- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-486-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank, AB SEB bankui, UAB ,,Mokilizingas“
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S–486–198-2015
Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00669-2014-8
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. A. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30-839/2015 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei J. A., tretiesiems asmenims – AB Swedbank, AB SEB bankui, UAB ,,Mokilizingas“, institucija teikianti išvadą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė J. A. prašė iki civilinės bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bus išnagrinėta byla įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo šeimos. Nurodė, kad ieškovas, gyvendamas kartu su šeima, savo nepilnamečiams vaikams – sūnui A. ir dukrai E. savo elgesiu daro neigiamą įtaką. Atsakovas miegodavo viename kambaryje su nepilnamete dukra ir tik įsikišus vaikų teisių apsaugos institucijai persikraustė į kitą kambarį. Šiuo metu gyvena viename kambaryje su nepilnamečiu sūnumi Armandu, kurį nuteikinėja prieš atsakovę, netinkamai jį auklėja tenkindamas visas vaiko užgaidas, moko negerbti ne tik motinos, bet ir visų moterų, nesilaikyti tvarkos namuose, be to, girdint sūnui vartoja necenzūrinius žodžius atsakovės atžvilgiu, dėl ko sūnus tapo agresyvus ir nesukalbamas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi atsakovės J. A. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti V. A. laikinai išsikelti iš šeimos gyvenamosios vietos iki bus galutinai išnagrinėta civilinė byla, atmetė. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad nesiėmus prašomų laikinųjų priemonių, bus padaryta žala šalių vaiko interesams. Aplinkybės, kad kartu gyvena ir atsakovės dukra taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Ieškovas reagavo į išreikštą susirūpinimą dėl jo miegojimo viename kambaryje su atsakovės dukra ir sūnumi. Atsakovės pusė patvirtino, kad šiuo metu ieškovas su sūnumi miega atskirai. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai, kad būtent vien tik ieškovo elgesys apsunkina atsakovės bendravimą su dukra iš esmės grindžiami prielaida, tačiau objektyviai pagrįstų įrodymų dėl netinkamo ieškovo elgesio ir įtakos atsakovės dukros elgesiui, nėra pateikta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. A. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Teigia, jog spręsdamas klausimą dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas iš esmės privalėjo taikyti ne tik CK 3.64 str. 1d. reikalavimus, bet ir procesines teisės normas bei teismų praktiką, reglamentuojančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką. Teismas privalėjo atlikti tam tikrus vertinimo veiksmus ir pasisakyti dėl pateiktų dokumentų pagrįstumo, galinčio įtakoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąstą. Atsakovės manymu jos prašyme bei prieduose aiškiai įvardintos teisinės prielaidos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas nevertino visos civilinėje byloje sukauptos medžiagos ir jos pagrindu nepagrindė savo apsisprendimo dėl pareikšto prašymo, todėl priėmė neteisėtą procesinį dokumentą, taip pažeisdamas CPK 144 str. reikalavimus. Teismas atsisakė priimti 2015-03-09 Utenos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos informaciją, apie tai, kad dėl atsakovės dukros bendravimo sunkumų kreiptasi specializuotos psichologinės pagalbos į specialistus. Teismas konstatavo, kad ieškovas persikėlė miegoti į kitą kambarį, tačiau iššaukiantis ieškovo elgesys atsakovės dukros atžvilgiu iš esmės nepasikeitė. Ieškovas uždraudė atsakovės dukrai namuose vaikščioti marškinėliais be rankovių, paauglei dukrai girdint tvirtindamas, kad pastaroji taip seksualiai priekabiauja prie ieškovo. Todėl teismo pozicija atsisakant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, didina žalą atsakovės dukros tolimesniam tinkamam vystymuisi ir auklėjimui, nes ji lieka neapsaugota nuo neigiamos ieškovo elgesio įtakos. Teismas privalėjo įvertinti atsakovės pateiktus faktus dėl netinkamo ieškovo elgesio su jų sūnumi A. bei dėl jo gyvenimo sąlygų pabloginimo. Po sūnaus perkėlimo gyventi į vieną kambarį su ieškovu, nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygos pablogėjo, kadangi ieškovo iniciatyva sūnaus miegojimo vieta buvo perkelta ant grindų. Be to, sūnus A. yra pratinamas prie besaikio žaidimo kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimo, jam apribotos galimybės užsiimti būtiniausiais lavinimosi pratimais. Teismas