Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-03-25 · Administracinė byla Nr. P-14-143/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-10-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. P-14-143/2015Nutartis · 2015-03-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
P-14-143/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03382-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-14-143/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03382-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 80.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-2112/2013 pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. S. (toliau – pareiškėja) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2010 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1D-2044-(2) ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir 2010 m. Sprendimas) ir 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 1D-8162(11) ,,Dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo“ (toliau – ir 2012 m. Sprendimas); 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 26 031,94 Lt.

Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 2/17-3264 jai buvo paskirta 1 225,77 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Tačiau už 2010 m. sausio mėnesį į jos sąskaitą buvo pervesta 443,60 Lt, už kitus mėnesius valstybinės pensijos dydis buvo taip pat sumažintas. 2010 m. kovo 2 d. pareiškėja su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu ir dėl kokios priežasties jai buvo sumažinta valstybinė pensija, reikalaudama mokėti 2005 m. spalio 29 d. sprendimu paskirto dydžio pensiją, o ne sumažintą. 2010 m. Sprendime pareiškėjai nurodyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris nustatė valstybinių, taip pat pareigūnų ir karių, pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal paminėtą formulę jai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8287. Pagal įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius paminėtą koeficientą, jos pensija sumažinta iki 1 015,80 Lt, o kadangi yra asmuo, turintis draudžiamųjų pajamų, jai pritaikyta Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir nustatyta tvarka perskaičiuotai pensijai nustatytas koeficientas 0,4367, apskaičiuotas pagal įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Pritaikius šį koeficientą, jai mokėtina pensijos dalis yra 443,60 Lt. Taip pat konstatuota, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pareigūnų ir karių pensijų kompensavimo nenumato, todėl Ministerija mokėti nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu (toliau – ir 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimas) pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) teigimu, negalima taikyti tokio teisinio reguliavimo, kad dirbantiems pensininkams pensija mažinama labiau nei kitiems. Teismas pabrėžė, kad tai taikytina ir valstybinėms pensijoms. Atsiradus šioms naujoms aplinkybėms, t. y. 2012 m. vasario 6 d. KT nutarimui, pareiškėja 2012 m. lapkričio 20 d. raštu vėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, prašydama nedelsiant išmokėti tą nepriemoką, kuri atsirado dėl to, jog turėjo draudžiamųjų pajamų, ir jos pensija buvo perskaičiuota, taikant koeficientą 0,4367, ir sumažinta iki 443,60 Lt. Dėl šio Laikinojo įstatymo antikonstitucinio straipsnio jai, kaip dirbančiai pensininkei, pensija neteisėtai buvo sumažinta daugiau nei nedirbantiems pensininkams ir nuo 2010 m. sausio 1 d. susidarė 18 473,02 Lt nepriemoka. Atsakant į pastarąjį kreipimąsi, 2012 m. Sprendimu pareiškėja buvo informuota, kad Ministerija neturi teisinio pagrindo patenkinti prašymą mokėti paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti nepriemoką. Pareiškėja nurodė, kad sumažinant paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją dėl tos priežasties, jog ji gavo draudžiamųjų pajamų, ir nenumatant kompensavimo mechanizmo, buvo pažeisti jos teisėti interesai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 1D-8162(11) „Dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjos valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 18 473,02 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo panaikinti 2012 m. Sprendimą, kuriame atsisakyta pareiškėjai išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad 2012 m. Sprendimas tiek, kiek jis priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl šiuo aspektu jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tačiau šis sprendimas kitaip vertintinas ta apimtimi, kurioje jis priimtas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi – šios apimties skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, todėl privalo būti panaikintas. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, nusprendė panaikinti 2012 m. Sprendimo dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjos valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pasisakydamas dėl skundo reikalavimo iš Ministerijos ir Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjai neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje nurodyta, kad šio pobūdžio bylose atsakovu priteisiant valstybinės pensijos nepriemoką privalo būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nurodė, kad būtent iš šio atsakovo turėtų būti priteisiama valstybinės pensijos nepriemoka. Dėl šio reikalavimo pagrįstumo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. vasario 6 d. KT nutarime Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia /-vusia Konstitucijos nuostatoms, pareiškėjai pagal Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. gruodžio 3 d. pažymą Nr. 11D (P)-5933 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turi būti priteista 18 473,02 Lt (32 505,6 Lt – 14 032,58 Lt) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi patenkino atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo. Teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą – teismo sprendimo dalies priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 18 473,02 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos vykdymą atidėjo iki 2014 m. vasario 1 d.

Teismas nurodė, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2010–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Pažymėjo, jog Ministerijos 2010 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 1D-2044-(2), 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 1D-8162-(11) bei atsakovų atsiliepimo argumentai patvirtina, jog Ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, pareiškėjai mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. 2012 m. vasario 6 d. KT nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, jog veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Nustatė, jog Tarnybos 2012 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. 11D (P)-5933 patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus už 2010 m. sausio–2012 m. rugpjūčio laikotarpį pareiškėja negavo 18 473,02 Lt jai priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje, be kita ko, išsamiai pasisakyta Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz., 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teismas neturėjo objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.

Šalies argumentai

Teismas, be to, nurodė, kad atsakovas apeliaciniu skundu prašė pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad, viena vertus, teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Kita vertus, teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog teismo priimtas įpareigojimas išmokėti pareiškėjui 18 419,52 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Remdamasis išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl vykdymo atidėjimo, pareiškėjai priteistiną sumą, teismas nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies įvykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

IV.

Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-2112/2013, atnaujinant prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir atnaujinant teismo procesą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, atsiradusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. imtinai, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos nepriemoką – 7 558,92 Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad atsiradus naujoms aplinkybėms – Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. gegužės 15 d. priėmus diskriminacinį Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą – apsisprendė atnaujinti teismo procesą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo. 2014 m. liepos 25 d. dar kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, tačiau jis atsisakė nagrinėti prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies, atsiradusios dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo pagal 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, išmokėjimo. Teigia, kad, Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme nenumačius pareigūnų valstybinių pensijų kompensavimo klausimų, atsirado pagrindas kreiptis į administracinį teismą, siekiant apginti neginčijamas teises į pensijos dalies praradimo kompensavimą. Sumažinus paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir nenumačius jos kompensavimo mechanizmo, buvo pažeisti jos teisėti interesai. Pažymi, kad dėl susirašinėjimo su Ministerija, pradėto dar nepraėjus 3 mėnesiams nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo, buvo praleistas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.

Pareiškėja iš esmės prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą (b. l. 84–87).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia aplinkybe pareiškėja įvardijo 2014 m. gegužės 15 d. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 priėmimo faktą, teigdama, jog paaiškėjo, kad šis teisės aktas nenustatė jai aktualaus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmo. Tačiau toks faktas jokiu būdu nepatvirtina šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Priimtas naujas įstatymas neatitinka išvardytų naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės kriterijų. Pareiškėja iš esmės nauju pagrindu inicijuoja ginčą dėl valstybinės pensijos nepriemokos. Kaip paminėta, proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, todėl ji negali būti naudojama kaip priemonė pratęsti bylinėjimąsi. Taigi prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-2112/2013 pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasIrmantas Jarukaitis