Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovui A. S., jo ir atsakovų Ž. S., R. S., B. S. atstovei advokatei Renatai Jurgelevičienei, atsakovo Ž. S. atstovui pagal pavedimą K. S.,

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams B. K., V. P., J. I. P., S. Ž., Ž. S., R. S., B. S., A. S., G. S., su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų Veisiejų regioninio parko direkcija dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4,7472 ha (47 472 kv. m) ploto žemės sklypas, esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) 8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 6,6090 ha (66 090 kv. m) ploto žemės sklypas, esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. S., B. S., R. S., Ž. S., G. S., S. Ž., J. I. P., V. P., B. K., O. K.. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kadangi šalys dėl naudojimosi tvarkos nesusitarė, naudojimosi tvarka nustatytina teismo sprendimu.

Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais, kiekvienam naudotojui kiek įmanoma turi būti užtikrintos galimybės racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančių pastatų naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į turimus pastatus. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5 straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis, tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Šiame kontekste pažymėtina, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų protokolu tarp tuometinių bendraturčių Z. K. S., V. S., O. Ž., S. S., A. S. buvo susitarta dėl naudojimosi tvarkos bendrosios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šis susitarimas visiems buvo priimtinas ir visi bendrasavininkai žemės sklypu naudojosi taip, kaip buvo aptarta šiame susitarime. Ši naudojimosi tvarka žemės sklypu nepakito ir keičiantis savininkams, nes kiekvieno iš susitarime dalyvavusių bendraturčių teisių perėmėjai ir toliau naudojosi ta žemės sklypo dalimi, dėl kurios susitarė pirmasis savininkas. Visi atsakovai išreiškė poziciją, kad ši tvarka jiems buvo priimtina, jie ilgą laiką taip žeme naudojosi, ją tvarkė ir prižiūrėjo, vadinasi, prioritetas teiktinas tam žemės sklypų naudojimosi planui, kuris labiausiai atitinka šį kriterijų. Lyginant ieškovės ir atsakovų R. S., B. S., Ž. S., A. S. pateiktus planus, matyti, kad ieškovės pateikti žemės sklypų planai labiau atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, pagal juos ieškovė ir visi atsakovai turi galimybę naudotis tomis pačiomis žemės sklypų dalimis kaip ir anksčiau. Tuo tarpu pagal atsakovų pateiktą alternatyvų naudojimosi tvarkos žemės sklypais planą, ieškovė O. K., atsakovės B. K., V. P. ir J. I. P. 47 472 kv. m ploto sklype netektų didelės dalies jų ilgą laiką naudotos žemės sklypo dalies, kurią tvarkė ir puoselėjo prie jų naudojamų pastatų, o teisę naudotis šia žemės sklypo dalimi įgytų R. S., B. S., Ž. S. ir A. S.. Tokia naudojimosi tvarka prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumo principui ir būtų neteisinga ieškovės O. K. ir atsakovių B. K., V. P. ir J.. I. P. atžvilgiu. 66 090 kv. m ploto žemės sklype atsakovams R. S., B. S., Ž. S. ir A. S. tenkanti dalis yra vertingesnė, nes iš plano sutartinių žymų matyti, kad būtent ši žemės sklypo dalis (2) apaugusi mišku, o toks naudojimasis žemės sklypais būtų aiškiai nelygiavertis ir neužtikrintų proporcingos bendraturčių teisių apsaugos.

Pažymėtina, kad iki šalių žemės sklypui nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, žemės sklypo plotas buvo 11,82 ha, o po kadastrinių žemės sklypų matavimo atlikimo, iš vieno žemės sklypo buvo suformuoti du žemės sklypai (dėl įsiterpusio kelio), o bendras žemės sklypų plotas liko 11,3562 ha, todėl akivaizdu, kad bendraturčių nuosavybės dalys sumažėjo, todėl ir kiekvienam iš jų tenkanti naudotis žemės sklypo dalis yra mažesnė nei iki kadastrinių matavimų atlikimo. Tai lėmė objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo ieškovės valios. Atsižvelgiant į tai, atsakovių B. K., V. P. ir J.. I. P. argumentai, kad pagal ieškovės pateiktus žemės sklypų planus jų naudojimui tenkanti žemės sklypo dalis sumažėjo, yra atmestini kaip nepagrįsti. Negali būti pagrįstu pripažintas ir atsakovių B. K., V. P. ir J.. I. P. argumentas, kad ieškovės siekis nusistatyti naudojimosi tvarką teismo sprendimu nesusitariant su jomis, yra neteisėtas ir pažeidžiantis jų interesus. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrasavininko teisė naudojimosi tvarką nusistatyti teismo sprendimu ir ši ieškovės teisė negali būti kvestionuojama, šią teisę ieškovė realizavo tik nepavykus susitarti su atsakovėmis, o vien pati naudojimosi tvarkos nustatymo procedūra savaime nepažeidžia šių atsakovių teisių ir teisėtų interesų.