nepasisakė, kad ieškovas, nuteikdamas sūnų A. prieš atsakovę, iš esmės formuoja tėvų atstūmimo sindromo požymių atsiradimą pas asmenį, turintį tik 6 metų amžiaus. Teismas taip pat neatsižvelgė į informaciją, kuri pateikta iš Utenos lopšelio-darželio „Šaltinėlis“, kad šalių sūnus tapo uždaras bendraudamas su draugais, jo elgesyje pasireiškia agresyvumo požymių, nes jis pykstasi su bendraamžiais, o sūnaus turimas fonologinis kalbos sutrikimas paskutiniu metu namuose nėra taisomas. Nežinia dėl kokių priežasčių teismas atsisakė vertinti ir į atsakovės į bylą pateiktų garso įrašų stenogramas, kurios įrodo faktus apie ieškovo netinkamą elgesį tiek atsakovės, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. A. prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šio ginčo atveju nėra jokio pavojaus realumo, kuris būtų pagrįstas kokiais nors įrodymais, o ne tik atsakovės samprotavimais, subjektyviais deklaravimais. Įpareigojus ieškovą gyventi skyrium nuo šeimos, būtų pažeisti mažamečio sūnaus interesai, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados, sūnus A. A. emociškai stipriai prisirišęs prie tėvo, nuo 2014 m. ne kartą yra išreiškęs norą gyventi su tėčiu, sūnaus gyvenimas su tėvu užtikrintų vaiko interesus, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo šeimos dėl kažkokios tariamos žalos vaikui. Ieškovo turtinė padėtis neleidžia jam išsinuomoti gyvenamąjį būstą, todėl jo interesai, įpareigojus gyventi skyrium, neturint ieškovui kito nekilnojamojo turto, lėšų išsinuomoti kitą būstą, būtų pažeidžiami. Ieškovas neneigia, jog esant ginčui dėl santuokos nutraukimo tarp šalių vyksta ginčai, sutuoktinių santykiai įtempti, tačiau byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 1 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Teismas pažymi, kad sistemiškai aiškinant prieš tai minėtas teisės normas darytina išvada, jog šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus bylos nagrinėjimo metu.
Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl įpareigojimo ieškovui laikinai išsikelti iš šeimos gyvenamosios vietos iki bus išnagrinėta civilinė byla, netinkamai įvertino byloje jos pateiktus duomenis apie ieškovo netinkamą gyvenimo būdą ir elgesį su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir atsakovės prašymo pagrįstumą sprendžia pagal šiuo metu byloje esančius duomenis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad tarp bylos šalių yra kilęs konfliktas, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, jog šalių vaikui neteikiama nuolatinė priežiūra, ar kad iškilusi reali grėsmė vaikų saugumui ar sveikatai. Byloje pateiktoje Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje konstatuota, kad abu tėvai turi geras buitines sąlygas, tiek tėvas tiek motina rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, jį prižiūri, auklėja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados, sūnus A. A. emociškai stipriai prisirišęs prie tėvo, nuo 2014 m. yra išreiškęs norą gyventi su tėčiu. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje įvertinta, kad sūnaus gyvenimas su tėvu užtikrintu vaiko interesus bei rekomenduojama berniuko gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su tėvu. Apeliantė neįrodė, kad ieškovas iki teismo sprendimo priėmimo gyvendamas kartu su šeima, negali užtikrinti nepilnamečiui sūnui saugių, ramių, sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaiko gyvenimas su tėvu dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, ar kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę. Apeliantė nurodydama, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant kartu su ieškovu, yra pažeidžiami vaiko interesai, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Duomenų, kad ieškovas, gyvendamas kartu su sutuoktine ir vaikais, trukdytų atsakovei, smurtautų ar kitaip kenktų jos interesams – vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikui ar kitam sutuoktiniui, nėra. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktino teisės. Toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenims, tačiau šiuo atveju nėra jokio pavojaus realumo, kuris būtų pagrįstas įrodymais.
Dėl nurodytų argumentų atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo remiantis šiuo metu byloje surinkta medžiaga ir apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškinio ar priešieškinio pagrįstumo, nes ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimas gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nepriklausomai nuo to, kokios byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.