Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. T., jo atstovui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, išnagrinėjusi T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 14 d. 16 val. 00 min. T. T. (duomenys neskelbtini), plūdo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, įžeidinėjo juos, žemino jų garbę ir orumą, pažeidė valdymo tvarką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino, teismui paaiškino, kad įvykio dieną jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Jis buvo ten atvažiavęs, nes V. Z. buvo paprašęs, kad jis paimtų iš ofiso kompiuterį. Jis atvažiavo iki ofiso, V. Z. brolis padavė jam kompiuterį, abu išėjo iš ofiso, brolis pasiliko parūkyti, o jis sėdo į mašiną ir paskambino V., kad paklaustų, kur jis yra. Tuo metu pamatė policijos ekipažą, jis pravažiavo. Kadangi pas jį langai buvo atidaryti, jie važiavo priešais ir labai „naglai“ žiūrėjo. Jis, bekalbėdamas su V., taip nusistebėjo ir garsiai pasakė „ale ir naglai žiūri“. Tuo metu, kai jis kalbėjo su V. Z., V. rūkė už tvoros, už gyvatvorės. Iš gatvės pusės jis nebuvo matomas. Policijos pareigūnai pravažiavo, stabtelėjo ir paklausė: „ar čia mums taikai?“. Jie sakė, kad girdėjo žodį „blet“, bet jis tikrai taip nesakė. Tada išlipo pareigūnas, paprašė dokumentų, liepė išlipti iš mašinos. Pasakė, kad jis juos įžeidė, pažeidė jų orumą. Tačiau jis neturi jokio pagrindo policijos pareigūnus kolioti, neturi jokių nuobaudų, jų nepažįsta.

Liudytojas V. Z. parodė, kad įvykio dieną kalbėjo su T. T. telefonu apie minutę laiko ir tarėsi, kur susitikti, o gale pokalbio girdėjo frazę kaip T. T. pasakė „Agi naglai žiūri“. Kol kalbėjo telefonu, jis negirdėjo jokių keiksmažodžių. Su T. T. jis yra geras pažįstamas.

Liudytojas V. Z. parodė, kad matė, kaip prie T. T. privažiavo policijos pareigūnai, išlipo iš automobilio ir paskui jį išsivežė, tačiau nieko negirdėjo, buvo 10-15 metrų atstumu nuo T. T. automobilio.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad jis turi 4 telefono numerius, T. T. naudojasi vienu iš jų. Tas numeris kažkada buvo jo paties, bet buvo momentas, kai numeris galėjo pradingti, todėl jis pasiėmė jį savo vardu, bet leido T. T. numeriu naudotis.

Liudytojas E. S. parodė, kad maždaug prieš mėnesį, tikslios datos nepamena, važiavo su kolega tarnybiniu automobiliu, jis sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo ir išgirdo savo atžvilgiu įvairius įžeidimus. Įžeidimus girdėjo kuo puikiausiai, kadangi langai buvo atidaryti, buvo saulėta diena, tarnybiniame automobilyje kondicionierių nėra. Pažeidėjo automobilio langai taip pat buvo atidaryti. Garsas buvo puikus. Jis suprato, kad tie žodžiai skirti jam, nes pažeidėjas žiūrėjo tiesiai į jį. Tuo metu jis ir jo kolega buvo vieni policininkai, aplinkui daugiau jokių žmonių nebuvo, asmuo buvo atsisukęs būtent į juos ir žiūrėjo tiesiai į akis. Kodėl jis ir jo kolega užkliuvo pažeidėjui, nežino, gal dėl to, kad jie yra policininkai. Tuo metu, kai buvo įžeidinėjama, teisės pažeidėjas telefonu tikrai nekalbėjo, rankose telefono nelaikė. Yra įsitikinęs dėl to, kadangi būtų apie tai paminėjęs tarnybiniame pranešime. Tarnybinius pranešimus rašė kartu su M. M., taip gavosi, kad jie yra identiški.