Pasisakant dėl atsakovų Ž. S., R. S., B. S. ir A. S. atstovės argumento, kad 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų protokolu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo patvirtinta notarine tvarka, todėl negalima laikyti, kad tarp bendraturčių buvo naudojimosi žemės sklypu tvarka, svarbios šios teisės normos. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). 2003 m. rugpjūčio 7 d. žemės plotų pasidalijimo tarp savininkų protokolas, kuriuo susitarta dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepatvirtintas notariškai, todėl jį vertinant aukščiau aptartų teisės normų kontekste, nėra privalomas bylos šalims. Tačiau vien šis faktas nepaneigia, kad šalys susitarė dėl naudojimo tvarkos, taip faktiškai ilgą laiką jie šiuo žemės sklypu naudojosi, su tokia naudojimosi tvarka sutiko ir protokolą pasirašiusių asmenų teisių perėmėjai, tokia tvarka žemės sklypu šalys naudojasi ir iki šiol. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka ir nors ji bylos šalims nėra privaloma, iš aukščiau aptartos kasacinio teismo jurisprudencijos teismui kyla pareiga atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius užtikrinant civilinių santykių stabilumą.

Atsakovo G. S. argumentas dėl ieškovei 47 472 kv. m žemės sklype naudotis tenkančios dalies sumažinimo 14 arų, šią dalį išskiriant į atskirą dalį ir suteikiant kitoje vietoje bei 66 090 kv. m žemės sklype tenkančios dalie padalijimo į dvi atskiras dalis negali būti pripažintas pagrįstu, nes tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir protingumo principams. Tuo atveju, jeigu, kaip siūlo atsakovas G. S., ieškovei ir atsakovėms B. K., V. P. ir J. I. P. 47 472 kv. m žemės sklype naudotis tenkančio žemės sklypo dalies riba šiaurinėje pusėje būtų projektuojama 14 arų (1 400 kv. m) piečiau arba pietinė šios dalies riba būtų projektuojama tuo pačiu plotu šiauriau tiesiomis linijomis, įvertinus žemės sklypo projekto mastelį (M 1:2 000), matyti, kad žemės sklypo dalies šiaurinė riba turėtų būti projektuojama daugiau nei 0,5 cm į pietus, o pietinė riba daugiau nei 1 cm į šiaurę, o tai reikštų, kad šių bendrasavininkų pastatai lieka kitiems bendraturčiams naudotis skiriamose žemės sklypo dalyse ir tai nebūtų protingumo principo nuostatas atitinkantis sprendimas. Jeigu šios sklypo dalies linijos būtų projektuojamos įstrižomis linijomis tašką Nr. 55 (t. 1, b. l. 7) perkeliant į šiaurę taip, kad projektuojama linija nekirstų statinio arba tašką Nr. 36 (t. 1, b. l. 7) perkeliant piečiau taip, kad projektuojama linija nekirstų artimiausio statinio (griuvėsių), ieškovei ir atsakovėms B. K., V. P. ir J. I. P. tenkanti ežero pakrantės dalis sumažėtų apie 40 m pietinėje dalyje ir apie 30 m šiaurinėje dalyje, o tai pažeistų jų interesą gauti naudotis ežero pakrantės dalimi proporcinga jų turimai nuosavybės daliai ir toks sprendimas, įvertinus tai, kad ežero pakrantė yra prioritetinis visų bendrasavininkų interesas, pažeistų teisingumo principo nuostatas. Be to, šiuo būdu nebūtų galima suprojektuoti 1 400 kv. m ploto. Jeigu šios sklypo dalies linijos būtų projektuojamos įstrižomis linijomis tašką Nr. 54 (t. 1, b. l. 7) perkeliant į šiaurę taip, kad projektuojama linija nekirstų statinio arba tašką Nr. 53 (t. 1, b. l. 7) perkeliant piečiau taip, kad projektuojama linija nekirstų artimiausio statinio (griuvėsių), taip pat nebūtų įmanoma suformuoti 1 400 kv. m ploto. Be to, pagal 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarimą matyti, kad S. Ž. naudojama sklypo dalis nebuvo viename plote: dalis jam naudotis tenkančio žemės sklypo buvo šiauriau ieškovei tenkančios dalies, o kita – piečiau ieškovei tenkančios dalies. Teismo posėdžio metu S. Ž. nurodė, kad tokia naudojimosi tvarka atitinka jo interesus. Atsižvelgus į tai, kitiems bendraturčiams (tarp jų ir G. S.), siekiantiems naudotis žeme viename plote, pagal ieškovės pateiktą projektą tokia galimybė yra.

