- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-213-397-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Jonas Furmanavičius
- Nuteistasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Vaclovas Kaminskis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam R. M., nukentėjusiajai V. S., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto ,,b“ papunkčiu, bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant R. M. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą ( 348, 77 Lt) ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, priteista iš R. M. 348, 77 Lt V. S. turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje ieškinio dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusiajai V. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš R. M. priteista 3057, 84 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti bei 1000 Lt V. S. advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 17 d. apie 3 val., (duomenys neskelbtini), esančios pokylių salės kieme, viešojoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajai V. S. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, ko pasekoje pastarajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl viršutinio žandikaulio lūžimo ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti, padidinant neturtinės žalos atlyginimą iki 80 000 tūkstančių litų bei priteisiant iš R. M. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistų išmokų įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.), be to, priteisiant išlaidas, patirtas dėl apeliacinio proceso. Apeliantės teigimu, teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neindividualizavo jai padarytos žalos ir pasekmių, dėl ko nustatė neproporcingai menką žalos atlyginimo sumą, tuo pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ( civ. b. Nr. 2K-576/2005; civ. b. Nr. 3K-3-371/2003; civ.b. Nr. 3K-3-52/2007; baudž. b. Nr.2K-68/2008). Pirmosios instancijos teismas netyrė sveikatos sutrikdymo pobūdžio bei pasekmių, tai yra kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiosios gyvenimą, ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno medicinos universiteto klinikų išduotas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad nukentėjusioji buvo stacionarizuota, jai buvo taikytas chirurginis gydymas: susiūta lūpa, atstatytas žandikaulis, sutvirtinti dantys, pagal gydytojų nurodymą 7-8 savaites buvo būtina išlaikyti išorinius fiksacijos aparatus (metalinį dantų sutvirtinimo įtvarą), dėl ko pastaroji prarado galimybę tęsti mokslą mokykloje. Be to, apeliantė buvo ilgą laiką (apie du mėnesius) gydoma, tačiau po gydymo liko liekamieji reiškiniai, kurie išliks visą likusį gyvenimą, todėl, anot nukentėjusiosios, jai padaryta neturtinė žala negali būti adekvati 5000 Lt sumai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto prie neturtinės žalos priskirtini ir išgyvenimai, susiję su susirūpinimu būsimomis pasekmėmis (baudž. b. Nr. lA-13/2007) ir kad padarytas nukentėjusiajai sužalojimas neigiamai įtakos jos sveikatą ateityje, o sužalojimo pasekmių nepavyks iki galo pašalinti. Anot apeliantės, nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja gauti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei konstatavo teismas, nes nukentėjusioji turės patirti fizinį skausmą, operacijas, vartoti vaistus, eikvoti laiką ir lėšas (būtina plastinė operacija, šalinant susiūtos lūpos deformaciją, taip pat yra būtina 23 danties implantacija ir estetinis protezavimas, sulaužyto žandikaulio gydymas). Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad vienas iš CK 6.250 str. 2 d. nustatytų kriterijų, į kurį privalėjo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas), pažymima, kad nukentėjusiajai žala buvo padaryta tyčiniais veiksmais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas, anot apeliantės, nepagrįstai atsižvelgė į kaltininko materialinę padėtį ir ignoravo nukentėjusiosios materialinę padėtį, nepagrįstai sumažino neturtinę žalą dėl to, kad nuteistasis privalo atlyginti taip pat valstybei padarytą žalą - iš viso 3057,84 Lt už nukentėjusiosios gydymą (baudž. b. Nr. 2K-63/2006).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios V. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismas, pripažinęs R. M. kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir tyčinio nesunkaus sveikatos sužalojimo padarymo, pagrįstai tenkino nukentėjusiosios V. S. civilinį ieškinį ir priteisė jai neturtinės žalos atlyginimą.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tadgi šiuo atveju R. M. pripažinus kaltu dėl tyčinio nukentėjusiosios sužalojimo, buvo pagrindas iš jo priteisti nukentėjusiajai ir patirtą neturtinę žalą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepilnai įvertino visas bylos aplinkybes, tai yra nuteistojo kaltės formą (žala padaryta tyčiniais veiksmais), nusikaltimo padarymo aplinkybes (sveikata sutrikdyta dėl chuliganiškų paskatų), o taip pat tai, kad nukentėjusioji ir nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė išgąstį, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, ir po nusikalstamos veikos padarymo išgyveno fizinį skausmą, didelius nepatogumus dėl ilgai besitęsiančio gydymo (tai patvirtina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose pateikti medicininiai dokumentai), bendravimo galimybių sumažėjimą, tam tikru laikotarpiu prarado galimybę tęsti mokslą mokykloje. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji dar ir ateityje turės tęsti gydymą, dėl to patirti išgyvenimus ir nepatogumus.
Įvertinant tai, kad nukentėjusiajai ateityje dar būtinas gydymas, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios, jas susiejant tik su sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumu, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, tai, kad pastarasis mokosi ir yra išlaikomas, tačiau neįvertino to, kad jis jau yra pilnametis, gali dirbti ir tokiu būdu turėti pakankamas pajamas prievolėms įvykdyti. Kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatant neturtinės žalos dydį, reikšmę turi ir kitos prievolės, šiuo atveju iš nuteistojo priteistas žalos atlyginimas valstybei dėl nukentėjusiosios gydymo, nes minėta prievolė taip pat atsirado nusikalstamų veiksmų pasekoje, tad tokiu atveju būtų pažeisti nukentėjusiosios teisėti interesai.
Nors apeliacinės instancijos teismas naujai įvertino turinčias esminę reikšmę neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, visgi nukentėjusiosios prašoma priteisti 80000 litų dydžio neturtinė žala negali būti laikoma atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 25000 litų.
Apeliantės prašymas Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. pagrindu priteisti iš nuteistojo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistų išmokų įvykdymo netenkintinas, nes nuteistajam pareiga atlyginti nukentėjusiajai priteistą sumą atsirado ne iš prievolinių santykių, kurie duoda pagrindą taikyti nukentėjusiosios nurodomas sankcijas prievolės neįvykdymo atveju, bet nusikalstamų veiksmų išdavoje.
Kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusioji turėjo kelionės išlaidas, sudarančias 29, 10 Lt, šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ( Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 p.), jos Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. pagrindu išeiškotinos iš nuteistojo R. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti: priteisti iš nuteistojo R. M. nukentėjusiajai V. S. 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.
Išieškoti iš R. M. V. S. 29, 10 Lt dydžio proceso išlaidas.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.