Liudytojas M. M. parodė, kad jis su kolega važiavo Žeimenos g., žmonių aplinkui nebuvo, o pilietis T. T., akivaizdžiai į juos žiūrėdamas, pradėjo juos keiksnoti žodžiais. Jis su kolega tuo metu iš lėto važiavo automobiliu, o pažeidėjas sėdėjo mašinoje atidarytu langu. Jis žiūrėjo tiesiai į jį ir jo kolegą. Telefonu tuo metu tikrai nekalbėjo, telefono nei ant sėdynės, nei prie ausies nematė. T. T. jiems pasakė „Ko žiūrit“. Viskas taip ir buvo, kaip nurodyta protokole, todėl jo su kolega tarnybiniai pranešimai surašyti vienodai. Negali kitaip būti, nes abu sėdėjo mašinoje, abu viską vienodai matė. Prieš tai jokio konflikto tarp jų ir pažeidėjo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors teisės pažeidėjas T. T. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad policijos pareigūnų neįžeidinėjo, necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu nevartojo, tačiau jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaiko pagrindžiančiais jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. Visų pirma, teisės pažeidėjo T. T. parodymus paneigia liudytojų E. S. ir M. M., apklaustų teismo posėdžio metu, duoti parodymai. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad su kolega važiavo tarnybiniu automobiliu, sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo ir išgirdo savo atžvilgiu įvairius įžeidimus. Įžeidimus girdėjo kuo puikiausiai, kadangi langai buvo atidaryti, buvo saulėta diena, tarnybiniame automobilyje kondicionierių nėra, pažeidėjo automobilio langai taip pat buvo atidaryti, todėl garsas buvo puikus. Jis suprato, kad tie žodžiai skirti būtent jam, nes pažeidėjas žiūrėjo tiesiai į jį, aplinkui daugiau jokių žmonių nebuvo, asmuo buvo atsisukęs būtent į juos ir žiūrėjo tiesiai į akis. Tuo metu teisės pažeidėjas telefonu tikrai nekalbėjo, rankose telefono nelaikė. Liudytojas M. M. apklaustas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pilietis T. T., akivaizdžiai į juos žiūrėdamas, pradėjo juos keiksnoti įvairiais žodžiais. Jis su kolega tuo metu iš lėto važiavo automobiliu, o pažeidėjas sėdėjo mašinoje atidarytu langu. Jis žiūrėjo tiesiai į jį ir jo kolegą. Telefonu tuo metu tikrai nekalbėjo, telefono nei ant sėdynės, nei prie ausies nematė. Pažymėtina, jog šie liudytojai prieš duodami parodymus teisme, ATPK numatyta tvarka buvo įspėjami dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekė duoti teisingus parodymus (ATPK 187² str.). Tiek liudytojai E. S. ir M. M., tiek pats teisės pažeidėjas T. T., apklausti teismo posėdžio metu, nurodė, kad tarp jų konfliktų anksčiau nėra buvę, T. T. nurodė, kad policijos pareigūnų nepažįsta, anksčiau nėra baustas. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog policijos pareigūnai ir teisės pažeidėjas tarpusavyje anksčiau būtų konfliktavę ir kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, byloje nėra. Todėl, darytina išvada, kad liudytojų E. S. ir M. M. duoti parodymai apie tai, jog teisės pažeidėjas juos įžeidinėjo, pažeidė jų garbę ir orumą, yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, jie buvo įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismui jais netikėti nėra teisinio pagrindo. Be to, liudytojų E. S. ir M. M. parodymus taip pat patvirtina ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti byloje esantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b.l.), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulių E. S. ir M. M. tarnybiniai pranešimai (2, 3 b.l.). Pažymėtina, jog policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai yra tarpusavyje sutampantys, esminių prieštaravimų tarp jų nėra, byloje užfiksuota, jog pareigūnai pažeidimą matė betarpiškai, todėl netikėti administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu buvusiais nuosekliais policijos pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines pareigas, parodymais, teismas neturi pagrindo, o jokių aplinkybių, patvirtinančių pareigūnų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi nenustatyta.

Pažymėtina, jog T. T. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą taip pat nepaneigia bei jo administracinės atsakomybės nešalina, jo gynėjo nurodoma aplinkybė apie tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje esantys vienodi tarnybiniai pranešimai rodo vienodą pareigūnų, kurie tuo pačiu metu buvo toje pačioje vietoje ir stebėjo tas pačias aplinkybes, situacijos vertinimą, todėl dėl jų objektyvumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla (2012 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-646-12).

Taip pat pažymėtina, jog liudytojų V. Z. ir V. Z. teisme duoti parodymai vertinami kritiškai, nes jie yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažįstami, todėl šie asmenys gali būti suinteresuoti padėti pastarajam išvengti administracinės atsakomybės, be to, jų parodymai nėra tiesioginiai, kadangi V. Z. tiesiogiai pats įvykio nematė, įvykio vietoje nebuvo, su liudytoju V. Z. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik kalbėjo telefonu, o liudytojas V. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip prie T. T. privažiavo policijos pareigūnai, išlipo iš automobilio ir paskui jį išsivežė, tačiau nieko negirdėjo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad pažeidimo padarymo laikas yra 16 val. 00 min. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. T. teismui nurodė, kad įvykio metu jis kalbėjosi telefonu su liudytoju V. Z., tačiau kaip matyti iš jo paties teismui pateiktos telefono sąskaitos išklotinės, 2014 m. liepos 14 d. iš T. T. naudojamo telefono abonento buvo skambinta 16 val. 08 min. ir kalbėta 55 sekundes. Liudytojais apklausti E. S. ir M. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad teisės pažeidimo padarymo metu pažeidėjas telefonu tikrai nekalbėjo, gali tą patvirtinti, telefono nei ant sėdynės, nei rankose, nei prie ausies jie nematė, todėl teismas daro išvadą, jog T. T. teisės pažeidimo padarymo metu telefonu kalbėti negalėjo, o jo nurodyta versija, jog bekalbėdamas su V. Z., jis nusistebėjo ir garsiai pasakė „ale ir naglai žiūri“, yra tik bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad T. T. (duomenys neskelbtini), plūdo necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, įžeidinėjo juos, žemino jų garbę ir orumą, pažeidė valdymo tvarką, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d.

T. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei daro išvadą, jog T. T. skirtina administracinė nuobauda - bauda, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 187 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nutaria:

T. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) litų baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.