Atsakovo G. S. argumentas dėl ieškovei ir atsakovėms B. K., V. P. ir J. I. P. naudotis tenkančios dalies išskaidymo į du plotus 66 090 kv. m žemės sklype, atmestinas kaip nepagrįstas, nes jis pažeidžia protingumo principą. Sutiktina, kad racionaliau ir patogiau naudojamas tas žemės plotas, kuris yra viename žemės sklype. Objektyvios aplinkybės lėmė, kad šalių turėtas vienas sklypas buvo suformuotas kaip du atskiri sklypai, todėl bet koks projektas, kuriame bendrasavininkams skirtos naudotis dalys skaidomos per kelis plotus yra mažiau racionalesnis ir patogesnis nei tas, kuriame toks naudojamų plotų skaidymas į minimalus. Ieškovės pateiktuose projektuose (t. 1, b. l. 7,8) bendraturčių naudojamos dalys projektuojamos veidrodiniu principu, t. y. bendraturtis turi galimybę gauti naudotis žemės sklypo plotus esančius šalia vienas kito abejose kelio pusėse, kas leidžia jam naudotis sklypu racionaliau ir patogiau. Atsakovo pasiūlymas šiame sklype ieškovei kartu su atsakovėmis B. K., V. P. ir J. I. P. formuoti naudojamą žemės plotą per du sklypus reikštų neracionalų, dirbtinį ir nepatogų naudojamų žemės plotų išskaidymą, kas pažeistų šių bendraturčių interesus ir prieštarautų protingumo principui. Tuo atveju, jeigu visi bendraturčiai siektų naudotis žeme viename plote (kiekviename žemės sklype) galima būtų svarstyti, kurio iš bendraturčių šis interesas yra svaresnis, tačiau atsakovui S. Ž. su tokia naudojimosi tvarka sutinkant, pripažintinas, kad kitų bendraturčių interesų priešpriešos šioje dalyje nėra.

Iš atsakovų Ž. S., R. S., B. S., A. S. argumentų matyti, kad jie žemės sklypu naudojosi taip, kaip buvo susitarta ankstesnių savininkų 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarime. Tokia naudojimosi tvarka jiems buvo priimtina. Nepasitenkinimas šia naudojimosi tvarka kilo tik tuomet, kai Viesiejų regioninio parko direkcija ėmėsi iniciatyvos ir jie buvo įpareigoti pašalinti iš 47 472 kv. m ploto žemės sklypo savavališkus statinius jų naudojamame žemės plote. Būtent dėl to jiems nepriimtini ir ieškovės pateikti naudojimosi žemės sklypais projektai, kadangi jiems naudotis tenkančiame žemės plote (47 472 kv. m) negalima statyba. Jų pateiktas alternatyvus žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas pagrįstas tuo, kad šiems atsakovams 47 472 kv. m ploto žemės sklype tektų 8 234 kv. m ploto dalis, pažymėta 2, kuri suprojektuota gretimai ieškovės ir atsakovių B. K., V. P., J.. I. P. turimų pastatų (sodybos) siekiant, kad sodyboje jie galėtų pasistatyti statinį ir savo reikmėms. Šis šių atsakovų interesas, kai žemės sklypas ribojasi su ežeru yra svarbus, todėl turėtų būti ginamas.

Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose. Veisiejų regioninio parko apsaugos reglamento 16 punkte nustatyta, kad viename žemės sklype leidžiama formuoti vieną sodybą. Sodyboje pastatai statomi kompaktiškai, formuojant geometrinio uždaro užstatymo sodybą. 16.2 punkte įtvirtinta, kad kai žemės sklypo plotas yra nuo 0,5 ha ir didesnis, sodybos pastatais užstatomas žemės plotas – iki 500 kv. m. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 2, b. l. 44) matyti, kad 4,7472 ha ploto žemės sklype užstatyta teritorija yra – 0,5542 ha, kas sudaro 5 542 kv. m. Tuo atveju, jeigu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas užstatytas plotas sutampa su realiai užstatytu plotu sodyboje, statyti naujų statinių sodyboje nėra galimybės. Šiuo atveju, net patvirtinus šių atsakovų pateiktą alternatyvų projektą, statyba būtų negalima. Atsižvelgus į tai, kad šis projektas neužtikrintų šių atsakovų statybos teisės sodyboje, t. y. svarbiausio jų intereso šiame žemės sklype, o suformuotų žemės sklypo dalių konfigūracija yra sudėtinga ir tai apsunkintų naudojimąsi žemės sklypų dalimis, be to, naudojimosi tvarka pagal šį projektą neatitiktų 2003 m. rugpjūčio 7 d. susitarimo, šiems atsakovams atitektų ieškovės ir atsakovių B. K., V. P., J.. I. P. išpuoselėta sklypo dalis prie pastatų, be to, jos į savo sodybą turėtų patekti per kitiems atsakovams naudotis skirtą žemės plotą, šalių tarpusavio santykiai nėra draugiški, todėl tai sudaryti pagrindą kilti tolesniems ginčams tarp šalių. Visi šie argumentai pakankamai spręsti, kad atsakovų R. S., B. S., Ž. S., A. S. pateiktas alternatyvus 47 472 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas neracionalus, neatitinka faktinių santykių stabilumo kriterijaus, prieštarauja teisingumo, protingumo principams, yra nesąžiningas ieškovės ir atsakovių B. K., V. P. ir J.. I. P. atžvilgiu, todėl negali būti tvirtinamas.

Atsakovų R. S., B. S., Ž. S. ir A. S. pateiktas alternatyvus 66 090 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi planas taip pat negali būti patvirtintas, nes nėra racionalus ir patogus naudotis, pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Šiems atsakovams tenkanti dalis, pažymėta 2, apaugusi vertingu mišku, lyginant su kitiems atsakovams ir iškovei tenkančia dalimi, pažymėta 1, kuri apaugusi pieva ir krūmokšniais, vietomis papelkėjusi, todėl tokia naudojimosi tvarka nebūtų teisinga ir sąžininga kitų atsakovų ir ieškovės atžvilgiu. 66 090 kv. m žemės sklypas yra šalia 47 472 kv. m žemės sklypo, todėl būtina įvertinti ir tai, ar bus patogu ir racionalu bendrasavininkams naudotis abiem žemės sklypais, o šio kriterijaus šis projektas neatitinka: žemės sklypo dalies pažymėtos 1, naudotojams iš 47 472 kv. m žemės sklypo ploto dalies, pažymėtos 1, į 66 090 kv. m žemės sklype jiems tenkančią dalį, pažymėtą 1, reikės patekti per šių atsakovų žemės sklypą, kai tarpusavio santykiai nėra draugiški, 47 472 kv. m žemės sklype ieškovei ir atsakovams B. K., V. P., J. I. P., S. Ž. ir G. S. naudojantis šiaurine sklypo dalimi, 66 090kv. m žemės sklype tektų naudotis į pietus nutolusia žemės sklypo dalimi, o tai nėra nei patogu nei racionalu ir tokia naudojimosi tvarka nepriimtina protingo žmogaus požiūriu.

Sutiktina, kad atsakovams R. S., B. S., Ž. S. ir A. S. turint žemės sklypo dalį prie ežero, jų interesas pasistatyti statinį šiame žemės sklype poilsiui yra prioritetinis ir turi būti sprendžiamas nustatant naudojimosi tvarką žemės sklypais.

2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-343 yra patvirtintas Veisiejų regioninio parko tvarkymo planas, iš kurio matyti, kad šalių 66 090 kv. m ploto žemės sklypas patenka į ekologinės apsaugos prioriteto zoną. 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-343 patvirtintuose Veisiejų regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniuose teiginiuose, aptariant gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros kryptis šioje zonoje, 26 punkte įtvirtinta, kad ekologinės apsaugos prioriteto zonose minimalus sklypo dydis, kuriame galima kurti naują sodybą – 5 ha. Šalių žemės sklypas yra 6,6090 ha ploto, todėl šiame žemės sklype galima kurti naują sodybą. Atsakovams kuriant sodybą šiame žemės sklype, toliau nuo ieškovės sodybos, būtų patenkintas jų interesas turėti statinius, būtų minimali tikimybė kilti tarpusavio ginčams ir nesutarimams, o pagal ieškovės siūlomą projektą abiem sklypais naudojantis veidrodiniu principu būtų galimas priėjimas prie ežero, tenkančia dalimi atsakovai galėtų naudotis patogiai ir racionaliai. Sutiktina su atsakovų R. S., B. S., Ž. S., A. S. atstovės argumentais, kad ši galimybė statytis yra tik teorinė, nes nėra aišku nei kada atsakovai ketintų statyti, ar nepasikeistų teisinis reguliavimas, ar jų turima žemės ūkio paskirties žemė nebūtų inventorizuota kaip miško žemė ir pan., tačiau sprendimo priėmimo momentu tokia galimybė yra ir atsakovams esant atidiems ir rūpestingiems nuosavybės turėtojams pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytą faktinę padėtį ir teisinį reguliavimą, jų teisė statyti šiame žemės sklype gali būti realizuota.

Aukščiau aptartų argumentų kontekste, pripažintina, kad ieškovės pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane aptarti sprendiniai yra patogūs žeme naudotis bendrataučiams, jie racionalūs, atitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, kiekvieno iš bendraturčių turimą nuosavybės dalį, yra teisingi, protingi ir sąžiningi visų bendraturčių atžvilgiu, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, be to, teikia daugiau prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti, todėl naudojimosi tvarka patvirtintina pagal ieškovės pateiktą planą. Įvertinus tai, ieškovės ieškinys tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 207,77 Eur: 82 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 27), 155,77 Eur išlaidos už dokumentų surinkimą ieškiniui paruošti (Nekilnojamojo turto registro duomenys, sutarties išreikalavimas, dokumentų kopijavimas, pasiūlymo pritarti naudojimosi projektui siuntimas bendrasavininkams) (t. 1, b. l. 61-69), 970 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 3,4,39,40). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį, surašė prašymus dėl bylos atnaujinimo, atsakovo pakeitimo, atstovavo teismo posėdžiuose, kurie truko 11 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Kitos, aukščiau aptartos išlaidos, kurios buvo reikalingos parengti bylai nagrinėjimui teisme - 155,77 Eur, pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje ir priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis - po 134,20 Eur iš kiekvieno (1 207,77 Eur/9), nes ieškinys patenkintas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6,10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 36,44 Eur, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 4,05 Eur iš kiekvieno (36,44 Eur/9), nes ieškinys patenkintas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 273 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti 4,7472 ha ploto žemės sklypo, esančiu Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) 8 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal 2016 m. kovo 7 d. UAB ,,Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą ir O. K., B. K., V. P., J. I. P. paskirti naudotis 7 148 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta A, S. Ž., Ž. S., R. S., B. S., A. S., G. S. paskiriant naudotis 23 507 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta B1 bei 16 817 kv. m ploto sklypo dalimi, pažymėta B2.

Nustatyti 6,6090 ha ploto žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tarp bendraturčių tvarką pagal 2016 m. kovo 7 d. UAB ,,Geodezininkai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą ir O. K., B. K., V. P., J. I. P. paskirti naudotis 9 952 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta A1, S. Ž., Ž. S., R. S., B. S., A. S., G. S. paskiriant naudotis 12 079 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta B3 bei 44 059 kv. m ploto sklypo dalimi, projekte pažymėta B4.

Priteisti iš atsakovų B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) J.. I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 134,20 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovų B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) J.. I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 4,05 Eur (keturis eurus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.