Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad pagal savo turinį tiek Tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 1SS-3327-(9.5.), tiek Tarnybos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 16SD-16SD-(14.16.104.) yra informacinio pobūdžio, nes juose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neginčija Tarnybos Palangos skyriuje 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusiame posėdyje priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje, o tik prašo ištaisyti pažeidimus, padarytus Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. posėdžio protokole Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), kuris pareiškėjai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Todėl tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus, jis gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-392/2010), o esant būtinybei – nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja skundžia Tarnybos Palangos skyriaus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko J. T. žemę Palangoje, atkūrimu, tačiau nutartyje trūkumams šalinti nurodė tik tai, kad pareiškėja kartu su skundu nepateikė Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. protokolo Nr. 16PRT-3-(14.16.6.), 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. turėtą 4,16 ha žemės plotą Palangoje, 2015 m. rugsėjo 24 d. skundo dėl Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 16SD-(14.16.104.) ir Tarnybos Palangos skyriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 16SD-(14.16.104.). Pareiškėja, vykdydama šią teismo nutartį, pateikė visus teismo nurodytus dokumentus, tačiau pareiškėjos atskiruoju skundu skundžiama 2016 m. sausio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą konstatavęs, kad pagal savo turinį tiek Tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. 1SS-3327-(9.5.), tiek Tarnybos 2015 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 16SD-16SD-(14.16.104.) yra informacinio pobūdžio, nes juose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui).

Atskirajame skunde pareiškėja neginčija šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, tačiau akcentuoja, kad ji skundu iš esmės siekia, jog būtų ištaisyti jos nurodomi atsakovo pažeidimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja teismui pateiktame skunde pakankamai aiškiai suformulavo, jog nesutinka būtent su Tarnybos Palangos skyriaus veiksmais, atkuriant nuosavybės teises į J. T. turėtą nuosavybę, ir konkrečiai Tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 1SS-3327-(9.5.) ir 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 16SD-16SD-(14.16.104.) neprašė panaikinti. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos skundo priėmimo, nepagrįstai vertino tik šių raštų pobūdį ir sukeliamas pasekmes pareiškėjai. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde išdėstė faktines aplinkybes, savo nesutikimo su Tarnybos Palangos skyriaus veiksmais argumentus, nurodė, kaip, jos manymu, turėtų būti ištaisyti atsakovo priimti sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procese. Kaip minėta, pareiškėja skundu neprašė teismo panaikinti Tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 1SS-3327-(9.5.) ar Tarnybos 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto Nr. 16SD-16SD-(14.16.104.), kuriuos Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartyje laikė informacinio pobūdžio. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji prašė teismo įpareigoti Tarnybą imtis priemonių, kad Tarnybos Palangos skyrius ištaisytų pareiškėjos nurodomus pažeidimus. Nors pareiškėja skunde aiškiai nenurodė, jog prašo panaikinti Tarnybos Palangos skyriuje 2015 m. rugsėjo 22 d. vykusiame posėdyje priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangoje, tačiau iš pareiškėjos skundo matyti, jog ji, kreipdamasi į administracinį teismą, siekė, kad būtų ištaisyti jos nurodomi atsakovo padaryti pažeidimai nuosavybės teisių atkūrimo procese ir prašė, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti jos nurodomus veiksmus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundo dalyką ir skundo pagrindą, ir tik pareiškėjai juos patikslinus ar atsisakius tai padaryti, galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą. Nors šioje byloje teismas nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumams, tačiau tokiais trūkumais įvardijo tik atitinkamų informacinio pobūdžio dokumentų nepateikimą, kurių pašalinimas nebuvo pakankamas tikslinant pareiškėjos skundo reikalavimus. Pažymėtina, kad teismui tinkamai nepasiūlius pareiškėjai pašalinti skundo trūkumų, galėjo būti nepagrįstai apribota jos teisė ginti galbūt pažeistas teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, esant neaiškiam (nepakankamai apibrėžtam) pareiškėjos skundo dalykui / pagrindui, neprašydamas pareiškėjos juos tikslinti ir (ar) nenustatydamas termino skundo trūkumams pašalinti, t. y. byloje iš esmės nesant minimalios būtinos informacijos, leidžiančios preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes ir priėmė iš esmės nepagrįstą nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors pareiškėja atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo jos skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, šis reikalavimas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. L. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.