Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-06 · Civilinė byla Nr. 2S-1693-524/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
2S-1693-524/2013
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00533-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Kreditorius
UAB „Nemuno vaistinė“
Skolininkas
UAB „Comland“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-1693-524/2013

Teisėja Elena Bartulienė (Proceso Nr. 2-42-3-00533-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.6; 114.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-07-31 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-609-439/2013 pagal kreditorės UAB „Nemuno vaistinė“ pareiškimą dėl skolos iš skolininkės UAB „Comland“ priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorė CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl 11 493,79 Lt skolos, 1 014,63 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Comland“. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Šilalės rajono apylinkės teismas 2013-07-31 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: nutarė areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, leidžiant vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, valstybinio socialinio draudimo fondui, su darbo santykiais susijusius mokėjimus bei atsiskaitymą su kreditore.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad byloje nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Kreditorės reikalaujama suma nelaikytina didele, nes apeliantės grynasis pelnas 2012 metais sudarė 24 935 Lt, o šių metų pirmąjį ketvirtį – 9 933 Lt, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymas nebus įvykdytas. Be to, kreditorė elgėsi nesąžiningai, nes tik daugiau kaip po dvejų metų kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Apeliantė nevengia atsiskaityti, pripažįsta skolą, sutinka su jos dydžiu ir sutinka sumokėti ją dalimis per kelis kartus. Apeliantė jau sumokėjo kreditorei 4 000 Lt, todėl teismo motyvas, kad skolininkė vengia atsiskaityti, taip pat neatitinka bylos aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsiliepime kreditorė prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkė, žinodama apie savo sutartines prievoles, vengė jas vykdyti, dalį prievolės įvykdė tik tuomet, kai kreditorė kreipėsi į teismą. Be to, susisiekus su apeliante dėl taikaus ginčo sprendimo, apeliantė nurodė, kad šiuo metu neturi pakankamai lėšų skolai grąžinti. Apeliantės pateikta pelno (nuostolių) ataskaita nepatvirtina jos geros turtinės padėties, kadangi negalima nustatyti, kokio dydžio yra įsipareigojimai kitiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo (skolininko) turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui (kreditoriui) palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje, klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininko finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Be to, bylų nagrinėjimo CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka procesas yra formalizuotas, teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą tik tuo atveju, jei jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), tiek pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek teismo įsakymui yra teisingumo ministro patvirtintos formos. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą (CPK 436 str. 1 d.).

Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju byloje skolininkės turtinė padėtis pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, reikalavimo suma yra gana didelė, pareiškimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditorės atsiliepimo argumentais, kad apeliantės pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos nepakanka apeliantės turtinei padėčiai atskleisti. Be to, pati apeliantė paneigia savo teiginius dėl mokumo atskirajame skunde pripažindama, jog iškart visos sumos kreditorei sumokėti negali – sutinka skolą sumokėti per kelis kartus.

Apeliantės argumentai dėl kreditorės sąžiningumo delsiant kreiptis į teismą neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, be to, apeliantė savo skolą kreditorei pripažįsta.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 str.,

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-07-31 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė