Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-15495-1028/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05257-2023-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.

2023 m. gruodžio 22 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. N. ieškinį atsakovui P. T. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, M. T. priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jos, ieškovės, senelė M. T.. Po jos mirties ieškovė priėmė palikimą, ką patvirtina notaro išduotas liudijimas. Tvarkantis paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad butas, senelės įgytas 1992-09-02, laikytinas įgytas santuokoje su P. T., nes M. T., nors ir faktiškai su sutuoktiniu negyveno nuo 1983 metų, tačiau ištuoką įregistravo tik 1993 metais, ką patvirtina GRT išrašas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas. Paminėtina, kad: butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, registruotas M. T. vardu, yra įsigytas 1992-09-02 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. M. T. ir P. T. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. 2(8)-1300. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ir vadovaujantis įstatymo nuostatomis, teoriškai laikytina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, abiems sutuoktiniams priklauso po 1/2 dalį. Aplinkybes, dėl ko butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, laikytinas asmenine M. T. nuosavybe: jau nuo 1983 metų (kaip nurodyta Teismo sprendime nutraukti santuoką) P. T. yra išvykęs į Ukrainą, o dabar, praėjus 40 metų, nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, ir ar apskritai jis gyvas (primintina, kad šiuo metu P. T. šalyje vyksta karas), buvo kreiptasi į Šiaulių apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime, M. T. paaiškino, kad su atsakovu P. T. susituokė (duomenys neskelbtini) d. Vaikų neturi. Nurodo, kad nuo 1983 m. su atsakovu neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. <...> Faktiškai nuo santuokos įregistravimo su atsakovu ir negyveno. Ir šiuo metu atsakovas gyvena Ukrainoje, grįžti pas ieškovę nežada. Susitaikyti nėra jokios galimybės, kadangi atsakovas gyvena su pirmąja žmona ir negalvoja grįžti pas ją. <...> Atsakovas P. T. į posėdį neatvyko. 1993-08-30 pareiškimu atsakovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Su ieškovės ieškiniu sutinka. Teismo sprendime, kuris nėra panaikintas, užfiksuota, kad šalys bendro ūkio nebevedė dar nuo 1983 metų, todėl natūralu ir neginčytina, kad butas, įsigytas 1992 metais, t.y., beveik po 10 metų po faktinės santuokos iširimo, negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nekilnojamojo turto registro išraše kaip savininkė nurodyta tik M. T.. Pirkimo - pardavimo sutartį ji taip pat pasirašė viena. 1981 m. kovo 10 d. Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderyje nurodyta kad jis išduotas B. M., o nariai, kurie registruoti bute yra L. O. (anūkė). Jokių kitų asmenų, įskaitant ir P. T., registruota nebuvo. 1992 m. lapkričio 5 d. išduotoje Namų knygoje „žinios apie savininką“ nurodyta tik M. T. pavardė. Nurodant informaciją apie kitus asmenis, P. T. pavardė taip pat nebuvo įrašyta. Mokesčių kvitai, sudarytos sutartys su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, taip pat patvirtina, kad viskuo rūpinosi tik M. T., jos sutuoktinis P. T. niekur niekada nefigūravo. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo įgytas kaip M. T. asmeninė nuosavybė, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu, apie jų tinkamą įteikimą pasisakyta 2023-11-23 nutartyje. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės ieškinio nustatyta, kad M. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). M. T. turėjo sutuoktinį (b. l. 5, 18). Iš teismo sprendimo kopijos matyti, kad M. T. ir P. T. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką (b. l. 20-21). 1981-03-10 Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarnybos vykdomojo komiteto orderio pagrindu M. T. (ankstesnė pavardė B.) suteikta teisė apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 24-25), kaip ir pareiškėjai, bet ne atsakovui. Namų knygoje ir buto byloje savininkė nurodyta M. T. (b. l. 26-29). 1992-09-02 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu M. T. nuosavybės teise įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 23, 30), butą įgijo tik savo vardu. M. T. buvo sudariusi sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais bei mokėjo mokesčius už butą esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 13-17). O. N. (ankstesnė pavardė L.) yra M. T. anūkė (b. l. 12). Pagal 2023-08-05 notaro liudijimą O. N. priėmė M. T. palikimą (b. l. 11).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti, kad butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teisiškai registruotą M. T. vardu, M. T. įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad M. T. turėjo sutuoktinį, tačiau P. T. ir M. T. (duomenys neskelbtini)7 nutraukė santuoką.

Vertinant formaliai, M. T. butą įsigijo santuokos metu, todėl šis turtas galėtų būti vertinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau iš pateiktų įrodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad M. T. siekė butą įsigyti ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo, P. T. ir M. T. nuo 1983 m. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. P. T. grižo gyventi į Ukrainą, pas pirmąją žmoną. Atsakovas P. T. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau teismui pateikė 1993-08-30 pareiškimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir tokiu būdu patvirtino, jog M. T. nurodytos aplinkybės apie dar 1983 m. faktiškai nutrūkusią santuoką, bendrą gyvenimą ir bendrą ūkį yra teisingos. Šios aplinkybės duoda pagrindo daryti išvadą, kad iškart po santuokos sudarymo, dar 1983 metais, P. T. išvyko iš Lietuvos į Ukrainą. Duomenų, kad P. T. būtų tęsęs gyvenimą Lietuvoje, su M. T., nėra.

Kaip matyti iš buto pirkimo sutarties, buto pirkėja nurodoma tik M. T., namų knygoje ir buto byloje savininkė nurodyta M. T., Nekilnojamojo turto registre buto savininkė taip pat nurodoma M. T.. Iš pateiktų įrodymų nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad M. T. butą įsigijo ne asmeniškai, o kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pažymėtina, kad iš 1981-03-10 Šiaulių miesto Liaudies deputatų tarnybos vykdomojo komiteto orderio matyti, jog M. T. (ankstesnė pavardė B.) suteikta teisė apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Iš registro išrašo matyti, kad buto įsigijimo pagrindas yra LR 1991-05-28 įstatymas, t. y. pagal LR butų privatizavimo įstatymą. M. T. bute gyveno bei mokėjo komunalinius mokesčius. Visos sutartys dėl butui teikiamų paslaugų sudarytos M. T. vardu. Kaip jau minėta, akivaizdu, kad P. T. tuo metu Lietuvos Respublikoje nebegyveno.

Pažymėtina, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.). Ir nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 10 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, šis faktas nagrinėjamu atveju papildomai įrodo, kad P. T. įsigyjant nurodytą butą kaip bendrasavininkis nefigūravo ir nėra duomenų, kad to siekė. Iš faktinės situacijos taip pat matyti, kad jis niekada nereiškė pretenzijų į butą.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi prieš tai pacituota teisės norma taikytina ir sprendžiant dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo už vieno sutuoktinio lėšas, pripažinimo asmenine nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008, 2011-02-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Įvertinus surinktus įrodymus, teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini)5, Šiauliai, teisiškai registruotą M. T. vardu, M. T. įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ir priklausė M. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023-12-22 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-15495-1028/2023, iškeltoje pagal ieškovės O. N. ieškinį atsakovui P. T., gim. (duomenys neskelbtini), dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo 2023-12-22, Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.