalis ir 4.243 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus turtinių santykių srityse asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra ir suinteresuotas asmuo R. D. prašo teismo pripažintino neveiksniu tam tikrose srityse J. Ž. globėja paskirti motiną – R. D.. R. D. kandidatūrai pritaria ir išvadą teikianti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius – bei suinteresuoto asmens J. Ž. atstovas advokatas R. Č..

Suinteresuotas asmuo R. D. neteista, administracine tvarka bausta (už kelių eismo taisyklių pažeidimus), tačiau tai neleidžia abejoti R. D. gebėjimu būti globėja, nėra pripažinta neveiksnia kuriose nors srityse, dirba, pagal sveikatos būklę gali globoti sūnų J. Ž.. Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį J. Ž., šiuo metu nėra.

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai negalią turinčio suinteresuoto asmens J. Ž. interesais, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens R. D. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažintino neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse J. Ž. globėja ir turto administratore.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą tenkinti.

Pripažinti J. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- pilietinių ir politinių teisių sritis.

Nustatyti neveiksniu nurodytų santykių srityse pripažintam J. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jo globėja tose srityse bei turto administratore paskirti R. D., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.